Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, išnagrinėjęs A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2011-06-23 apie 22.30 – 23 val., Vilkaviškio r. sav. Kybartų sen. Gudkaimio k. vykusios Joninių šventės metu, Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK Kybartų PN patruliams A. M. ir S. A. , vykdant tarnybines pareigas sulaikius asmenį dėl galimai padaryto teisės pažeidimo, reikalavo jį paleisti bei nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų ir nurodymų netrukdyti jiems savo veiksmais vykdyti tarnybinių pareigų, užšoko ant A. M. nugaros, laikė jį už rankų bei pareigūnams sulaikius kitą asmenį vėl reikalavo jį paleisti, pareigūnams bandant uždaryti tarnybinio automobilio duris, atsistodama į tarpdurį, trukdė išvežti sulaikytuosius, t.y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

A. K. 2011-07-28 posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad taip, kaip surašyta protokole nebuvo. Pareigūnui M. ant nugaros nešoko. Prie pareigūnų buvo priėjusi kai sulaikė jos brolį A. K. ir klausė už ką sulaikė. Ją nuo automobilio nustūmė. Jokių protokole nurodytų veiksmų ji neatliko.

Liudytojas A. M. parodė, kad tai buvo per Jonines Gudkaimyje. Buvo jau prietema. Vedė sulaikytą A. D. į automobilį. A. K. užšoko jam ant nugaros, pradėjo smaugti, daužė per nugarą, ko pasekoje A. D. pabėgo. Kitas epizodas buvo, kai A. K. užšoko ant nugaros kitam asmeniui, keikė policijos pareigūnus. Jis pamatė suplėšytais marškiniais stovintį R. Ž. . Šis nurodė, kad jį užpuolė A. D. . A. D. susilaikę vedė į tarnybinį automobilį. A. K. jam iš už nugaros užšoko ant nugaros, užsikabino už kaklo, vertė atgal, daužė per pečius, nes jautė smūgius. Tai matė ir pareigūnė S. A. . A. K. rėkė, kad paleistumėm jos draugą. Jis pasimuistė ir A. K. nukrito, o tuo momentu A. D. nuo jų pabėgo. Buvo sulaikę ir A. K. . Atėjo toks A. L. , pradėjo įžeidinėti, grasinti. Jie jį atstūmė nuo mašinos. Kai norėjo jį sulaikyti A. K. užšoko jam (A. L. ) ant nugaros, kad padidintų svorį ir jie negalėtų A. L. patalpinti į tarnybinį automobilį. Ji grasino jiems, keikė necenzūriniais žodžiais. A. K. stojo į tarnybinio automobilio tarpdurį, kai bandė uždaryti automobilio duris. Įspėjo A. K. , sakė netrukdyti. A. K. asmenybės nenustatinėjo. Ji gerai žinoma. A. K. daug žemesnė už jį. Kai užšoko jam ant nugaros, laužė jį atgal, jautė smūgius, kuriuos ji galėjo suduoti kai slysdama kabinosi į jį. Sužalojimų nebuvo padaryta, uniforma nebuvo suplėšyta.

Liudytoja S. A. parodė, kad datos nepamena. Buvo Gudkaimyje Joninių šventė. Jie palaikė viešąją tvarką. Atbėgo viena moteris ir pasakė, kad prie parduotuvės sumuštas R. Ž. , kad sumušė jį D.. Nubėgo į nurodytą vietą. R. Ž. buvo suplėšytais marškiniais. Jis pasakė, kad sumušė A. D. , kad suplėšė marškinius. Ten buvo A. K. ir jos draugė R.. Pareigūnas A. M. A. D. įspėjo, kad šis bus sulaikytas ir paėmė jam už rankos. A. D. pasimuistė ir pabėgo. A. M. ir studentas A. D. nusivijo ir susilaikė. Nebuvo laiko dėti antrankius, todėl A. D. pareigūnas A. M. ir studentas iš šonų, vedėsi užlaužtomis už nugaros rankomis. Ji ėjo paskui juos 10-15 metrų atstumu. Iš kažkur atsirado A. K. . Ji šoko pareigūnui A. M. ant nugaros, nuslydo, pasikabino jam ant rankų, kirto jam per rankas. Tuo momentu A. D. išsimuistė ir pabėgo. A. K. užšoko ant pareigūno, rėkė, keikė visaip. Ji rėkdama užšoko ant pareigūno, kirto jam per rankas, pasikabino visu svoriu jam ant nugaros, net kojom žemės nesiekė. Buvo įvykis ir su A. K. broliu. Priėjo jos brolis A. K. ir ėmė pareigūnams aiškinti dėl sulaikymo, sakė, kad šie neturi teisės sulaikyti, sakė „žąsine, kas tu toks“, sakė, kad gal nežinom kas jis esantis, kad jo tėvas „Kanklė“. Pareigūnai jam nurodė nelįsti ir eiti toliau, tačiau A. K. ir toliau įžeidinėjo. Kadangi neklausė pareigūnų reikalavimų, buvo įspėtas dėl sulaikymo. Jis buvo sulaikytas ir uždarytas į tarnybinį automobilį. Tada priėjo A. K. , lindo į tarnybinį automobilį, trukdė uždaryti automobilio dureles. Jie žinojo, kad A. K. turi mažą vaiką, todėl jos nesulaikė. Antrame epizode A. K. trukdė uždaryti automobilio dureles.

Liudytojas V. R. parodė, kad datos nepamena. Gudkaimio kaime vyko šventė. Dirbo patruliu. Apie 22 val. atvyko į šventę. Ten dirbo ir kiti pareigūnai. Jam pranešė, kad įvyko konfliktas tarp R. Ž. , A. D. ir A. K. . Į tarnybinį automobilį buvo patalpintas A. K. brolis. Prie tarnybinio automobilio, kurį vairavo, atėjo A. K. . Ji bandė brolį išlaisvinti. Liepė jai nelįsti, turėjo išstumti iš automobilio. Ji neklausė, pradėjo keiktis, grasinti. Norėjo uždaryti tarnybinio automobilio duris, ji neleido to padaryti. Ją nustūmęs, užtrenkė tarnybinio automobilio duris. Tada A. K. griebė jam už rankos, jis ranką ištraukė. A. K. nesulaikė, nes žinojo, kad augina mažą vaiką. Nebuvo tuo momentu įvykio vietoje, kai A. K. atliko veiksmus prieš pareigūną A. M. . Buvo išvykęs mieste į kitą iškvietimą. Jam A. K. smūgių nesudavė. Pareigūnas A. M. pasakojo, kad A. K. užšoko ant jo, griebė už rankų, trukdė sulaikyti A. D. .

Liudytojas R. Ž. parodė, kad š.m. birželio 23 d. Gudkaimio kaime organizavo, kaip bendruomenės pirmininkas, Joninių šventę. Apie 22:30 val. organizaciniais klausimais nuėjo iki parduotuvės. Einant atgal pamatė, kaip A. D. užkabinėjo žmones, stumdė. Su A. D. ir A. K. įvyko konfliktas. A. D. jam kelis kartus smogė, suplėšė baltinius. Šventės dalyviai iškvietė policiją. Pareigūnams nurodė, kad A. D. sudavė jam kelis smūgius, suplėšė baltinius. Pareigūnai bandė A. D. sulaikyti, bet šis nepakluso, išsimuistė ir pabėgo. Pareigūnai jį pasivijo, atsivedė į tą vietą ir vedėsi į tarnybinį automobilį. Jis ėjo iš paskos. Matė, kaip A. K. užšoko ant pareigūno, pradėjo jį smaugti, daužė per rankas. A. D. tuo momentu pabėgo. Po to jis nuėjo ir nematė kokius veiksmus A. K. atliko prie tarnybinio automobilio

Policijos veiklos įstatymo 21 str. numato policijos pareigūnų pareigą, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 263 str. numato pareigūnų teisę pažeidėją pristatyti į policiją. Liudytojas R. Ž. nurodė, kad jis pareigūnams kaip jį sumušusį asmenį nurodė A. D. . Šiuos jo parodymus patvirtino ir liudytojais apklausti pareigūnai, o tai leidžia padaryti išvadą, kad policijos pareigūnų veiksmai aukščiau paminėtų reikalavimų nepažeidė, todėl jų veiksmai siekiant sulaikyti galimą pažeidėją, kitus asmenis nevykdančius jų teisėtų reikalavimų bei išsiaiškinti galimai padaryto teisės pažeidimo aplinkybes buvo teisėti, o jų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas bei kliudymas atlikti veiksmus susijusius su teisės pažeidimo išaiškinimu, galimo pažeidėjo sulaikymu bei reikalavimas nuo šių veiksmų susilaikyti vertintinas kaip teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas. Nors A. K. kalta neprisipažino, tačiau abejonių dėl to, kad ji nurodytu metu buvo Vilkaviškio r. sav. Gudkaimio k. nėra, kadangi šią aplinkybę pripažino ir pati pažeidėja. Pažeidėja neigia atlikusi neteisėtus veiksmus, nurodytus protokole, tačiau teismas daro išvadą, kad tokie jos parodymai yra paneigti aukščiau minėtų liudytojų parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (jie neprieštarauja tarpusavyje, yra nuoseklūs, atitinka ir pažeidėjos pripažįstamas aplinkybes bei bylos medžiagą), tuo tarpu pažeidėjos parodymai atmestini ir vertintini tik kaip siekis išvengti gręsiančios administracinės atsakomybės. Policijos pareigūnų reikalavimo netrukdyti jiems atlikti savo pareigas neklausymas, aktyvus trukdymas jas atlikti, vertintinas kaip teisėto policijos pareigūno nurodymo ir reikalavimo nevykdymas, o policijos pareigūnų laikymas, trukdymas vykdyt pareigas aktyviais fiziniais veiksmais vertintinas kaip jų garbės ir orumo įžeidimas kibimu, todėl darytina išvada kad A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 187 str. 2 d.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, todėl skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti, švelnesnė iš sankcijoje numatytų nuobauda – 400 Lt bauda. Teismas sprendžia, jog tokios administracinės nuobaudos paskyrimas atitinka administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.). Pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. teismas nenustatė, kadangi į visas aplinkybes, reikšmingas skiriant nuobaudą, atsižvelgta skiriant nuobaudą, o kitų ypatingų aplinkybių dėl kurių galima būtų taikyti paminėto straipsnio nuostatas nėra. Įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti.

Sutinkamai su ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos. Atsižvelgdamas į pažeidėjo turtinę padėtį, į paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, pažeidėjo rašytiniu prašymu, teismas ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Baudą pažeidėjas sumoka banke. Sumokėjus baudą, mokėjimą patvirtinantį dokumentą, privalu pristatyti teismui ne vėliau kaip iki nurodyto baudos sumokėjimo termino.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30- 32 str. 286-288 str, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. ir skirti 400 Lt (keturių šimtų litų) baudą.

Nutarimas, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.