- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-30
- Bylos Nr.
- A6.-1986-738/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01444-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Pažeidėjas
- R. Č., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – atstovui,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
UAB „(duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registre įregistruota 2010-08-09. Bendrovės vadovas nuo 2013-07-18 iki 2018-06-12 buvo R. Č.. VĮ „Registrų centras“ duomenimis paskutiniai pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 metus pateikti 2015-06-01, todėl akivaizdu, kad Bendrovė nevykdo Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose). Bendrovės pateiktame balanse matyti, kad ji turėjo turto 16 406,97 Eur sumai, o per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 12 848,41 Eur. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABI) 34 str. 1 d. ir 20 str. 1 d. 10 p. finansinių ataskaitų tvirtinimas priskirtas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) duomenimis paskutinis darbuotojas atleistas 2015-10-01, įsiskolinimas VSDFV sudarė 409,30 Eur. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. kovo 22 d. sudarė 11 125,43 EUR, iš jų: 176,00 Eur pelno mokesčio, 29,00 Eur pelno mokesčio delspinigių, 10 269,83 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 650,60 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių - susidarė nuo 2015-09-10 pateikus pridėtinės vertės patikslintą deklaraciją. VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. Šie duomenys patvirtina, kad Bendrovė jau nuo 2015 m. (ar dar anksčiau) buvo nemoki, todėl jos vadovas žinodamas šią aplinkybę turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovaujantis viešai prieinamais teismų pranešimais apie nagrinėjamas bylas iki 2018-03- 28 nė vienas iš kreditorių ar vadovas pats, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
Kauno apygardos teisme tik 2018-03-28 d. buvo priimtas ieškovės VMI prie FM pareiškimas iškelti Bendrovei bankroto bylą ir 2018-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1740-773/2018 iškėlė Bendrovei bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018-06-12. Kauno apygardos teismas patvirtino, kad Bendrovė veiklos nevykdo, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų institucijoms, kurioms privalo juos teikti, taip pat negeneruoja pajamų ir neturi galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog Bendrovės vadovas nesiėmė priemonių Bendrovės mokumui išlaikyti, todėl laikytina, kad yra įrodytos visos būtinosios sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovės vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
Šalies argumentai
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Č. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo R. Č. pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, nes nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir R. Č. kaltę įrodo: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 2-5), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 7-13), balanso, PVM deklaracijos kopijos (b. l. 14-17), VĮ Regitra išrašo kopija (b. l. 19), antstolės G. Andrijauskienės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 4885,99 Eur neišieškotą skolą (b. l. 24-27), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus, iš kurio matyti, kad R. Č. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 33-41), kita bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.
Bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo galimai sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.
Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu su kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Byloje nustatyta, jog VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. kovo 22 d. buvo 11 125,43 Eur. Vadovaujantis viešai prieinamais teismų pranešimais apie nagrinėjamas bylas iki 2018-03-28 nė vienas iš kreditorių ar vadovas pats, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Kauno apygardos teisme 2018-03-28 buvo priimtas ieškovės VMI prie FM pareiškimas iškelti Bendrovei bankroto bylą ir 2018-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1740-773/2018 teismas iškėlė Bendrovei bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2018-06-12. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) duomenimis jau nuo 2015-10-01 Bendrovėje nedirbo nei vienas darbuotojas, Bendrovė veiklos nevykdė. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad iš VĮ Registrų centrui atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto 2014 metų balanso matyti, kad įmonės turto apskaityta už 56 650 Eur, mokėtinos sumos ir įpareigojimai - 44 363 Eur. Taigi įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kas leidžia daryti išvadą, jog įmonė jau 2014 m. buvo nemoki. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad įmonė nekilnojamojo turto neturi. Pagal VĮ „Regitra“ išrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių taip pat neturi. Remiantis viešais Sodros duomenimis, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 409,30 Eur, apdraustųjų įmonėje nėra, taigi, įmonė veiklos nevykdo. Iš VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registro matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra registruotas turto arešto aktas, išieškotojas S. V. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, atsakovės turto realizavimas yra apribotas. Jeigu turtas yra apsunkintas turto areštu, ši aplinkybė suteikia pagrindą spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2449/2013). Teismo vertinimu, aukščiau nustatytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų. Teismas sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla keltina, esant ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto bankroto bylos iškėlimo sąlygoms, t. y. esant įmonės nemokumui, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, Kauno apygardos teismas patvirtino, kad Bendrovė veiklos nevykdo, negeneruoja pajamų ir neturi galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais.
Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Taigi pagal Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, šiuo metu norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Č. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo R. Č. pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, nes nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog R. Č. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.
R. Č. turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, todėl R. Č. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.