Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Pareiškėja), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto R. S. 2025 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-3161-2025 administracinio nusižengimo byloje (toliau ir – Nutarimas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo Nutarimo esmė

Institucijos vyriausiasis specialistas Nutarimu nustatė, kad Pareiškėja padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 187 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes 2025 m. kovo 17 d. 04.46 val. buvo nustatyta, kad ji, vykdanti individualią veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM311, toliau – Deklaracija) už 2023 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės mėn. 1 dienos, atitinkamai iki 2024 m. gegužės 2 d. Tuo, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo NR. IX-1007 (toliau ir – Įstatymas), 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Deklaravimo priežastis: vykdė (buvo įregistravęs (-usi)) individualią veiklą. Nutarimu Pareiškėjai paskirta 120 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja skundu prašo panaikinti Nutarimą. Nurodo, kad 2025 m. balandžio 2 d. gavo pranešimą apie priskirtą 120 eurų baudą už nedeklaruotus mokesčius už 2023 metus. Paaiškina, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) nuolat gyvena užsienyje ((duomenys neskelbtini)) ir per šį laikotarpį Lietuvoje nevykdė jokios ekonominės veiklos – nedirbo ir negavo jokių pajamų. Todėl neturėjo prievolės deklaruoti pajamų ar mokėti mokesčių Lietuvoje. 2023 metais (duomenys neskelbtini) užsienyje, todėl prie šio skundo prisega tai patvirtinančias 2022-2023 metų ir 20223-2024 metų (duomenys neskelbtini) pažymas. Taip pat yra apdrausta (duomenys neskelbtini) draudimu.

Institucija atsiliepimu į pareiškėjo atstovo skundą prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad kartu su skundu Teismui buvo perduota Mokesčių mokėtojų registro informacija, kurioje matyti, kad Pareiškėja individualią veiklą vykdė nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2024 m. spalio 29 d. Išvykimo gyventi į užsienį nėra deklaravusi. Net ir skunde nurodo gyvenamąją vietą Lietuvoje, taigi darytina išvada, kad Pareiškėja turi prievolę teikti Metinę pajamų deklaraciją (forma GPM311) už 2023 metus. Mokesčių administratorius įvertino, kad pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį buvo padarytas administracinis nusižengimas bei už jo padarymą skirta piniginė nuobauda laikytina tinkama ir proporcinga.

Į bylos nagrinėjimą Institucijos atstovas neatvyko, atsiliepimu nurodė, jog neprieštarauja, jei byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja bylos nagrinėjimo dieną į teismo posėdį taip pat neatvyko (skundo duomenimis, gyvena kitoje šalyje), taip pat įvertinus Institucijos poziciją dėl bylos nagrinėjimo, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį, turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimas, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotas pateikimas mokesčių administratoriui ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktus, mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. MAĮ 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.

Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje.

Teismas konstatuoja, kad Pareiškėja administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį patraukta teisėtai ir pagrįstai.

Pirma. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja administracinio nusižengimo padarymo dienai buvo nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja, kadangi jos deklaruota gyvenamoji vieta, kaip teisingai atkreipė dėmesį Institucija savo atsiliepime, yra Lietuvoje – (duomenys neskelbtini). Būtent šis adresas atsispindi bylos medžiagoje esančioje Mokesčių mokėtojų registro informacijoje, taip pat pačios Pareiškėjos skunde. Taigi, nors Pareiškėja nurodo, jog nuo (duomenys neskelbtini) išvyko į užsienį ir kartu su skundu pateikė 2022-2023 m. ir 20223-2024 m. (duomenys neskelbtini) pažymas, patvirtinančias, jog (duomenys neskelbtini) užsienyje, savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos Pareiškėja nedeklaravo.

Antra. Pareiškėja oficialiai nenutraukė individualios veikos. Iš Mokesčių mokėtojų registro informacijos matyti, jog individualią veiklą Pareiškėja vykdė nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2024 m. spalio 29 d. Taigi, mokestine prasme, jos vykdoma individuali veikla aptariamu laikotarpiu tęsėsi. Šiuo aspektu teismas papildomai pažymi, kad Institucijos tinklapyje yra pateikiama reikšminga informacija kaip elgtis vienu ar kitu atveju bei rekomendacijos kaip užpildyti atitinkamas mokesčių deklaracijas ir pan. Pavyzdžiui, nusprendus nevykdyti individualios veiklos, apie tai praneština VMI ne vėliau kaip paskutinę individualios veiklos vykdymo dieną, pateikiant prašymą dėl veiklos nutraukimo. Taip pat nurodoma, kad Pajamų deklaracijas iki gegužės 2 d. turi pateikti visi gyventojai, kurie praėjusiais metais buvo įregistravę IDV su pažyma arba įsigiję verslo liudijimą, net ir tada, kai pajamų iš veiklos nebuvo gauta. Tuomet į pajamų eilutę tiesiog įrašomas „0“. Taigi, oficialiai nenutraukusi individualios veiklos, net negaudama pajamų, Pareiškėja turėjo pateikti Deklaraciją, joje atitinkamai nurodydama, jog pajamų negavo, t. y. pateikti „nulinę“ deklaraciją.

Trečia. Pareiškėjai buvo priminta apie pareigą pateikti Deklaraciją. Iš šio registro informacijos matyti ir tai, kad Institucija Pareiškėjai jos aktualiu el. pašto adresu išsiuntė priminimą dėl būtinumo pateikti deklaraciją: Priminimas su prašymu pateikti Deklaraciją per 10 dienų nuo priminimo gavimo, per EDS išsiųstas 2024 m. gegužės 6 d. Pareiškėja ir po priminimo savo prievolės neįvykdė.

Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų aplinkybių Pareiškėja turėjo prievolę pateikti Deklaraciją, tačiau šios prievolės neįvykdė ir po jai išsiųsto priminimo apie Deklaracijos pateikimą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad Pareiškėja vykdžiusi individualią veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Deklaracijos už 2023 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės mėn. 1 dienos, atitinkamai iki 2024 m. gegužės 2 d. Tuo, pažeidė Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos.

Šioje byloje taip pat keliamas ir paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo klausimas. Pareiškėja prašo panaikinti jai paskirtą baudą.

Minėta, Nutarimu Pareiškėjai 120 Eur dydžio bauda. Tai nežymiai mažesnis už aptariamo straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudos vidurkį baudos dydis.

Teismas, individualizuodamas skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Bylą nagrinėjančiam teismui, manančiam, kad įstatyme numatyta administracinė nuobauda nagrinėjamos bylos kontekste yra aiškiai per griežta, yra suteikta teisė asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ANK 34 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią situaciją bei nustatytas aplinkybes, administracinės nuobaudos paskirtis būtų pasiekta Pareiškėjai paskyrus minimalią sankcijoje numatytą baudos dydį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pareiškėja padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 1 dalyje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu ji buvo bausta už ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, nes 2023 m. rugsėjo 14 d. 02.55 val. nustatyta, kad ji, vykdanti individualią veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM311) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 d., atitinkamai iki 2023 m. gegužės 2 d. Nutarimu Pareiškėjai buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Taigi, administracinį nusižengimą, konstatuotą šia nutartimi, Pareiškėja padarė nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui, todėl pažeidimas padarytas pakartotinai, kas laikytina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Šios aplinkybės, pagrįstai įvertintos ir Nutarime.

Visgi, teismas atkreipia dėmesį ir į šiuo konkrečiu atveju nurodytas Pareiškėjos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Kaip matyti iš skundo, Pareiškėja faktiškai nuo (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) užsienyje, ten 2022-2024 m. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), tą patvirtina jos pateiktos pažymos. Pareiškėja taip pat teigia, jog individualios veiklos Nutarime nurodytu mokestiniu laikotarpiu nevykdė. Tą paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl teismui nėra pagrindo netikėti Pareiškėjos paaiškinimais. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Pareiškėja neteista, Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, kitų administracinių nusižengimų Pareiškėja nėra padariusi. Tai rodo, jog ji iš esmės yra linkusi laikytis teisės aktų reikalavimų.

Aptarus paminėtas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, spręstina, kad Pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo padarymą lėmusias aplinkybes, Pareiškėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra pernelyg griežta. Kadangi Pareiškėjai jau buvo paskirtas įspėjimas, ši administracinės nuobaudos rūšis neskirtina, vis tik, teismo nustatytų ir aukščiau aptartų aplinkybių visetas sudaro pakankamą pagrindą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą Pareiškėjai paskirti minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą, t. y. 80 Eur dydžio baudą. Manytina, kad ši administracinė nuobauda yra proporcinga ir pakankama ANK 22 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto R. S. 2025 m. balandžio mėn. 2 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-3161-2025 administracinio nusižengimo byloje ir G. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirti administracinę nuobaudą – 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) dydžio baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.