- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-372/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo advokato A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2616-585/2010 pagal ieškovo advokato A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras 2009 m. sausio 29 d. surašė pranešimą apie įtarimą advokatui A. B.. 2009 m. vasario 23 d. A. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (netikro dokumento pagaminimas ir panaudojimas) padarymu.
Atsakovas Lietuvos advokatūra 2009 m. vasario 25 d. gavo Vilniaus apygardos prokuratūros raštą, kuriame nurodomos aplinkybės, susijusios su įtarimų pareiškimu A. B.. 2009 m. vasario 26 d. Lietuvos advokatų tarybos posėdyje, atsižvelgiant į tai, kad advokatui A. B. įtarimas pareikštas dėl nusikalstamos veikos, kurią jis įtariamas padaręs vykdydamas profesinę veiklą, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi nuspręsta advokatą A. B. laikinai išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudarančios aplinkybės.
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimą (protokolo išrašas Nr. 11). Nurodė, kad atsakovo sprendimu pažeidžiamas viešas interesas, kadangi ieškovas, vykdydamas savo profesinę veiklą, turi sutartis su klientais dėl jų teisių gynimo, teisinės pagalbos jiems teikimo, o po išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo negalės užtikrinti tokių asmenų teisių gynybos ir tokiu būdu ne tik ieškovas, bet ir kiti asmenys patirs nuostolius. Be to, ieškovas nurodė, kad tokiu atsakovo sprendimu pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas, nes ieškovas teismo nėra pripažintas kaltu. Juo labiau, kad įstatymas neįpareigoja atsakovo būtinai išbraukti ieškovo iš praktikuojančių advokatų sąrašo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad asmeniui, besiverčiančiam advokato praktika, taikomi ypatingi reikalavimai, susiję su advokato profesinės veiklos ypatumu – dalyvavimu teisingumo vykdymo procese, teisinės pagalbos teikimu asmenims, kurių teisės yra pažeidžiamos. Todėl atsakovas, būdamas asmeniu, įgyvendinančiu advokatų savivaldą ir vienijančiu visus advokatus (Advokatūros įstatymo 56 straipsnis), turi ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti, kad praktikuojantys advokatai atitiktų profesijos atstovams keliamus aukštus standartus, kad nekiltų abejonės dėl asmens, užsiimančio advokato praktika, reputacijos nepriekaištingumo ir veiklos teisėtumo, nebūtų sudarytos sąlygos akivaizdžiam interesų konfliktui. Atitinkamai pradėjus ieškovo baudžiamąjį persekiojimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinkus duomenis (net jei jie nėra patvirtinti teismo), kurie ikiteisminio tyrimo pareigūnams sudarė pagrindą ieškovui pareikšti įtarimus padarius nusikaltimą, susijusį su ieškovo profesinės veiklos vykdymu, atsakovas pagrįstai, siekdamas išvengti padėties, kai galimai nusikaltimą įvykdęs asmuo verčiasi advokato praktika, sustabdė ieškovo veiklą laikinai, iki tyrimo dėl ieškovui pareikštų įtarimų pabaigos, išbraukdamas ieškovą iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tokia įstatyme numatyta priemonė nepaneigia ieškovo nekaltumo prezumpcijos, bet apsaugo ieškovo klientus nuo galimo negarbingo ir šališko, atsižvelgiant į susiklosčiusius asmeninius ir procesinius ieškovo santykius su baudžiamąjį persekiojimą vykdančiomis institucijomis ar atskirais jų pareigūnais, atstovavimo, o teisingumo sistemą ir teisingumo vykdymo valstybėje procesą – nuo integralumo pažeidimų, atsižvelgiant į tai, kad advokatas (gynėjas arba atstovas) ir jo profesinė veikla yra neatskiriama šios sistemos bei proceso dalis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo sprendimu nustatytas ieškovo teisių ribojimas yra numatytas įstatyme, o tokiu apribojimu proporcingai siekiama teisėtų tikslų, kurie nagrinėjamu atveju yra būtini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
1. Nagrinėjant bylą teisme pažeista ieškovo teisė į nešališką teismą, kadangi bylą nagrinėjo teisėjas, be jokio pagrindo nepriėmęs pirminio ieškinio (nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį, Lietuvos apeliacinis teismas panaikino), tačiau teisėjas toliau nagrinėjo šią byla, nors nušalinimas buvo pareikštas.
2. Teismas pažeidė ieškovo teisę išnagrinėti prašymą Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme dėl išaiškinimo apie pažeistas advokato profesinės veiklos garantijas ir bylos medžiagos klastojimą prieš advokatą, kuriam pranešimas apie įtarimus surašytas iš paslaptį sudarančios informacijos, gautos ginant ir atstovaujant savo klientus. Tokiu būdu buvo pažeistos tiek Advokatūros įstatyme (45, 46 str.), tiek Baudžiamojo proceso kodekse (44 str. 9 d., 48 str. d. 6 p.) numatytos advokato veiklos garantijos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos advokatūra prašo A. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde ieškovas nurodo aplinkybes, kurios nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku, o baudžiamosios bylos, kurioje A. B. pareikšti įtarimai, tyrimo eiga šioje byloje nėra nagrinėjama. Tuo tarpu ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo Advokatų tarybos sprendimo neteisėtumo pagrindų, bet dėsto motyvus, kodėl prieš jį ar jo klientus atlikti baudžiamosios bylos tyrimo veiksmai yra neteisėti.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Savo nesutikimą su skundžiamu sprendimu apeliantas, visų pirmą, grindžia bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusio teisėjo šališkumu ir tuo pačiu ieškovo teisės į nešališką teismą pažeidimu. Tokį savo teiginį apeliantas argumentuoja tuo, kad bylą išnagrinėjęs teisėjas priėmė procesinį sprendimą atsisakyti priimti ieškinį, nors vėliau minėtą sprendimą apeliacinės instancijos teismas panaikino. Tačiau pastebėtina, kad vien ši aplinkybė, savaime pagrindo laikyti teisėją šališku nesudaro. To neįžvelgė ir apeliacinės instancijos teismas, kuris, perduodamas ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, nenurodė, kad šį klausimą turi nagrinėti kitas teisėjas. Svarbu yra ir tai, kad naikindamas paminėtą nutartį apeliacinės instancijos teismas visgi konstatavo apelianto ieškinį esant su trūkumu, tačiau nurodė, kad šio pobūdžio trūkumas gali būti pašalintas pasirengimo nagrinėti bylą metu. Be to, bylą išnagrinėjusio teisėjo nušalinimo klausimą CPK nustatyta tvarka sprendė ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, kuri savo 2010 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovo pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo atmetė, nutartyje nurodytais motyvais pagrįstai konstatavusi nesant teisėjo šališkumo požymių.
Nėra pagrįstas ir apelianto teiginys, kad teismas pažeidė ieškovo teisę išnagrinėti jo prašymą Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 3 dalimi teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Tačiau nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl ieškovo laikino išbraukimo iš advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėtumo. Tuo tarpu ieškovas kaip pirmosios, taip ir apeliacinės instancijos teismo prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Advokatūros įstatymo 45, 46 straipsnių ir BPK 20 straipsnio išaiškinimo, t. y. dėl teisės normų, kurios nėra taikomos nagrinėjamoje byloje bei susiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Todėl pirmosios instancijos teismas tenkinti šį prašymą pagrįstai atsisakė ir tai negali būti traktuojama kaip ieškovo teisių pažeidimas.
Apeliantas nurodo, kad teisėjo šališkumą patvirtina ir tai, kad visuma jo prašymų buvo atmesta ir taip buvo pažeista jo teisė susipažinti su teismo protokoline nutartimi. Tačiau pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino tų ieškovo prašymų, kurie nebuvo susiję su nagrinėjamuoju ginču ir lietė baudžiamosios bylos tyrimą, bei įtarimo ieškovui pareiškimu. Tuo tarpu byloje nėra duomenų ir pats apeliantas nenurodo, kad jam buvo trukdoma susipažinti su bylos medžiaga. Svarbu yra ir tai, kad pats ieškovas 2010 m. sausio 21 d. pareiškimu bylą prašė išnagrinėti jam nedalyvaujant (2 t., 81 b. l.).
Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nenagrinėjo jo papildomų prašymų, tačiau dėl kokių konkrečiai prašymų teismas nepasisakė, apeliantas nenurodė.
Sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo svarbu yra ir tai, kad didžioji jo dalis skirta baudžiamosios bylos tyrimo, kas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, neteisėtumui įrodyti. Tačiau jo turinyje nėra argumentų, paneigiančių tiek Advokatų tarybos sprendimo teisėtumą, tiek ir pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsižvelgiant į tai, jog įtarimai ieškovui buvo pareikšti padarius nusikaltimą, susijusį su ieškovo profesine veikla, atsakovas turėjo pagrindą taikyti nagrinėjamuoju atveju Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl ieškovo laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Tokiu būdu už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis, kurio konkrečiu atveju ieškovas nesumokėjo, yra 129,80 Lt (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 4 d., 82 str.). Be to, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sudaro 1,35 Lt (2 t., 112 b. l.). Tokiu būdu, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistina 131,15 Lt (129,80 + 1,35) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 131,15 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą 15 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.