Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Nustatytas 6 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams bei vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti R. K. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai. Nuosprendis nėra įsiteisėjęs.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. birželio 10 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. K.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje Nr. APD-2025-06894 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. birželio 6 d. gavo advokato Laisviaus Margaičio prašymą Nr. ATP-2025-25360 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą R. K. pagal 2025 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. KPD-2025-06417. Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 20., 11 punktu (-ais), valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 127,08 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

BPK 51 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nurodytais atvejais, taip pat šio kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jei gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam išaiškinti, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą šio kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją.

BPK 106 straipsnis reglamentuoja advokato darbo apmokėjimą. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimi ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš minėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, jog advokato teiktos antrinės teisinės pagalbos R. K. išlaidos sudaro 127,08 Eur.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes minėta baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Taip pat atsižvelgtina ir į R. K. turtinę padėtį. Bylos nagrinėjimo metu nuteistasis nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų, bendros šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur, be to, teismo nuosprendžiu buvo paskirta gana nemaža piniginė bausmė – 3000 Eur bauda bei konfiskuota transporto priemonė. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos; tuo atveju, kai išlaidų neprašoma priteisti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose bylos nagrinėjimo metu, vėliau pateiktas prašymams dėl gynėjo (atstovo) išlaidų priteisimo laikytinas pavėluotu ir negali būti patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus teikimo ir nepriteisti valstybei iš R. K. 127,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.