Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. U., gimusio 1966-06-19 Maskvoje, Rusijoje, Rusijos Federacijos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, dirbančio, šiuo metu suimto Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, gynėjo advokato L. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-17 nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams šį terminą skaičiuojant nuo 2013-04-15, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-04-08 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Jungtinių Amerikos Valstijų teisingumo departamento 2013-04-02 teisinės pagalbos prašymas dėl Rusijos Federacijos piliečio D. U. laikino suėmimo. Šis prašymas pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties, patvirtintos Protokolu dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl ekstradicijos taikymo Lietuvos Respublikoms Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarčiai, 11 straipsniu, numatančiu asmens laikiną suėmimą iki prašymo dėl ekstradicijos pateikimo siekiant užtikrinti asmens išdavimą.

D. U. yra ieškomas Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau - JAV) Delavero rajono teismo žinioje esančioje baudžiamojoje byloje Nr. 13-34, kurioje jam 2013-03-25 pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis veikdamas bendrininkų grupe neturėdamas leidimo eksportavo ir pasikėsino eksportuoti JAV Gynybos ginkluotės sąraše esančias priemones, vykdė šių priemonių kontrabandą ir legalizavo nusikalstamu būdu gautus pinigus, t. y. padarius šias nusikalstamas veikas:

1) bendrininkavimas pažeidžiant JAV Ginklų eksporto kontrolės Aktą, JAV Kodekso 22 skyriaus 2778 dalį ir Tarptautinės prekybos ginklais reglamentą, Federalinių taisyklių Kodekso 22 skyriaus 120-130 dalis, t. y. nusikaltimą, kuris numatytas JAV Kodekso 18 skyriaus 371 dalyje, už kurio padarymą maksimali laisvės atėmimo bausmė numatyta - penkeri metai;

2) bendrininkavimas pažeidžiant JAV Ginklų eksporto kontrolės Aktą, JAV Kodekso 22 skyriaus 2778 dalį ir Tarptautinės prekybos ginklais reglamentą, Federalinių taisyklių kodekso 22 skyriaus 120 - 130 dalis. Maksimali laisvės atėmimo bausmė už šį nusikaltimą yra dvidešimt metų;

3) eksportavimas ir pasikėsinimas eksportuoti JAV Gynybos ginkluotės sąrašo inventorių, pažeidžiant JAV Kodekso 22 skyriaus 2778 dalį ir Federalinių taisyklių kodekso 22 skyriaus 120 - 130 dalis. Maksimali laisvės atėmimo bausmė už šį nusikaltimą - 20 metų;

4) kontrabanda, pažeidžiant JAV Kodekso 18 skyriaus 554 dalį. Maksimali laisvės atėmimo bausmė - 10 metų;

5) pinigų plovimas, pažeidžiant JAV Kodekso 18 skyriaus 1956(a)(2)(A) ir (h) dalis, maksimali laisvės atėmimo bausmė - 20 metų.

Nusikalstamos veikos padarytos laikotarpiu nuo 2010 m. liepos iki 2013 m. kovo 25 d.

2013 m. kovo 26 d. JAV M. D. rajono teisėja M. P. Thynge minėtoje baudžiamojoje byloje išdavė D. U. arešto orderį.

Prašyme dėl laikino suėmimo pateikta informacija apie baudžiamosios bylos tyrimo eigą ir duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai D. U..

Byloje nustatyta, kad D. U. apytiksliai 2010 m. birželio mėnesį per elektroninį paštą kreipėsi į bendrininką, prašydamas nupirkti naktinio matymo prietaisus ir nurodė tipus prietaisų, kuriuos norėjo gauti, neturėdamas JAV valstybės departamento leidimo, nors žinojo, kad toks leidimas reikalingas.

Laikotarpiu nuo 2010 m. liepos iki 2012 m. spalio buvo nelegaliai nupirkta ir eksportuota D. U. apytiksliai 13 prietaisų, nurodytų JAV Gynybos ginkluotės inventoriaus sąraše, o būtent: vieną šiluminį monokuliarinį matymo prietaisą L3; vieną N. S. šiluminį vaizdoskopą; septynis nakties optikos D-740 naktinio optinio matymo prietaisus; vieną naktinės optikos D-760 naktinio matymo prietaisą; vieną naktinės optikos PVS-14 šiluminį vaizdoskopą; vieną ITT 6015/PVS šiluminį vaizdoskopą; vieną PVS-14 vaizdo intensyvinimo 3- ios kartos prietaisą. Be to, D. U. mėgino nelegaliai eksportuoti keturias infraraudonų]ų spindulių nuotolinio matymo šiluminio vaizdo kameras Tau 640. Šie prietaisai yra laikomi XII kategorijos gynybos prietaisais JAV Gynybos ginkluotės sąraše. XII kategorijos prietaisai yra vaizdo intensyvinimo ir kitokie naktinio matymo prietaisai arba sistemos, sukurtos, modifikuotos arba pritaikytos kariniam naudojimui. Šie prietaisai yra pirmiausia naudojami kaip prie ginklo ar prie šalmo pritvirtinami naktinio matymo prietaisai. Dauguma šių prietaisų yra aprūpinti šiluminiais naktinio matymo jutikliais, kurie registruoja šilumos šaltinius per atstumą.

Byloje nustatyti šeši pinigų, skirtų šiems prietaisams įgyti, pervedimai bendrininkui. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 12 d. iki 2013 m. sausio 23 d. pervesti 159 191 JAV doleriai. Pavyzdžiui, 2010 m. rugpjūčio 30 d. D. U. bendrininkui pervedė 59,000 JAV dolerių, prašydamas nupirkti įvairių prietaisų, tarp jų ir N. S. ir tris naktinės optikos D-740 naktinius vaizdoskopus, kurie abu JAV Gynybos ginkluotės sąraše traktuojami kaip gynybos prietaisai.

D. U. instruktuodavo bendrininką, kaip išvengti JAV arba Rusijos muitinės darbuotojų įtarimo siunčiant jam siuntinius su prietaisais.

Nustatyta, kad apytiksliai 2011 m. sausio 21 d. D. U. susitiko su bendrininku JAV, viešbutyje, esančiame Ričmonde, Virginijos valstijoje. D. U. išvyko kitą dieną pasiėmęs ITT 6015/PVS-14 šiluminių vaizdoskopų, kuriuos jam parūpino bendrininkas.

Nuo 2012 m. lapkričio pradžios iki 2013 m. kovo 25 d. D. U. internetu per Skype keletą kartų prašė bendrininko nupirkti ir nelegaliai eksportuoti jam į Rusiją keturias infraraudonųjų spindulių nuotolinio matymo šiluminio vaizdo kameras. 2013 m. sausio 25 d. ir 2013 m. kovo 25 d. D. U. pervedė bendrininkui apytiksliai 31 500 JAV dolerių minėtų keturių kamerų pirkimui.

Tyrimo metu gauti duomenys, patvirtinantys, kad D. U. pardavinėjo nelegaliai įgytus JAV gynybos ginkluotės sąrašo prietaisus nežinomiems tretiesiems asmenims.

2013 m. balandžio 15 d. 23.00 val. D. U. buvo sulaikytas tarptautiniame Vilniaus oro uoste pagal gautą Jungtinių Amerikos Valstijų teisingumo departamento teisinės pagalbos prašymą laikinai suimti D. U..

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-04-17 nutartimi įtariamajam D. U. paskirta kardomoji priemonė –suėmimas - dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013-04-15.

Nesutikdamas su priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, įtariamojo D. U. gynėjas pateikė skundą apeliacinės instancijos teismui, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-17 nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-17 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Paskirdamas įtariamajam D. U. kardomąją priemonę – suėmimą – teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, nes BPK 119 straipsnyje nurodytus tikslus nagrinėjamu atveju galima buvo pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Apelianto manymu įtariamasis D. U., vadovaujantis BPK 72 straipsnio 1 dalimi, galėjo būti suimtas tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu būtų pateiktas prašymas asmenį išduoti užsienio valstybei. Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties priėmimo metu toks prašymas teisėsaugos organams pateiktas nebuvo, todėl D. U. suimtas nepagrįstai. Be to, skirdamas įtariamajam suėmimą, teismas visiškai nesiaiškino, ar D. U. skundžiamoje nutartyje galimai padarytos nusikalstamos veikos yra nusikalstamos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir ar tai gali būti pagrindas taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

BPK 122 straipsnio 1 dalies pagrindais, gynėjo nuomone, įtariamasis D. U. taip pat negalėjo būti suimtas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog yra šiame straipsnyje numatyti pagrindai. Apylinkės teismo išvada, kad įtariamasis D. U. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo yra visiškai nepagrįsta. Nustatydamas šio suėmimo pagrindo buvimą, teismas vadovavosi tik prielaidomis, atsižvelgė tik į galimai padarytų nusikaltimų sunkumą, tačiau neištyrė ir neįvertino kitų svarbių aplinkybių, tokių kaip įtariamojo šeimyninė padėtis, nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje. Apelianto nuomone aplinkybės, kad D. U. yra vedęs, išsilavinęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą/verslą ir legalų pragyvenimo šaltinį Rusijoje, anksčiau neteistas, paneigia teismo išvadą, kad D. U. bandys bėgti (slėptis).

Kitų duomenų, kad įtariamasis D. U. galėtų trukdyti procesui, kuris vyksta JAV, arba darytų naujas nusikalstamas veikas, įtariamojo gynėjo manymu, nėra. Todėl procesiškai tikslinga įtariamajam D. U. paskirti kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu, - užstatą, kuri įtariamasis ir jo šeimos nariai sutiktų ir turėtų galimybę sumokėti.

Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas skundą prašė tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Įtariamojo D. U. gynėjo advokato L. G. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-17 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Įtariamajam D. U. kardomoji priemonė – suėmimas – paskirta nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga konstatuojama, jog medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad D. U. galėjo padaryti JAV jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokiais duomenimis laikytini: duomenys užfiksuoti skype programa, internetinės bankininkystės išrašų duomenys, elektroninio susirašinėjimo duomenys ir kita bylos medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant/nustatant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Įtariamajam D. U. kardomoji priemonė –suėmimas- paskirta Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 122 straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei esant užsienio valstybės prašymui laikinai sulaikyti ieškomą asmenį, kol bus atsiųstas prašymas dėl jo ekstradicijos.

Pažymėtina, kad apie tikimybę, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių visumą. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

D. U. užsienio valstybėje pateikti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą JAV baudžiamieji įstatymai numato laisvės atėmimo bausmes nuo 5 iki 20 metų. Nusikalstamos veikos, kurias padaręs JAV įtariamas D. U., pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 199 str. 2 d., 216 str. l d., 253¹ str. 1 d. Todėl visiškai nepagrįsti skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju įtariamajam kvalifikuotos JAV nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nelaikomos nusikalstamomis. Be to dvi iš nusikalstamų veikų, kurių padarymu JAV įtariamas D. U., pagal Lietuvos Respublikos BK priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, bei viena – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už sunkių nusikaltimų padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šiuo atveju be gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad D. U. yra Rusijos Federacijos pilietis, neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir nėra susaistytas Lietuvos Respublikoje jokiais socialiniais ryšiais. Išvardintų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad taikant šiuo metu švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę, D. U. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl apylinkės teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai įtariamajam skyrė griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą nepaneigia skunde nurodytos aplinkybės, kad įtariamasis yra vedęs, išsilavinęs, anksčiau neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą ir darbą Rusijoje. Pažymėtina, kad šios aplinkybės yra svarbios, tačiau negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės, priešpastatomos viešajam interesui ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu, ar būti pakankamos šiai kardomajai priemonei paneigti.

Be to iš skundo medžiagos matyti, kad 2013-04-08 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Jungtinių Amerikos Valstijų teisingumo departamento 2013-04-02 teisinės pagalbos prašymas dėl Rusijos Federacijos piliečio D. U. laikino suėmimo. Šis prašymas pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties, patvirtintos Protokolu dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl ekstradicijos taikymo Lietuvos Respublikoms Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarčiai, 11 straipsniu, numatančiu asmens laikiną suėmimą iki prašymo dėl ekstradicijos pateikimo siekiant užtikrinti asmens išdavimą. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 5 dalyje numatyto pagrindo buvimą. Pažymėtina, kad vadovaujantis nurodyto protokolo 11 straipsniu ypatingos skubos atveju asmuo gali būti laikinai sulaikytas dar nesant užsienio valstybės prašymo dėl šio asmens ekstradicijos, todėl skunde nurodyti argumentai, kad nagrinėjamu atveju įtariamasis D. U. negalėjo būti sulaikytas, kol nepateiktas JAV prašymas dėl jo išdavimo, yra visiškai nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje proceso stadijoje negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos nepažeistos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 122 straipsnio 5 dalimi, 130 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Įtariamojo D. U. gynėjo advokato L. G. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.