- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- 1-54-586/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- A. J., A. I.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos rajone, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) apdailininku, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. B. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus:
2016-10-20, apie 18.10 val., kelyje Klaipėda–Jokubavas 8 km 800 m., Žemgrindžių kaime, Klaipėdos rajone, A. B., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas keliu, kur yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas - esant prietemai, automobilio dešinės pusės ratais užvažiavo ant dešinės pusės žvyruoto kelkraščio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su ten važiavusiu automobiliu „Š. F.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamu B. K.. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Š. F.“ vairuotoja B. K., kuri 2016-10-20, 20.30 val., Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje, dėl patirtų daugybinių kūno sužalojimų, mirė bei buvo sužaloti automobilio „(duomenys neskelbtini) keleiviai E. S. ir R. G., kuriems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Šiais savo veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis A. B. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikrai padarė kaltinime jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra Klaipėdos rajone, kelyje Klaipėda - Jokūbavas, 8,800 km, asfaltas šlapias, kelkraštyje priešpriešine judėjimo kryptimi į priekį stovi automobilis „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriam yra apgadinta priekinė dalis. Nuo kelio nuvažiavęs automobilis „Š. F.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuriam apgadinta priekinė dalis (1 t., b. l. 23-28).
Iš specialisto išvados Nr. 11-932(17) nustatyta, kad tirti pateikto automobilio „Audi 100“ vairo ratas ir 82 mm skersmens plokštelė pažeisti mechaninio apdirbimo įrankiais, vairo rato tvirtinimas yra nestandartinis, perdarytas namudiniu būdu. abu objektai yra vientisi, juose nėra jokių įtrūkimų ar lūžio požymių, leidžiančių nustatyti jų jungties suirimo (atsidalijimo) priežastį ir laiką eismo įvykio atžvilgiu. Remonto metu pasirinktas vairo dalių sujungimo būdas, panaudotų tvirtinimo detalių tipas, jų pritaikymas jungtyje bei tokios savadarbės jungties patikimumo ir kokybės klausimai nėra metalografijos eksperto kompetencija. Metalurginių defektų nustatymui nėra pagrindo, kadangi tirti pateikti automobilio „Audi100“ vairo ratas ir 85 mm skersmens plokštelė yra vientisi, jų metale nėra įtrūkimų ir lūžio požymių (1 t., b. l. 68-71).
Iš specialisto išvados Nr. 11K-114(17) nustatyta, kad tirti pateikto automobilio „Audi100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekinio kairiojo rato dehermetizacija kiaurymiškai pažeidžiant padangos išorinį šoną įvyko eismo įvykio metu (1 t., b. l. 76-80).
Iš 2017-10-02 specialisto išvados Nr. 11-1854(17) nustatyta, kad tirti pateikti vairo ratas ir vairo tvirtinimo prie vairo koto plokštelė buvo atidalinti jėga plėšiant vieną nuo kito, t. y., jėga išraunant vairo ratą įsuktus savi sriegius ir dalinai užkniedytas kniedes. Nustatyti, kuriuo momentu - iki eismo įvykio, eismo įvykio metu ar po jo - buvo atidalintas vairo ratas nuo plokštelės negalima, nes nėra tai nurodančių požymių (1 t., b. l. 84-88).
Iš specialisto išvados Nr. 11K-197(17) nustatyta, kad eismo įvykio metu judėjimo stabilumą praradęs automobilis „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), judėdamas kairiąja kelio puse judėjimo kryptimi, dalinai pasisukęs dešiniuoju šonu susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Š. F.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Susidūrimo metu automobiliai kontaktavo priekinėmis dalimis, persidengdami kairiosiomis pusėmis daugiau nei per pusę jo pločio. Susidūrimo metu tarp automobilio „Š. F.“ išilginės ašies ir automobilio „Audi100“ išilginės ašies buvo bukas, atviras į kairę kampas. Prieš pat susidūrimą automobilio „Audi100“ kinetinė energija (greitis) buvo ženkliai didesnė nei automobilio „Š. F.“, todėl automobilis „Audi100“, automobilį „Š. F.“ nuo susidūrimo vietos nubloškė skersai kelio į kairę (žiūrint „Š. F.“ judėjimo kryptimi - į dešinę) ir ženkliau nepakeisdamas judėjimo krypties sustojo nuo susidūrimo vietos judėdamas į priekį. <...> Techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio "Audi 100", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. B. veiksmai,- nesuvaldė vairuojamo automobilio, praradęs judėjimo stabilumą išslydo į kairiąją, priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Š. F.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį automobilio „Audi100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudarytų kliūčių jų eismui, važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, važiavimo greitį pasirinkti atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, tai yra, jeigu prieš eismo įvykį susidarė šiame klausime nurodyta situacija, kurioje buvo būtina įvažiuoti į kelkraštį, privalėjo prieš tai mažinti greitį, kad eismas būtų saugus ir galėtų suvaldyti vairuojamą automobilį. Įvažiavimas automobiliu į kelkraštį nesaugiu greičiu techniniu požiūriu yra nepriimtinas (1 t., b. l. 89-93).
Iš specialisto išvados Nr. M560/2016(03) nustatyta, kad B. K. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sunkių sužalojimų, kurie yra priežastiniame ryšyje su mirtimi (1 t., b. l. 96-98).
Iš specialisto išvados Nr. T-A7774/2016(03) nustatyta, kad B. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 99).
Iš specialisto išvados Nr. G45/2017(03) nustatyta, kad E. S. buvo nustatytas galvos sumušimas su veido odos nubrozdinimais, galvos smegenų sukrėtimu. Šie sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 104-105).
Iš alkotesterio duomenų nustatyta, kad 2016-10-20, 21.40 val. A. B. buvo blaivus (2 t., b. l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį, kadangi nustatyta, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.
Nukentėjusiosios A. J. ir A. I. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamojo A. B. po 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, be to prašė priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių dėl advokato pagalbos apmokėjimo (2 t., b. l. 135–141).
Nukentėjusiųjų A. J. ir A. I. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Civilinio atsakovo – AB „Lietuvos draudimas“ išdėstė savo poziciją dėl ieškinio ir informavo, kad draudimo bendrovė pagal įstatymą išmokėjo maksimalią neturtinės žalos sumą nukentėjusiesiems, patyrusiems žalą dėl eismo įvykio, t. y. 5000 Eur.
Teismas daro išvadą, kad draudimo bendrovė nukentėjusiesiems atlygino visą patirtą neturtinę (turtinę) žalą, kuri yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2 t., b. l. 130-131).
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Neabejotina, kad nukentėjusiosios dėl mamos mirties patyrė psichologinę traumą, pablogėjo jų gyvenimo kokybė. Įvertinus aptartų kriterijų visumą, atsižvelgiant į pradinį nukentėjusiųjų reikalavimą priteisti po 10000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 150-155), į kaltinamojo A. B. kaltės formą – padarytą neatsargų nusikaltimą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei į kaltinamojo turtinę padėtį ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, nukentėjusiųjų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies nustatant iš viso 20000 Eur neturtinės žalos dydį, t. y. kiekvienai nukentėjusiajai po 10000 Eur, atlyginus draudikui 5000 Eur neturtinės žalos, priteistina iš kaltinamojo 15000 Eur neturtinės žalos, kiekvienai nukentėjusiajai po 7500 Eur.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas.
Kaltinamasis A. B. anksčiau neteistas, už KET pažeidimus nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino nusikaltęs ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė mažiau vidurkio, tačiau bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę trejiems metams.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei nustatyti galutinę bausmę dvejus metus laisvės atėmimo.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalis ir bausmės vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, jo netekus registruotis darbo biržoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o kardomąją priemonę – dokumento, vairuotojo pažymėjimo Nr. 00830347 paėmimą, panaikinti nedelsiant.
Iš A. B. priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 7500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. J..
Iš A. B. priteisti 7500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. I..
Daiktinius įrodymus - automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti A. B..
Daiktinius įrodymus - automobilį „Š. F.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti A. J. ir/ar A. I..
Daiktinį įrodymą – vairo ratą, saugomą Klaipėdos AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.