- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- N1-97-939/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11927-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- P. K.
- Kaltinamasis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje. (toliau – BK).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. 2024 m. kovo 27 d., apie 13.55 val., (duomenys neskelbtini) mokyklos kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš nepilnametę A. P., gimusią (duomenys neskelbtini), kurią bėgančią pastūmė rankomis į nugarą, dėl ko A. P. pargriuvo, tokiais veiksmais nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmą ir dėl odos nubrozdinimo dešinio dilbio srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje;
be to, 2024 m. balandžio 9 d. apie 7.45 val., (duomenys neskelbtini) mokykloje, adresu (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje, smurtavo prieš P. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė ne mažiau tris smūgius P. K. į galvą ir nugarą, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 10 d., apie 7.45 val., (duomenys neskelbtini) mokykloje, adresu (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje, kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius P. K. į nugarą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam mažamečiui P. K. sukėlė fizinį skausmą ir dėl odos nubrozdinimo juosmens dešinėje pusėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje
Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji buvo iš tos pačios mokyklos mokinė su ja anksčiau konfliktų neturėjo. 2024 m. kovo 27 d. mokykloje, penktokai žaidė su kamuoliu, jis paėmė kamuolį. A. P. jo kuprinę su daiktais išmetė į šiukšliadėžę. Jis liepė jai kuprinę iš šiukšliadėžės paimti. Ji to nedarė, todėl jis A. P. vijosi, ji apsivertė susipynus kojoms. Jį kiti vaikai apkalba, kad jis pastūmė A. P.. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad parodymai teisingi, kad šiai dienai buvo pamiršęs.
Ikiteisminio tyrimo metu E. K. (t.2, b.l.51-54) parodė, kad jis bėgančią A. P. pastūmė rankomis į nugarą, dėl ko ji pargriuvo.
Kaltinamasis E. K. dėl nukentėjusiojo P. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad jį pažįsta, įvykio metu jis mokėsi toje pačioje mokykloje (duomenys neskelbtini). P. K. iš savo mamos nešdavo cigaretes į mokyklą, kai jį mokytojai sugavo, jis pasakė, kad jis jam liepdavo taip daryti. Jo klasiokas L. liepė nukentėjusiajam nešti cigaretes, o paskui visi rūkydavo. 2024 m. balandžio 9 d. jis mokykloje nukentėjusiajam sudavė tris smūgius į nugarą, o 2024 m. balandžio 10 d. jam sudavė du smūgius į nugarą, nes nukentėjusysis jį iškeikė. P. K. mėgsta prie visų kabinėtis, o paskui pabėga. P. K. buvo prisiprašęs, jį pravardžiuodavo, todėl jis jį mušė. Cigaretes nukentėjusysis nešė jam ir klasiokui L.. Gailisi dėl savo veiksmų. Su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad gali būti priteista 100 eurų žalos atlyginimo, santaupų ir turto neturi, gauna 27 eurus stipendiją.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka ir 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą ištirtais įrodymais.
Dėl nukentėjusiosios A. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo
Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, patvirtina, kad R. M. ir nurodė, kad 2024 m. kovo 27 d. apie 13 val. 55 min., (duomenys neskelbtini) mokykloje, adresu (duomenys neskelbtini), jos dukrą A. P., gim. (duomenys neskelbtini), pertraukos metu, mokyklos kieme, pastūmė vyresnis tos pačios mokyklos mokinys E. K.. Dukra krisdama nusibrozdino dešinės rankos dilbį. (t.1, b.l.1-4)
Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), įvažiavimo keliukas. (1 t., b.l. 30-36)
Specialisto išvada patvirtina, kad A. P. padarytas odos nubrozdinimas dešinio dilbio srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu metu ir kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b.l. 70 - 71)
Nukentėjusioji A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. kovo 27 d., (duomenys neskelbtini) mokykloje pertraukos metu žaidė tinklinį su klasiokais septintokais A., D., R. ir E.. Prie jų priėjo keli vyresni vaikai ir nei prašė pas juos kamuolio, nei ką, bet vienas vaikas paėmė kamuolį ir jo negrąžino, net nepaklausęs, ar gali imti. Tie vaikai buvo: I., kurio pavardės nežino, K. Š. ir P. M., jie yra (duomenys neskelbtini), M. B. (duomenys neskelbtini), o E. K. (duomenys neskelbtini). Iš jos kamuolį paėmė M., tačiau jam liepė kamuolį paimti E.. M. kamuolį nunešė E. ir padavė jam. Kai berniukai atėjo prie jų, E. pasidėjo kuprinę prie eglaičių, esančių netoli žaidimų aikštelės, kurioje jie buvo. Kadangi jis paėmė iš jų kamuolį, ji, eidama į pamoką, paėmė E. kuprinę ir padėjo prie bendrabučio laiptų, kadangi buvo supykusi, jog jie paėmė kamuolį iš jų. E. kuprinę padėjo prie šiukšlinės. Ta kuprinė ten prabuvo visą pamoką. Po pamokos, kai prasidėjo pertrauka, jie su klasiokais vėl ėjo pasiimti iš auklėtojos kamuolio. Tuo metu atbėgo E. draugai paimti jo kuprinės, tai yra P. ir K., bet ji nedavė, nes norėjo, kad E. jos atsiprašytų. Su ja buvo ir klasiokai D., A., A., E.. Kad ji neatidavė kuprinės, tie vaikai pasakė E. ir E. atėjo, bandė jai trenkti per veidą. Jai bėgant E. ją pastūmė iš nugaros, ji parkrito, čiuožė ant rankų delnų. Iš rankų delnų bėgo kraujas, taip pat buvo nubrozdintos abi rankų alkūnės, bet dešinė labiau, taip pat pilvas ir dešinysis šonas. Jai labai skaudėjo. E. ją stumdamas nieko nesakė, pastūmė ir juokdamasis nubėgo. Mano, kad ją E. pastūmė, kad ji paėmė jo kuprinę ir padėjo, tačiau jis jai to nesakė, bet ji taip mano pati. Tada klasiokė A. pakvietė auklėtoją, bet E. pabėgo. Auklėtoja paskambino jos mamai ir pranešė apie įvykį. Dėl šio įvykio E. jos neatsiprašė net liepiamas mokytojos. Anksčiau jokių konfliktų su juo nėra turėjusi, tai buvo pirmas kartas. Po šio įvykio ji lankėsi pas gydytojus, tačiau ne tą pačią dieną, o penktadienį. Kai lankėsi pas gydytoją, jai vis dar skaudėjo alkūnę, ji buvo ištinusi alkūnė. ( 1 t., b.l. 50 - 53)???
Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. kovo 27 d. apie 14 val. 20 min., jai paskambino dukros A. P. auklėtoja N. Č., kuri pasakė, kad jos dukrą mokykloje, pertraukos metu sužalojo kitos klasės vyresnis mokinys. Grįžus dukrai namo, ji papasakojo, kad prie jos bei kitų mokinių, kurie per pertrauką mokyklos kieme žaidė su kamuoliu, priėjo kitas tos pačios mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės mokinys E. K., ir paėmė iš jų kamuolį. Jos dukra dėl paimto kamuolio paėmė E. K. kuprinę, kuri buvo lauke ir perdėjo prie savęs su draugais. Pasibaigus pertraukai, dukra su draugais nuėjo į pamokas, o E. K. kuprinė liko mokyklos kieme. Kitos pertraukos metu, dukrai būnant kieme, E. K. kuprinės atėjo pasiimti kiti jo draugai, tačiau dukra ir jos kiti draugai norėjo, kad dėl atimto kamuolio E. K. atsiprašytų, todėl E. K. draugai kuprinės nepaėmė. Kaip jai pasakojo dukra, E. K. sužinojęs, kad dukra su draugais laukia atsiprašymo, greitai atbėgęs bandė pataikyti su ranka jos dukrai į veidą, tačiau ji pabėgo. Bėgančią dukrą E. K. pavijo prie mokyklos įvažiavimo keliuko ir ją pastūmė, ko pasekoje jos dukra krisdama susimušė. Po kritimo pas dukrą liko nubrozdinti abiejų rankų delnai, pilvas ir dešinės rankos dilbis. Dilbio srityje pastebėjo, kad prasidėjo tinimas. Ligoninėje, dukrai nustatė dešinės rankos alkūnės nubrozdinimą. (1 t., b.l. 1 - 9)
Liudytoja N. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mokykloje, ir (duomenys neskelbtini), kurioje mokosi A. P., (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš 2 mėnesius, jai būnant lauke, mokyklos kieme, per pertrauką, prie jos atbėgo auklėtiniai, ir pasakė, kad A. sumušė E. K.. Nuėjusi pamatė A. sėdinčią ant įvažiavimo į mokyklą, prie eglučių. A. verkė. A. pasakė, kad E. ją vijosi ir pakišo koją, dėl ko ji pargriuvo. Matėsi ant A., lyg tai dešinės rankos, nubrozdinimai, taip pat buvo nubrozdintas dešinysis šonas, po maikute. Šonas nebuvo taip stipriai apibrozdintas, kaip ranka, ranka dar ilgokai buvo patinusi. A. jai papasakojo, kad, kai ji su klasiokais žaidė kamuoliu, E. organizavo iš jų kamuolio paėmimą. Tada A. buvo paėmusi E. kuprinę ir kažkur ją nunešė, po to, E. ją vijosi ir pakišo jai bėgančiai koją. Kai pasikvietė E. pokalbiui, jis nepripažino, kad A. pastūmė, sakė, kad jam ,,pochui“. Buvo Vaiko gerovės komisijos posėdis, kuriame E. buvo duotas šansas atsiprašyti A., tačiau jis per tą posėdį elgėsi neadekvačiai, kikeno, atsisakė atsiprašyti A. ir išėjo iš posėdžio. E. K. fizinio ugdymo pamokose elgiasi gerai, paslaugus, pamokose neturi problemų, tačiau yra girdėjusi, kad kartais pasielgia netinkamai. A. nėra konfliktiška, aktyvi, mokosi jų mokykloje tik antri metai, gerai mokosi, yra (duomenys neskelbtini), su ja jokių problemų, kaip auklėtoja, ji nėra turėjusi. (1 t., b.l. 101 - 104)
Liudytoju R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mokykloje, pertraukos metu, su klasiokais žaidė kamuoliu lauke. M. B. atėjo iš jų paimti kamuolį, jis nieko nesakė ir paėmė jį, ir nubėgo su kamuoliu pas E.. E. kamuolio neatidavė ir pradėjo vytis A.. Vydamasis jis A. pastūmė rankomis į nugarą ir A. griuvo. Ten buvo žvyruota kelio danga. A. griuvusi susižalojo alkūnę, kojas, daugiau neprisimena ar kažką susižalojo. A. verkė, sakė, kad jai skaudėjo. Jie su klasiokais dar pakvietė klasės auklėtoją. Po A. pastūmimo E. pabėgo. (1 t., b.l. 114 - 117)
Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mokykloje, pertraukos metas, jie su klasiokais, (duomenys neskelbtini), žaidė kamuoliu. Kamuolį paėmė (duomenys neskelbtini) klasės mokinys M. B. ir nunešė jį E. K.. Jie ten dar pradėjo iš jų kaip ir šaipytis, bet į tai nekreipė dėmesio. Kadangi jie supyko, jog iš jų paėmė kamuolį ir šaipėsi, paėmė E. kuprinę, kuri buvo padėta prie eglių, netoli tos vietos, kur žaidė su klasiokais, ir nunešė prie šiukšliadėžės. Padėję tą kuprinę, nuėjo į pamoką. Po pamokos jie vėl su klasiokais ėjo į lauką. Atėjo E., grasino, kad juos sumuš ir pan. Kadangi A. buvo drąsi, pasakė, kad jo nebijo. Tada E. užsimojo jai trenkti, tačiau A. pasilenkė ir jis jai nepataikė. Po to A. pradėjo bėgti nuo E., o E. ją gaudė ir bėgančią A. E. pasivijo ir pastūmė rankomis į jos nugarą. Ten buvo akmenuota ir žvyruota kelio danga. A. stipriai susimušė koją, buvo ir rankos apibrozdintos, gal ir veidas buvo apibrozdintas, A. verkė, sakė, kad jai skaudėjo. Bėgo kraujas iš tų nubrozdintų vietų. Po to, E. auklėtoja bandė padaryti taip, kad E. atsiprašytų A., bet jis neatsiprašė. (1 t., b.l. 125 - 128)
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtavo prieš nukentėjusiąją E. P., rankomis ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ir susižalojo, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai, analogiškai nusikalstamos veikos aplinkybes aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dabar ne viską atsimena. Nukentėjusioji A. P. nuo pat tyrimo pradžios, nuosekliai ir vienodai aiškino, kad ją kaltinamasis pastūmė dėl ko ji pargriuvo ant žvyruotos kelio dangos. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymams, kadangi jie yra logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys liudytojų parodymams, vienas kitą papildantys.
Žemesnės instancijos teismas
Be nukentėjusiosios, jos parodymus patvirtina liudytojai R. S., A. K., kurie betarpiškai matė įvykį ir patvirtino, kad kaltinamasis vijosi nukentėjusiąją, ją pastūmė rankomis į nugarą, dėl to nukentėjusioji pargriuvo ir susižalojo. Liudytoja N. Č. pati įvykio nematė, tačiau pertraukos metu jai kiti vaikai pasakė, kad nukentėjusiąją sumušė kaltinamasis ir ji atėjusi rado A. P. verkiančią, kuri jai pasakė, kad ją vijosi E. K., pakišo jai koją dėl to ji pargriuvo. Liudytoja N. Č. patvirtino, kad ant A. P. dešinės rankos matė nubrozdinimus, ir ant dešinio šono, po palaidine. Liudytoja R. M., (duomenys neskelbtini), pati įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad dukra A. grįžusi iš mokyklos papasakojo prie kokių aplinkybių nukentėjo, o prieš tai jai iš mokyklos skambino dukros (duomenys neskelbtini) N. Č. ir pasakė, kad pertraukos metu jos dukrą sužalojo vyresnės klasės mokinys. Kiti įrodymai – pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, specialisto išvada, patvirtina, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją. Nukentėjusiosios fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas – odos nubrozdinimas dešinio dilbio srityje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad sužalojimas padarytas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Byloje nustatytais duomenimis, E. K. 2024 m. kovo 27 d., apie 13.55 val. (duomenys neskelbtini) mokyklos kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš nepilnametę A. P., gimusią (duomenys neskelbtini), kurią bėgančią pastūmė rankomis į nugarą, dėl ko A. P. pargriuvo, tokiais veiksmais nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmą ir dėl odos nubrozdinimo dešinio dilbio srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad dėl pastūmimo nukentėjusioji nugrius ir susižalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Dėl nukentėjusiajam P. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo
Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, pavirtina, kad J. L. nurodė, kad 2024m. balandžio 10 d. apie 7 val., E. K. ir L. B. (duomenys neskelbtini) mokykloje sumušė jos sūnų P. K., kuriam yra (duomenys neskelbtini).
Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (2 t., b.l. 3-12)
Specialisto išvada patvirtina, kad P. K. nustatyti odos nubrozdinimai juosmens dešinėje pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasekoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.(2 t., b.l. 43)
Nukentėjusysis P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jį mušė (duomenys neskelbtini), du draugai: L. ir E.. 2024 m. balandžio 9 ir 10 dienomis jį mušė jie abu. Balandžio 9 dieną tai vyko ryte, apie 7:45 val. mokykloje, jį mušė todėl, kad iš tėčio nepaėmė cigarečių. Tą pačią dieną jie jam buvo sakę nueiti paimti iš tėčio cigarečių, o jis atsisakė ir jį pradėjo mušti. Jį mušė iš kumščių į galvą, pilvą, nugarą. L. jį mušė į pilvą, o E. - į galvą ir į nugarą. L. sudavė du kartus į pilvą, o E. sudavė į galvą du kartus ir į nugarą 3 kartus. Jis skaičiavo kiek smūgių jie jam sudavė. E. buvo su žiedais ant abiejų rankų ir su jais jį mušė, jis visą laiką tuos žiedus nešioja. Tą dieną taip ir pasibaigė muštynės. Balandžio 10 dieną, ryte, jį mušė dėl to paties. Vėl jie liepė jam eiti į namus ir paimti iš namų cigarečių. Kadangi jis atsisakė, jie vėl jį pradėjo mušti. Abu jį mušė, tik E. jį laikė paėmęs už nugaros, už pečių laikydamas rankomis, o tuo metu L. jį mušė į pilvą ir į galvą. Į pilvą pataikė du smūgius. Mušė su rankomis. Jam buvo ant galvos guzas, mama matė tą guzą. Kai į pilvą trenkė, jam skaudėjo. Nebuvo ant pilvo jokių sužalojimų matyti. Nugara buvo nubrozdinta, kur trenkė E.. Nubrozdinimai nugaroje matėsi 2 savaites. Jį baigė mušti, kai pamatė mokytoja. Jie buvo mokyklos antrame aukšte, jį mušė abi dienas mokyklos antrame aukšte, koridoriuje. Kai jį baigė mušti, jis viską papasakojo tai mačiusiai mokytojai. Apie įvykį pasakojo tik mamai. Mamai pasakojo tiesą apie įvykį. Į medikus nesikreipė nei dėl vieno įvykio. Jam iš tėvų cigaretes pirmą kartą pasiūlė pavogti balandžio 9 dieną. Niekada iš tėvų cigarečių nėra pavogęs. Nežino kodėl būtent jam siūlė pavogti cigaretes. (2 t., b.l. 36 - 39)
Liudytoja J. L., P. K. motina, ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. balandžio 10 d. apie 9.30 val., jai paskambino mokytoja I. J., liepė jai ateiti 13 val. į mokyklą pasikalbėti. Mokykloje I. J., pasakė, kad (duomenys neskelbtini) klasės mokiniai sumušė jos sūnų P. ir liepė jam vogti iš namų cigaretes, o jeigu atsisakys vogti, bus sumuštas. Mokytoja nurodė, kad ji matė kaip mušė P. 2024 m. balandžio 10 d. Sūnus parėjęs į namus jai papasakojo, kad mokykloje prieš pamokas E. K. ir L. B. 2024 m. balandžio 9 d. apie 8 val., jį ryte sumušė, bet jis nenorėjo skųstis, kadangi jam buvo pagrasinta, kad jeigu pasiskųs, bus labiau sumuštas. P. sakė, E. K. sudavė per nugarą 3 kartus su kumščiu, o L. B. su rankos delnu sudavė du smūgius per pakaušį. Tiek pat smūgių sudavė ir 2024 m. balandžio 10 d. konflikto metu. P. teigė, kad 2024 m. balandžio 9 d. K. ant kumščių buvo užsidėjęs kažkokius žiedus, kad mušė dėl to, kad jis iš namų atneštų cigarečių. P. parodė ant nugaros likusį nubrozdinimą, kurį liko 2024 m. balandžio 9 d. nuo E. K., suduoto smūgio kumščiu su minėtais žiedais, galimai kastetu. I. J. papildomai nurodė, kad įvykio kaltininkai yra E. K. ir L. B.. Dėl minėtų sužalojimų ir sumušimų jos sūnus P. K. jautė fizinį skausmą. (1 t., b.l. 136 – 140, 2 t., b.l. 23 - 25)
Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini), taip pat yra (duomenys neskelbtini), todėl visuomet laisvu laiku vaikšto po mokyklą ir prižiūri tvarką joje. 2024 m. balandžio 10 d. apie 8 val., mokyklos antrame aukšte, pastebėjo sėdintį ant suoliuko P. K., kuris yra (duomenys neskelbtini) klasės mokinys ir prie jo stovinčius E. K. ir L. B., jie (duomenys neskelbtini) klasės mokiniai. Pro juos eidama ji išgirdo žodžius: ,,duok, eik atneši“, suprato, kad kažko iš P. reikalaujama ir matė , kaip E. K. sudavė rankos kumščiu keletą smūgių P. K. į nugaros arba kaklo sritį. P. buvo nulenkęs galvą žemyn. Tada ji garsiai sušuko: ,,ką jūs darote“. Jie tiesiog atsakė, jog jie juokauja. Kad L. smurtautų prieš P. ji nematė, matė tik, kad E. jam sudavė smūgius, o L. tuo metu tik stovėjo prie jo, bet jie abu kartu iš P. kažko reikalavo. Tada ji P. pasikvietė pasikalbėti į kabinetą. Berniukas jai pasakė, jog jie reikalauja, kad būtų atnešta iš namų cigarečių, kad tai ne pirmas kartas, kai reikalauja, jog neštų iš namų cigaretes. P. pasakė, kad nešdavo iš namų cigaretes jiems, nešęs yra ne kartą, kai tėvai nematydavo jis pavogdavo iš tėvų cigaretes ir atnešdavo į mokyklą. P. K. jai nesakė kuris iš vaikinų jį mušė ir kiek smūgių sudavė. P. motina ją informavo, jog P. jai pasakojo, jog jį berniukai mušdavo užsidėję ant rankų žiedus, kad vienas laikydavo, o kitas mušdavo. Ji yra pati pastebėjusi tik šį atvejį, iš kitų mokytojų taip pat nėra girdėjusi, jog kažką būtų panašaus pastebėję. P. yra hiperaktyvus berniukas, (duomenys neskelbtini) mokinys, mėgstantis dūkti, erzinti kitus, klasėje sutaria gerai su bendraklasiais, mokosi patenkinamai, turi mokytojo padėjėją, lankomumas geras. E. K. ir L. B. yra (duomenys neskelbtini), nesilaiko mokinio taisyklių, pažeidinėja mokyklos tvarką, vartoja daug necenzūrinių žodžių, kartais jų elgesys yra visiškai neadekvatus. Mokosi patenkinamai, linkę į muštynes, konfliktus su kitais mokiniais, keikia mokytojas necenzūriniais žodžiais, užgaulioja, nesilaiko tvarkos pamokose, elgiasi nepagarbiai, yra labai problematiški vaikai. ( 2 t., b.l. 72 – 75, 78 - 79)
Liudytojas L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie įvykius 2024 m. balandžio 9 d., ir 2024 m. balandžio 10 d., jis nieko nepamena. Pamena tik tiek, kad E. K. vis gaudė P. K. dėl kažko per pertraukas, dėl ko nepamena. Jis pats prieš P. K. nesmurtavo, neturėjo dėl ko P. mušti, neturėjo juo jokių reikalų, jis mažas vaikas. Gal kažkada vieną kartą, kai E. K. skriaudė P. K., trenkė jam į kažkur ar įspyrė į kažkurią kūno vietą, jis buvo šalia, bet pats prieš jį nesmurtavo ir į tai nesikišo, net nesidomėjo dėl ko E. K. kabinėjasi prie to P. K.. Tuo metu jie su E. K. buvo bendraklasiai, tai dažnai leisdavo laiką kartu, dar ir dabar kartais bendrauja. Jis apie šiuos įvykius nieko parodyti negali, nes nieko nežino, pats jis net tiksliai nėra matęs, ar E. K. mušė P. K.. Yra matęs tik kad gaudo P. K.. Yra pasakoję iš mokyklos kažkokie vaikai, kad E. K. kažkada mušė P. K., bet nieko tikslaus nežino. (2 t., b.l. 98 - 100)
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė mažamečiui atsako pagal 140 straipsnio 3 dalį.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, sudavė rankomis smūgius nukentėjusiajam sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai, analogiškai nusikalstamos veikos aplinkybes aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios, aiškino, kad dvi dienas iš eilės jam smūgius sudavė kaltinamasis dėl to, kad jis iš namų neatnešė cigarečių. Kaltinamasis taip neneigė, kad nukentėjusysis iš namų atnešdavo cigarečių, bet tai darė savo noru. Liudytoja, I. J., mokyklos mokytoja patvirtino, kad girdėjo, jog iš nukentėjusiojo kažko buvo reikalaujama ir matė, jog E. K. rankos kumščiu sudavę nukentėjusiajam smūgius į nugaros ir kaklo sritį. Kad prieš nukentėjusįjį smurtautų L. B. ji nematė. Liudytoja J. L. pati įvykio nematė, tačiau apie aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiojo bei liudytojos I. J.. Nukentėjusiojo fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas – odos nubrozdinimai juosmens dešinėje pusėje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad sužalojimas padarytas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, jog E. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir papildo vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį. Šie įrodymai patvirtina, kad įvykio metu E. K. smurtavo prieš nukentėjusįjį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. 2024 m. balandžio 9 d. apie 7.45 val., (duomenys neskelbtini) mokykloje, adresu (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje, smurtavo prieš P. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė ne mažiau tris smūgius P. K. į galvą ir nugarą, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 10 d., apie 7.45 val., (duomenys neskelbtini) mokykloje, adresu (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje, kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius P. K. į nugarą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam mažamečiui P. K. sukėlė fizinį skausmą ir dėl odos nubrozdinimo juosmens dešinėje pusėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiajam į nugarą ir galvą, sukels nukentėjusiajam skausmą. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, nes kaltinamasis smurtavo prieš mažametį nukentėjusįjį.
Baudžiamojo įstatymo galiojimą laike reglamentuojančio BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Nuo 2025 m. vasario 1 d. BK 140 straipsnio 3 dalyje pasikeitė už šio nusikaltimo padarymą galimos skirti bausmės – vieši darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės apribojimas iki trejų metų. Taigi straipsnio sankcija buvo papildyta alternatyviomis viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmėmis. Įvertinus tai, kad už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą nuo 2025 m. vasario 1 d. numatyta daugiau alternatyvių bausmių, Įstatymas laikytinas kaltinamojo teisinę padėtį lengvinančiu ir tai sudaro pagrindą jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti ne pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią, o pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios redakcijos BK 140 straipsnio 3 dalį.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. 2 d. E. K. nusikalto būdami nepilnamečiais, todėl skiriant bausmę jiems taikomos BK XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos su tam tikromis išimtimis (BK 81 str. 1 d).
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, o pagal 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kaltinamasis E. K. padarė du nusikaltimus, kurie pagal pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį priskiriami prie nesunkų nusikaltimų. Ankščiau teismo neteistas, tačiau jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir 2023 m. lapkričio 14 d., nutarimu tyrimas nutrauktas, jam paskiriant auklėjimo poveikio priemones ir Lietuvos probacijos registrą įrašytas (duomenys neskelbtini), išrašytas (duomenys neskelbtini). Baustas administracinėmis nuobaudomis (t.2, b.l.109-113) už alkoholinių gėrimų vartojimą. Nuo (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, ketina įgyti specialybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nusikalstamų veikų padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje, charakterizuojamas nepakankamai patenkinamai, kaip be pateisinamos priežasties praleidžia pamokas, dažnai bendrauja nekultūringai, dažnai vartoja keiksmažodžius, jo elgesys akyvus, prieštaraujantis mokinio taisyklėmis. Nepilnamečio individualaus vertinimo pažymoje užfiksuota, jog šeimai yra teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, taikoma atvejo vadyba. Vis dažniau nustatomi vaiko teisių pažeidimai dėl E. K. elgesio, kurio metu jis kelia grėsmę aplinkiniams, naudodamas fizinį smurtą (t.3, b.l.8-12). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam parinktina sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, didesnė nei minimali laisvės apribojimo bausmė. (BK 90 straipsnio 5 d. įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d. )
Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis iš esmės pripažino kaltę, taigi, yra sąlygos taikyti BK 64-1 straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Nukentėjusiojo P. K. atstovė pagal įstatymą J. L. pareiškė civilinį ieškininį (t.2. b.l. 61) dėl 100 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusiojo P. K. atstovė pagal įstatymą J. L. nurodė, kad patyrė 100 eurų turtinę žalą, kurią sudaro kelionės pas teismo ekspertą į Alytų 2024 m. balandžio 12 d., bei vaistų pirkimas. Išlaidos kurui įsigyti grindžiamos 2024 m. balandžio 12 d. kuro pirkimo pardavimo kvitu 19,52 Eur sumai (t.2, b.l.63). Kiti duomenys pagrindžiantys atstovės patirtas išlaidas susijusias su turtine žala nepateikta. Todėl nukentėjusiojo P. K. atstovės pagal įstatymą J. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir priteistina iš kaltinamojo 19,52 Eur, kitoje dalyje ieškinės dėl turtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.
Sprendžiant nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo P. K. ieškinys dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam P. K. nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padarę asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymūs sveikatos sutrikdymas dėl odos nubrozdinimų juosmens dešinėje pusėje. Bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo mokykloje, nukentėjusiojo motina J. L. nurodė, kad jos sūnus taip pat turi elgesio sutrikimų, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, šiuo metu gauna 27,00 Eur stipendiją, mokosi, kitų pajamų ir turto neturi. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiojo elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 200 Eur dydžio neturtinė žala.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – E. K. palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje – 4 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu; tęsti mokslus ir/ar pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje – 6 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje. (BK įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalyje, 4 dalyje bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti 9 mėnesius laisvės apribojimo. Šiuo laikotarpiu įpareigoti:
- būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu;
- tęsti mokslus ir/ar pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 mėnesius laisvės apribojimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – E. K. palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Priteisti iš E. K. civilinei ieškovei J. L. 19,52 Eur (devyniolika eurų, 52 ct) turtinės žalos.
Priteisti iš E. K. nukentėjusiojo P. K. naudai 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti jo atstovei pagal įstatymą J. L..
Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Išaiškinti E. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
2. Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
3. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
4. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.