Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2015 m. rugpjūčio 22 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 21 d. 10.20 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį K. Č., neturėdamas teisės jos vairuoti, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Minėtais veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis nesutinka su apylinkės teismo priimtu nutarimu ir prašo priimti naują sprendimą paskiriant A. G. 1158 Eur dydžio baudą su transporto priemonės konfiskavimu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nenustatytas automobilio savininkas, o minimas D. K. kaip transporto priemonės savininkas, taip pat neturi teisės vairuoti transporto priemonės, ir jam taip pat yra paskirta bauda pagal ATPK 128 str. 1 d. Apeliantas nurodo situaciją, kai asmenys neturėdami teisės vairuoti transporto priemonių jas vairuoja, tuo sukeldami didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, todėl automobilį būtina konfiskuoti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Daiktas, kuris buvo ATPK 130 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso (ATPK 26 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką pripažintina, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką tam, kad nebūtų konfiskuota transporto priemonė, vien tos aplinkybės, kad transporto priemonė nepriklausė pažeidėjui, nepakanka. Siekiant objektyviai išspręsti apeliaciniame skunde keliamą klausimą dėl transporto priemonės, kurią vairavo A. G., konfiskavimo, būtina išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su transporto priemonės panaudojimu pažeidimo padarymo metu. Nagrinėjant bylą neužtikrintas asmens, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė galėtų būti konfiskuota ir kurio teisėms ir pareigoms administracinės bylos nagrinėjimas turėtų įtakos, dalyvavimas procese. Transporto priemonės savininkui nebuvo sudaryta galimybė įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl, nepranešus transporto priemonės savininkui apie šios bylos nagrinėjimą, nebuvo išaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingai išnagrinėti bylą, neužtikrintas teisingas teismo procesas, o nusprendus transporto priemonę konfiskuoti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, būtų pažeista savininko teisių gynyba.

ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, tačiau pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose kyla ne pažeidėjui priklausančių transporto priemonių konfiskavimo klausimas, efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išnagrinėjimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Tokiai praktikai pritartina, nes administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiamas klausimas dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, todėl automobilio konfiskavimo klausimo išsprendimas tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį būtų nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turėtų aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikus galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba.

Sistemiškai aiškinant ATPK nuostatas, darytina išvada, kad toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, tokia praktika formuojama ir administracinėse bylose. Turint duomenų, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir išnagrinėjus bylą prieš tai nepranešus šiam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą bei nesudarius galimybės pareikšti nuomonę dėl jo nuosavybės panaudojimo pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba.

Apygardos teismas nesutinka su apylinkės teismo pozicija, jog nekonfiskuotinas pažeidėjui nepriklausantis automobilis vien dėl to, kad nenustatyta kam priklausė transporto priemonė, kurią vairavo pažeidėjas. Be to iš bylos duomenų matyti, kad G. K. automobilį pardavė D. K. ( b. l. 56, 58), o apklausta kaip liudytoja S. V. nurodė, kad ji iš D. paėmė raktelius, kad jis girtas nevažiuotų ( b. l. 35). Taigi pagal minėtus duomenis lyg ir aišku, kad automobilis priklausė D. K., tačiau, kad tuo įsitikinti, jis byloje apklaustas nebuvo.

Todėl tam, kad būtų galima priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, būtina išsiaiškinti visas aptartas bylai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių neišsiaiškinta, jos teismo posėdyje nepatikrintos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas visiškai nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.