- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2007-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-219-106-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Rasa Valentinienė, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- R. A.
- Advokatai
- Vladas Vitkauskas
- Kategorijos
Pranešėja R.Valentinienė Teisėja A.SimaitienėBaudž. byla Nr. 1A–219-106/2007Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.7, 1.1.8.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2007 m. gegužės 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-03-15 nuosprendžio, kuriuo R. A. , gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK ) 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. – dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 187 str. 3 d. – dvidešimties (20) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Iš R. A. priteista S. J. 150 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. nuteistas už tai, kad jis 2007-03-05, apie 11.00 val., su savimi turėtomis žirklėmis sugadino S. J. priklausančio automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių 150 litų vertės spynelę ir, įsibrovęs į automobilį, iš salono pasikėsino pagrobti 600 litų vertės kompaktinių diskų grotuvą „Kenwood“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes R. A. buvo sulaikytas liudytojo E. S. . Tokiu būdu R. A. sugadino S. J. priklausančio nedidelės vertės turto už 150 litų, pasikėsino pagrobti S. J. priklausančio turto už 600 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, nes paskirta per griežta bausmė, griežtesnė nei prašė valstybinis kaltintojas. Nesutinka su tuo, kad jis laikomas recidyvistu, nes anksčiau tokiu jis nebuvo pripažintas. Jo padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos prie lengvų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos tik švelninančios. Jis savo kaltės neneigia, turi darbą, todėl nori atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, bausmę sušvelninti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padarytas dvi nusikalstamos veikos, kurių viena priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, kita apysunkiems nusikaltimams, o ne lengviems, kaip skunde teigia nuteistasis. Padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos. Vienos nusikalstamos veikos apeliantas nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje.
R. A. prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir dėl to labai gailisi, todėl apylinkės teismas pripažino tai baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Baudžiamasis kodeksas numato dvi nusikaltimų recidyvo kategorijas - recidyvisto ir pavojingo recidyvisto. Šių statusų nustatymas turi skirtingas juridines reikšmes, į kurias imperatyviai yra atsižvelgiama taikant BK 56 str. (Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą). BK 27 str. 1 d. reglamentuoja recidyvisto sąvoką: nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nusikaltimų recidyvas konstatuojamas nuo to momento, kai asmuo kitu nuosprendžiu (šiuo atveju – skundžiamu) pripažįstamas kaltu padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nuo šio momento toks asmuo jau laikomas recidyvistu.
R. A. anksčiau teistas ne vieną kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, todėl skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo konstatuota, kad R. A. yra recidyvistas ir į tai buvo teisingai atsižvelgta paskiriant jam bausmę. Pavojingu recidyvistu apeliantas nėra pripažintas. Apelianto argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai jam taikė BK 27 str. 1 d., nepagrįstas.
Paskirta bausmė atitinka BK 54 str. reikalavimus. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad R. A. laikytinas recidyvistu, todėl teisingai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d.). Paskirta bausmė neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų. BK 178 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. R. A. , kaip matosi iš byloje esančios pažymos, už svetimo turto vagystes anksčiau teistas 9 kartus, ne kartą atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau jokių išvadų nepadarė, nedirbo, nusikalto nepraėjus nei metams po paleidimo iš įkalinimo vietos. Nėra jokio pagrindo teigti, kad jis gali būti pataisytas, paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, atitinka bausmės paskirtį, nelaikytina aiškiai per griežta ir nešvelnintina. Teismas nėra saistomas prokuroro prašymo skirti atitinkamą bausmę, be to, prokuroras prašė skirti R. A. , kaip matosi iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo ( b. l. 80), dvejus metus laisvės atėmimo, o ne švelnesnę bausmę, kaip neteisingai teigiama apeliaciniame skunde. Bausmės už nusikalstamas veikas subendrintos tinkamai, laikytasi nustatytų bausmių bendrinimo taisyklių (BK 63 str.).
Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria: