- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-466-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20763-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė (pirm.)
- Atsakovas
- T. S.
- Trečiasis asmuo
- valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM vilniaus apskrities vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, taip pat pagal atsakovo priešieškinį ieškovei.
Šalies argumentai
2. Pateikdamas priešieškinį atsakovas, be kita ko, teismo prašė iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, serga ir yra ligoninėje, pajamų neturi. Už priešieškinį gali sumokėti tik 100 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi atsakovo prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo atmetė; nesumokėtos 1 550 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
4. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas neteisingai apskaičiavo už priešieškinį mokėtiną žyminį mokestį - 1 150 Eur. Už atsakovo reikalavimą nutraukti santuoką bei išspręsti su tuo susijusius klausimus, mokėtinas žyminis mokestis yra 100 Eur, o už reikalavimą priteisti ieškovei 42 500 Eur vertės turtą ir 20 000 Eur kompensaciją mokėtina žyminio mokesčio suma yra 1 550 Eur, bendra žyminio mokesčio suma – 1 650 Eur. Pateikdamas priešieškinį, atsakovas sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio dalį, taigi likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis sudaro 1 550 Eur.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo teikti laikiną išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams po 170 Eur, nuo 2019-12-30 gydomas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.
6. Įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, tai, jog atsakovas nepateikė pažymų apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas, taip pat nėra duomenų, kad atsakovui dėl sunkios turtinės padėties teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, jog atsakovas turi specialių poreikių ar yra kitų priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų sumokėti žyminio mokesčio, teismas sprendė, jog nėra pakankamų duomenų apie tai, kad atsakovas ir ateityje neturės galimybės sukaupti reikiamą sumą žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl atsakovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atmetė. Tačiau teismas sutiko, kad šiuo metu atsakovo finansinė padėtis yra sunki ir iš karto sumokėti visą 1 650 Eur sumą atsakovui yra sudėtinga. Nustačius tokį įpareigojimą, būtų užkirsta atsakovo teisė į teisminę gynybą. Todėl likusios 1 550 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą teismas atsakovui atidėjo iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo (CPK 84 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutarties atsakovas T. S. prašo šią nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo.
8. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį bei į sveikatos būklę. Pažymėjo, kad iki 2020 m. vasario mėn. gaus minimalią 330 Eur bedarbio pašalpą, vėliau pašalpos nebegaus. Gydytojai surašė teikimą Darbingumo nustatymo komisijai dėl neįgalumo lygio nustatymo. Jeigu bus nustatytas neįgalumas, gaus neįgalumo pensiją, kurios dydžio niekas negali numatyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo.
12. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis).
13. CPK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie patys reikalavimai galioja ir pateikiant priešieškinį, kadangi priešieškinis taip pat yra ieškinys, tik atsakovo, ieškovo iniciatyva pradėtoje civilinėje byloje.
14. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį, už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose nurodyto dydžio žyminis mokestis.
15. CPK 83 straipsnio 1 dalis numato asmenis, kurie visiškai atleistini nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose, kuriose reiškia tam tikrus reikalavimus, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
16. Remiantis CPK 84 straipsniu, esant sunkiai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai procesinio dokumento pateikimo metu, ir konstatavus, jog įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam gali būti per sunki našta, teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas už savo priešieškinį turėtų sumokėti 1 650 Eur žyminį mokestį. 100 Eur jis sumokėjo. Nuo likusios 1 550 Eur žyminio mokesčio dalies prašė atleisti, motyvuodamas tuo, kad negauna pajamų ir yra prastos sveikatos būklės.
18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį bei į sveikatos būklę ir nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo neatleido nepagrįstai. Pažymėjo, kad nuo 2020 m. vasario mėn. nebegaus net ir bedarbio pašalpos, be to, galimai jam bus nustatytas neįgalumas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
19. Nors apeliantas nurodė, kad yra registruotas užimtumo tarnyboje, greitu laiku bus nutrauktas bedarbio pašalpos mokėjimas, tačiau šios aplinkybės pagrindo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo nesudaro. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas yra darbingo amžiaus. Apie nustatytą neįgalumą įrodymų teismui nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantas turi dėti visas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas teismui nenurodė aplinkybės, kad jis asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad jam priklauso ½ 5,68 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ 5,22 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
21. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto nurodytas, jo turtinę padėtį pagrindžiančias, aplinkybes, suteikė jam galimybę žyminį mokestį sumokėti ne iš karto, paduodant priešieškinį, o teismui priėmus byloje sprendimą, kas reiškia, jog apeliantas turės laiko susirasti darbą ir sukaupti reikiamą sumą.
22. Papildomai pažymėtina tai, kad galimybė atleisti nuo žyminio mokesčio yra numatyta Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnyje, tačiau byloje duomenų apie tai, jog apeliantas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nėra (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas
nutaria:
atsakovo T. S. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.