Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.1.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.1.14.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1.

2024 m. kovo 27 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 199, tarp jos ir atsakovo nutraukti, pripažinti, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės, nustatyti sūnaus G. M. gyvenamąją vietą su jo motina, nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, vaiko turto tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovę, nustatyti atsakovo bendravimo ir dalyvavimo sūnaus auklėjime tvarką, po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad gyvenant su atsakovu ėmė ryškėti charakterių skirtumai, skyrėsi požiūris į šeimyninį gyvenimą, vaikų auklėjimą. Nuo 2013 metų atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nesirūpina šeimos. Dėl tokio atsakovo elgesio santykiai atšalo, kaip šeima kartu negyvena apie 8 metus, bendro ūkio neveda, bendrauja tik dėl sūnaus poreikių tenkinimo, todėl prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės, nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes. Bendrąja jungtine nuosavybe turto neįgijo, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Nepilnametis sūnus G gyvena kartu su ieškove, jos motinai priklausančiame bute, tėvas vaiko gyvenimu nesidomi, todėl prašo sūnaus gyvenamą vietą nustatyti su motina bei nustatyti tėvo bendravimo tvarką su juo, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir bylinėjimosi išlaidas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą. Institucijos atstovas nurodė, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimus, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Nepilnamečio G. M. interesus atitiktų gyvenimas pas motiną ir bendravimo tvarkos nustatymas su tėvu, prašomas priteisti išlaikymo dydis atitiks vaiko interesus.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str.). Prašymų dėl bylos nagrinėjimo ir atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo

Iš ieškovės paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turi vieną nepilnametį vaiką. Šalys nepageidavo ir teismas termino susitaikymui neskyrė nustatęs, kad šalys kartu negyvena nuo 2016 m. Ieškovė ir jos atstovė prašė nutraukti santuoką nenustatinėjant šalių kaltės ir palikti santuokines pavardes. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turi pagrindą pripažinti, kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnis). Nutraukus santuoką šalims paliktinos santuokinės M ir M pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalys viena kitos išlaikymo nereikalauja, yra darbingos, todėl išlaikymas nepriteistinas.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimus, jei šalys dėl to nesusitarė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir jo bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė prieštaravimo ieškovės reikalavimui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, todėl nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į institucijos išvadą, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio G. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina J. M., kadangi tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.174 straipsnis).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Ieškovės prašoma nustatyti nepilnamečio sūnaus bendravimo su tėvu tvarka nepažeidžia nepilnamečio vaiko ir tėvų teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas. Nustatytina, kad ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui matytis ir bendrauti su sūnumi, netrukdyti atsakovui dalyvauti sūnaus auklėjime, gauti informaciją apie jį iš mokymo, gydymo ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ir ateityje turės ryšį su vaiku, siekiant nesutrikdyti sūnaus įprasto dienos režimo, apie ketinimą susitikti su sūnumi, atsakovas privalo pranešti ieškovei trumpąja SMS žinute prieš 2 dienas, atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti mobilaus ryšio ar kitomis vaizdo perdavimo priemonėmis neribotai, netrikdydamas jo įprasto mokymosi ir poilsio režimo, kai įvyksta pasikeitimų ir atsakovas negali sutartu metu bendrauti su sūnumi, jis privalo apie tai nedelsiant informuoti ieškovę SMS žinute, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

Dėl išlaikymo priteisimo

Konstitucijos 38 straipsnyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turi skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas prieštaravimų nereiškė, duomenų apie kitus išlaikytinius nepateikė. Kadangi byloje ginčo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nekilo, todėl teismas plačiau nepasisako ir mano, kad 300 Eur išlaikymo dydžio nustatymas atitiks vaiko prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus, užtikrins jo būtinus poreikius. Atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį – turto neturi, dirba, ir atsakovo turtinę padėtį – turi paveldėto turto, dirba ir gauna pajamas, įvertinus nepilnamečio vaiko, kuris yra paauglys, bendruosius poreikius, iš atsakovo R. M. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui G. M. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo 2023 m. gruodžio 20 d. iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į J. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank AB iki einamojo mėnesio 15 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną J. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir dėl kitų svarbių aplinkybių, tarpusavyje nesusitarus, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl turto ir kreditorių reikalavimų

Santuokos nutraukimas reiškia, kad baigiasi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai bei turtinės ir asmeninės neturtinės jų teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad dėl santuokos iširimo kaltas sutuoktinis praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str.).

Šalys santuokoje nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo, bendrų kreditorių neturi, išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, teismas nenustatė, kad po santuokos nutraukimo šalims reikalingas tarpusavio išlaikymas, todėl plačiau šiais klausimais nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-202310563 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. kovo 26 d. pažymoje Nr. APD-2024-03353 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 314,17 Eur. Suteikus ieškovei antrinę teisinę pagalbą, ji atleista nuo žyminio mokesčio – 108,67 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (144,90 Eur x 75 proc. = 108,67 Eur). Nuo žyminio mokesčio – 81 Eur (300 Eur x 12 mėn. x 3proc x 75 proc. = 81 Eur) dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės pareikšti reikalavimai tenkinti visiškai, todėl valstybei iš atsakovo priteistinas 190 Eur žyminis mokestis, 314,17 Eur už advokato teisines paslaugas teikiant antrinę teisinę pagalbą bei 16,53 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 99 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant įmokos kodą 5660 – žyminis mokestis, įmokos kodą 5662 – išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, įmokos kodą 5630 – antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, 3.62 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei J. M. palikti santuokinę pavardę – M, atsakovui R. M. palikti pavardę – M.

Nustatyti nepilnamečio G. M., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą motina J. M..

Priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki sūnaus pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į J. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank AB iki einamojo mėnesio 15 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti J. M..

Nustatyti atsakovo R. M. bendravimo ir dalyvavimo sūnaus G. M. auklėjime tokią tvarką:

-ieškovė J. M. įsipareigoja netrukdyti atsakovui R. M. matytis ir bendrauti su sūnumi G;

-ieškovė J. M. įsipareigoja netrukdyti atsakovui R. M. dalyvauti sūnaus auklėjime, gauti informaciją apie jį iš mokymo, gydymo ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ir ateityje turės ryšį su vaiku;

- siekiant nesutrikdyti sūnaus įprasto dienos režimo, apie ketinimą susitikti su sūnumi, atsakovas privalo pranešti ieškovei trumpąja SMS žinute prieš 2 dienas;

- atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti mobilaus ryšio ar kitomis vaizdo perdavimo priemonėmis neribotai, netrikdydamas jo įprasto mokymosi ir poilsio režimo;

- kai įvyksta pasikeitimų ir atsakovas negali sutartu metu bendrauti su sūnumi, jis privalo apie tai nedelsiant informuoti ieškovę SMS žinute, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

Priteisti iš atsakovo R. M. 190 Eur žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovo R. M. 314,17 Eur išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas valstybei.

Priteisti iš atsakovo R. M. 16,53 Eur išlaidas, susijusiais su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.