- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-02
- Bylos Nr.
- A-469-1490-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Sinkevičius (pirm.), Artūras Drigotas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- R.S., K.T.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareiškėjams R.S., K.T.
pareiškėjų atstovui K.L.
atsakovo atstovui L.P.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R.S. ir K.T. skundą atsakovui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai R.S. ir K.T. skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2005-12-16 Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) viršininko įsakymą Nr. 10-V2-680 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo vyresniesiems inspektoriams R.S. ir K.T.". Pareiškėjai paaiškino, kad pagal tarnybinio patikrinimo išvadą R.S. aplaidus jam pavestų funkcijų vykdymas, pasireiškęs Vilniaus m. VPK EPT AVS PG specialisto pareigybės aprašymo 6 ir 6.3 punktų bei Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalių pažeidimais, įtakojęs asmenų, nukentėjusių nuo teisės pažeidimų, teisės į turtinės žalos atlyginimą įgyvendinimą, vertintinas kaip tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjų teigimu, atliekant tarnybinį patikrinimą, nepakankamai atsižvelgta į autoįvykio tyrimo aplinkybes, neatsižvelgta į didelį tyrėjams tenkantį darbo krūvį, taikyti neaiškūs vertinimo kriterijai, t.y. neaišku, kuo remiantis konstatuotas tyrimo vilkinimas, aplaidumas ir pan. Pažymėta, jog tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas nenustatė R.S. veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl tarnybinis patikrinimas turėjo būti nutrauktas. Pareiškėjai taip pat paaiškino, kad pagal tarnybinio patikrinimo išvadą K.T. pažeidė Vilniaus m. VPK EPT AVS PG vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.4, 6.1 ir 6.3 punktų reikalavimus, todėl jo veiksmai vertintini kaip tarnybinis nusižengimas. Tačiau išvadoje nėra pateikta įrodymų, jog K.T. padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Iš išvados turinio spręstina, kad K.T. tarnybinė atsakomybė kyla už nepakankamą R.S. atlikto tyrimo organizavimą ir kontrolę. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatinėjamas priežastinis ryšys tarp K.T. veiksmų vadovaujant Vilniaus m. VPK VP EPT AVS PG ir pablogėjusio išaiškinamumo, nebuvo tirta, kokie veiksmai lėmė tokius pokyčius, išvadoje neįvardyti jokie K.T. neteisėti veiksmai, todėl jo atžvilgiu tarnybinės atsakomybės priemonės negalėjo būti taikomos.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto VPK atsiliepimu (b.l. 9-10) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo teigimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje pilnai, visapusiškai ir argumentuotai įrodyti padaryti teisės aktų pažeidimai, R.S. teiginiai apie laisvę pasirinkti tyrimo taktiką ir dideles darbo apimtis nepaneigia nustatytų jo padarytų pažeidimų, o K.T. teiginiai apie tai, kad išvadoje nenustatyti neteisėti veiksmai, taip pat nepagrįsti. Be to, vertinant K.T. veiksmus, neapsiribota vien jo veiksmų kontroliuojant R.S. įvertinimu, atsižvelgta ir į ydingą praktiką formuojant padaliniui pavestų uždavinių įgyvendinimą, tiriant administracinių teisės pažeidimų bylas. Atsakovas paaiškino, jog Vilniaus m. VPK Vidaus tyrimo poskyrio 2005 m. birželio mėnesį atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, analogiški šio tarnybinio patikrinimo metu išaiškintiems Vilniaus m. VPK VP EPT AVS PG veiklos trūkumams, ir vyr. specialistas K.T. jau buvo griežtai įspėtas. Įstaigos vadovas, įvertinęs tarnybinio tyrimo medžiagą, tarnybinio patikrinimo išvadą, skyrė pačias švelniausias Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas nuobaudas - pastabas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 2 d. sprendimu skundą patenkino, panaikindamas Vilniaus miesto VPK viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 10-V2-680 vyresniesiems inspektoriams R.S. ir K.T. paskirtas tarnybines nuobaudas - pastabas. Nustatyta, jog Vilniaus miesto VPK viršininkas 2005-12-16 įsakymu Nr. 10-V2-680 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo vyresniesiems inspektoriams R.S., K.T." skyrė šiems pareigūnams tarnybines nuobaudas – pastabas. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi ir 2005-11-22 Vilniaus m. VPK Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo „Dėl L.D. prašyme išdėstytų teiginių" išvada Nr. 10-7-11-575 (b.l. 12, 20). Ginčijamo įsakymo, tarnybinio patikrinimo išvados (b.l. 12, 31) rezoliucinėse dalyse minėtų asmenų padarytas nusižengimas teisės aktais nekonkretizuotas, išvados aprašomojoje dalyje minimi veiklos nesklandumai nėra tapatūs rezoliucinės dalies turiniui. Teismas nurodė, jog pagal Vidaus tarnybos statuto (patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538) 26 straipsnio 1 dalį joje išvardintas tarnybines nuobaudas galima skirti tik už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgus į jų pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Tarnybinio patikrinimo išvados (b.l. 20) aprašomojoje dalyje minimas L.D. eismo įvykio tyrimas (teikimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepanaikintas, b.l. 82), tačiau nėra nurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė pareiškėjų padarytas teisės aktų pažeidimas. Kaip nurodyta teismo sprendime, abstrakčios patikrinimo išvados, ginčijamo įsakymo rezoliucinės dalies formuluotės ginčo šalims apribojo galimybę teisingai įvertinti asmenų veiką, suprasti tarnybinio nusižengimo sudėtį bei teikti išsamius paaiškinimus, įrodymus, ginčijamo įsakymo esmė neatspindi atsakomybės teisingumo principo turinio (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d. ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 5.2 p.), tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka minėtos tvarkos 20 punkto reikalavimų (konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kaltės laipsnis, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus - pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis). Konkrečiu atveju tarnybinio patikrinimo išvada (ginčijamas įsakymas priimtas šios išvados pagrindu) nepatvirtina pareiškėjų neteisėtos veikos, kaltės bei priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, todėl konstatuota, jog paskirta tarnybinė nuobauda nėra adekvati byloje esantiems rašytiniams įrodymams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.). Tarnybinio patikrinimo išvadoje minimi Vilniaus m. VPK VP EPT AVS PD veiklos trūkumai - nepakankamas atliktų procesinių veiksmų kiekis teisės pažeidimų tyrimo medžiagose, piliečiams siunčiamuose dokumentuose nepaaiškinama procesinių sprendimų apskundimo tvarka ir t.t. – teismo konstatavimu, yra kasdieninio pobūdžio klausimai, kurių išsprendimas kai kuriais atvejai priklauso nuo aukštesnės institucijos pagalbos, išvardinti tarnybos trūkumai nesąlygoja atsakomybės naštos.
III.
Atsakovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo teigimu, teismas argumentus dėl pareiškėjų veiksmų įvertino formaliai, nedetalizuodamas kiekvienam iš pareiškėjų inkriminuojamų pažeidimų, apjungdamas abiejų pareigūnų skirtingus veiksmus į vieną visumą. Atsakovas pažymi, kad R.S., atlikęs išvadoje išvardintus veiksmus, pažeidė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1 ir 248 straipsnius, Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalis bei pareigybės aprašymo 6 bei 6.3 punktus, tačiau teismas pažeistų norminių aktų nuostatas įvertino kaip abstrakčias ir jas atmetė. Pažymima, kad principinių įstatymų nuostatų pažeidimas yra daug pavojingesnis nei konkretaus straipsnio, nes pažeidžiamos esminės įstatymų ginamos vertybės, to negalima laikyti abstrakčiu pažeidimu. Be to, buvo pažeisti ir konkretūs norminių aktų (pareigybės aprašymo) reikalavimai, todėl teismo argumentai dėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 20 punkto reikalavimų nesilaikymo yra netinkami. K.T., atlikdamas išvadoje įvardintus veiksmus, pažeidė pareigybės aprašymo 5.4., 6.1, 6.3 punktus, formavo ydingą bylų tyrimo praktiką, kai bylą tiriančio pareigūno atostogų metu byloje neatliekami jokie tyrimo veiksmai, tačiau teismas tai įvertino tik kaip veiklos nesklandumus, neatsižvelgdamas į tai, kokią įtaką tai turi teisingam ir savalaikiam nukentėjusių asmenų pranešimų pagrindu pradėtų administracinių bylų ištyrimui, pažeidimą padariusio asmens nustatymui. Atsakovas pažymi, jog toks ydingos bylų tyrimo sistemos įvertinimas teismo sprendime gali turėti neigiamų pasekmių visam administracinių bylų tyrimo procesui. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad K.T. už analogiškus veiksmus 2005-06-27 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-7-11-313 pagrindu jau buvo įspėtas. Atsakovas prašo vadovautis ir jo atsiliepime pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pareiškėjas K.T. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinkąs. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato apeliaciniame skunde ir 2006-01-31 atsiliepime Nr. 10-S-1-588 neskirta dėmesio teisinei argumentacijai, išdėstyti nepagrįsti faktiniais bei teisiniais argumentais teiginiai, kurie negali turėti juridinės reikšmės priimant sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2004-05-13 įsakymu Nr. 1-V-142 patvirtinto pareigybės aprašymo 5.4 punkte išvardintų pareigų jis nepažeidė, tai įrodo statistiniai duomenys, pateikti byloje teisminio nagrinėjimo metu. Pareiškėjas teigia nepažeidęs ir pareigybės aprašymo 6.1 punkto reikalavimų, organizuojąs ir kontroliuojąs pareigūnų darbą (jis skirsto medžiagas pareigūnams, pareigūnai ateina tartis su juo dėl reikiamų atlikti veiksmų, teikia parašui teikimus), nagrinėjantis iškeltas bylas, sprendžiąs dėl surinktų įrodymų ir atliktų veiksmų pakankamumo, pavestų užduočių tinkamo ir savalaikio įvykdymo. Nuobauda paskirta dėl tyrimo konkrečioje byloje, tačiau neaišku, už ką, nes tyrimas byloje buvo baigtas per 4 mėnesius nuo eismo įvykio. Pareiškėjas nurodo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-01-07 nutartį Nr. N12 -27-05 teisena turi būti pradėta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Atsižvelgiant į tai, eismo įvykio tyrimas, kuriame dalyvavo L.D. vairuojamas automobilis, baigtas nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio nuostatų, nenustačius pažeidimo subjekto. Teikimo apie teisenos nepradėjimą L.D. neskundė, dėl to preziumuotina, kad tyrimas buvo atliktas tinkamai. Pasirašydamas teikimus nepradėti teisenos pareiškėjas nurodo vertinąs ne tik surinktą medžiagą, bet ir vadovaująsis teismų praktika. Atsižvelgiant į tai, jo manymu, nėra pagrindo jį kaltinti dėl netinkamo ir nesavalaikio tyrimo. Pareiškėjas teigia nepažeidęs ir pareigybės aprašymo 6.3 punkto, pažymėdamas, kad jei nebūtų organizuojama pasišalinusių automobilių paieška, nebūtų didėjančio išaiškinamumo. Pareiškėjas paaiškina, jog dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos automobilio, apgadinusio L.D. priklausantį automobilį, paieškos grupėje buvo pradėtas tyrimas. Vilniaus m. VPK atstovų suformuluotas kaltinimas dėl byloje neatliekamų tyrimo veiksmų, jo teigimu, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-01-07 dienos nutartį byloje Nr. N12 -27-05 bylos teisena pradedama surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, tuo tarpu šiuo atveju vyko tyrimas ir protokolas surašytas nebuvo, t.y. teisena nebuvo pradėta ir procesas nevyko. Tyrimas, kaip teigiama atsiliepime, buvo atliekamas vadovaujantis Lietuvos policijos veiklos įstatymo 5, 18 straipsniais, o medžiagos perduoti kitam pareigūnui paieškos grupėje nebuvo galimybės dėl didelio pareigūnų darbo krūvio (pareigūnų ligos ar atostogų atvejais jis pats priima interesantus ir atsako į juos dominančius klausimus). Pareiškėjo teigimu, kaltinimai, kad jis nesiėmė priemonių pakeisti padėtį, yra nepagrįsti ir vertintini kaip bandymas primesti jam kitų pareigūnų atsakomybę už susiklosčiusią situaciją paieškos grupėje. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Darbo kodekso 191 straipsnį darbdavys turi užtikrinti normalias darbo sąlygas, o 229 straipsnį - darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais. 2004-07-31 tarnybiniu pranešimu pareiškėjas nurodo informavęs Vilniaus m. VPK vadovybę apie susiklosčiusią situaciją Paieškos grupėje ir pateikęs pasiūlymus, kaip ją gerinti, tačiau padėtis tiriant eismo įvykius nebuvo gerinama. 2005-09-12 tarnybiniu pranešimu pakartotinai kreipęsis į Vilniaus m. VPK vadovybę dėl padėties Paieškos grupėje, tačiau ir šiuo atveju vadovybės reakcijos nebuvo, padėtis tik blogėjo (tarnybiniai pranešimai yra byloje). Pareiškėjas nurodo, kad ne jo kompetencijoje yra spręsti personalo klausimus. Pareiškėjas pažymi, kad 2005-06-27 jam paskirtas įspėjimas šioje byloje neturi prejudicinės galios, tuo labiau, kad kaip pažymi VPK atstovai, jis buvo paskirtas už analogiškus veiksmus, o ne už pažeidimus, kurie buvo sąlygoti vadovybės neveikimu, sprendžiant paieškos grupės problemas. Atkreipiamas dėmesys, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1 straipsnis nėra imperatyvi norma, joje tik aprašyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso paskirtis ir pagal ją negali būti baudžiama. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnis taip pat netaikytinas, nes pagal konkrečią medžiagą teisena nepradėta (administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašytas ir joks procesas nevyksta). Pareiškėjas pažymi, jog galutinis teismo uždavinys yra ne išspręsti šalių ginčą dėl faktų, o jų teisinį ginčą. Šiuo atveju Vilniaus m. VPK nenurodė, kokias teisės normas jis pažeidė, todėl nėra ir teisinio ginčo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Dėl pareiškėjo R.S.
Kaip matyti iš skundžiamo atsakovo įsakymo, tarnybinė nuobauda R.S. buvo paskirta Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2005m. lapkričio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr.10-7-11-575 pagrindu. Šioje išvadoje teigiama, kad pareiškėjas nepakankamai operatyviai ir išsamiai ištyrė autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiosios L.D. automobilis, t.y. per tris mėnesius (nuo 2005 m. liepos 7 d. iki 2005 m. spalio 3 d.) atliko tik tokius tyrimo veiksmus: apklausė du įvykio liudytojus, išsiaiškino keturių raudonos spalvos ,,Ford Fiesta“ modelio automobilių su valstybinio numerio raidėmis ,,SKG“ savininkus, nustatė vieną raudonos spalvos automobilį ,,VW Passat“, išsiuntė rašytinį pavedimą Kauno miesto policijos komisariatui dėl įtariamų automobilių apžiūros. Atsakovo nuomone, pareiškėjas surašė teikimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos neišsiaiškinęs visų žinomų eismo įvykiui svarbių aplinkybių: nepažiūrėjo raudonos spalvos automobilio ,,VW Passat“, kurio valstybinis numeris panašus į dalyvavusio autoįvykyje automobilio, nepaklausė jo savininko, nepažiūrėjo Lietuvos Respublikoje eksploatuojamų raudonos spalvos automobilių ,,Ford Escort“.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad tirdamas minimą autoįvykį pareiškėjas ignoravo ATPK 1 ir 248 straipsniuose įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų tyrimo uždavinius, aplaidžiai vykdė savo pareigas tuo pažeisdamas Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalis bei pareigybės aprašymo 6 ir 6.3 punktus.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtinti bendrieji policijos uždaviniai.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos pareiškėjo pareigybės aprašymo nuostatos įpareigoja jį vykdyti eismo įvykių, iš kurių pasišalino vienas dalyvių, tyrimą bei imtis operatyvių priemonių surasti pasišalinusį iš eismo įvykio vairuotoją.
Įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo veiksmuose nėra jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl jam paskirta nuobauda naikintina, yra pagrįsta.
Byloje surinkti statistiniai duomenys rodo, kad nagrinėjamu laikotarpiu R.S. gavo tyrimui 61 autoįvykio medžiagą, visi pareiškėjo tirti įvykiai buvo susiję su pasišalinusių iš įvykio vietos vairuotojų paieška, t.y. reikalavo vienodo operatyvumo ir tyrimo intensyvumo. Įvykio dėl L.D. automobilio sugadinimo tyrimas buvo pradėtas 2005 m. liepos 6 d. ir baigtas 2005 m. lapkričio 3 d., t.y. per keturis mėnesius. Iš šio laiko vieną mėnesį pareiškėjas buvo atostogose, tačiau pažymėtina, kad visi tyrimo veiksmai iš esmės buvo atlikti iki jo atostogų. Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda už tiriamą administracinės teisės pažeidimą gali būti skiriama per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Įvertinus pareiškėjo darbo krūvį ir tirto įvykio specifiką darytina išvada, kad jo veiksmuose nebuvo tyrimo vilkinimo, tyrimo veiksmai buvo atliekami pakankamai operatyviai, kad suradus pažeidėją jis būtų įstatymo nustatytais terminais patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Iš byloje esančios autoįvykio tyrimo medžiagos matyti, kad tiksliausius parodymus davęs parduotuvės apsaugos darbuotojas liudytojas V.M. nurodė, jog iš įvykio vietos pasišalinęs automobilis buvo raudonos spalvos ,,Ford Fiesta“, o jo valstybinio numerio raidės ,,SKG“. Esant tokiems duomenims pareiškėjas pagrįstai vykdė ,,Ford Fiesta“ automobilių paiešką. Automobiliai ,,VW Passat“ ir ,,Ford Escort“ savo matmenimis ir išvaizda esminiai skiriasi nuo ,,Ford Fiesta“ tipo automobilių, todėl atsakovo teiginys, kad pareiškėjas privalėjo šios markės automobilius tikrinti nepagrįstas. Atsižvelgiant į surinktų autoįvykio įrodymų duomenis, realias tyrimo galimybes ir pareiškėjo darbo krūvį pripažintina, kad tyrimo ribos buvo apibrėžtos tinkamai.
Atsakovo teiginiai, kad netinkamai pareiškėjo atliktas tyrimas neigiamai įtakojo nukentėjusiosios L.D. teisės į turtinės žalos atlyginimą realizavimą vertintini kaip prielaida. Pažymėtina, kad pati nukentėjusioji nepasinaudojo įstatymine teise ginčyti teikimą dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos nepradėjimo.
Dėl pareiškėjo K.T.
Tarnybinė nuobauda pareiškėjui K.T. taip pat buvo paskirta Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2005m. lapkričio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr.10-7-11-575 pagrindu.
Iš šios išvados turinio matyti, kad dalis atsakovo teiginių dėl netinkamo pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimo yra grindžiama Vilniaus m. VPK viršininko 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr.10-V-336 ,,Dėl darbo grupės Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos grupės veiklai įvertinti sudarymo“ pradėto tyrimo pažyma, kuri buvo surašyta 2005 m. lapkričio 9 d. Šioje tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstyti teiginiai kaltinant pareiškėją aplaidžiu tarnybinių pareigų atlikimu pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip abstraktūs, jų turinyje nėra konkretaus tarnybinio pažeidimo sudėtį sudarančių duomenų. Antra vertus, tariamų tarnybinių pažeidimų, konstatuotų nurodytoje pažymoje, paaiškėjimo data laikytina 2005 m. lapkričio 9 d., ginčijama tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta 2005 m. gruodžio 16 d., t.y. pažeidus Vidaus tarnybos statuto, patirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 26 straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, per kurį tarnybinė nuobauda gali būti paskirta.
Kita pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo objektyvinės pusės dalis susijusi su nukentėjusiosios L.D. patirto autoįvykio tyrimu, kurį atliko pareiškėjas R.S. Atsakovo teigimu, pareiškėjas pažeidė savo pareigybinę instrukciją tuo, kad vieno pareigūno atostogų metu jo tiriamų autoįvykių medžiagų neperdavė kitiems pareigūnams, be to patvirtino neišsamų ir netinkamą teikimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos dėl L.D. patirto autoįvykio. Tarnybinio tyrimo išvadoje pareiškėjo K.T. veiksmai kvalifikuoti kaip pareigybės aprašymo 5.4, 6.1, 6.3 punktų, įpareigojančių pareiškėją planuoti ir organizuoti paieškos grupės darbą, kontroliuoti pareigūnų veiklą, organizuoti pasišalinusių iš eismo įvykio vairuotojų paiešką, pažeidimas.
Kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad teikimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos dėl L.D. patirto autoįvykio yra neteisėtas, o atliktas tyrimas neišsamus. Dėl tų pačių motyvų pripažintina, kad su minimo teikimo patvirtinimu susiję kaltinimai K.T. nepagrįsti.
Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta logiškais ir įtikinamais pareiškėjo argumentus, kad vertinant pareigūnų darbo krūvį netikslinga vieno pareigūno atostogų metu jo vykdomas vairuotojų paieškos bylas perduoti kitam pareigūnui. Vien susipažinimas su naujomis tyrimo medžiagomis pareikalautų tiek laiko, kad būtų netikslingas. Be to būtų sutrikdytas papildomą krūvį gavusio pareigūno vykdomų įvykių tyrimas. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai atostogų išleidžiami tik įsitikinus, kad tuo laiku nesibaigia patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai, šešių mėnesių terminas leidžia suderinti pareigūnų atostogas su jų atliekamais tyrimais. Šių pareiškėjo argumentų bylos tyrimo eigoje atsakovas nepaneigė.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo K.T. veiksmuose nenustatyta tarnybinio pažeidimo sudėtis, todėl jam paskirta tarnybinė nuobauda pagrįstai panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Visumos išdėstytų argumentų pagrindu atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.