Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-04-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.8.-187-666/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
A2.8.-187-666/2015
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00129-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
A2.8.-187-666/2015
(Proceso Nr. 4-25-3-00129-2015-4)Procesinio sprendimo kategorija 39, 39.1, 39.2, 47, 47.7, 52, 52.1, 52.2 (S)
KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015-04-02Kretinga

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis, dalyvaujant S. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam Skuodo mieste, lietuviui, LR piliečiui, dirbančiai pagal verslo liudijimą, aukštojo išsilavinimo, nevedusiam, gyvenančiam mieste, neteistam, neturinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, surašytas ATPK protokolas pagal ATPK 173 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-03-25 d. apie 12 val., S. S., S kaime Kretingos rajone, iš nuosavybės teise priklausančiuose automobilio „VW-Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prekiavo šviesiuoju alumi „Mėgėjų“, t.y. vertėsi komercine veikla, neturėdamas tam licenzijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licenzija (leidimas) prekiauti alkoholiniais gėrimais. Savo veiksmais S. S. pažeidė LR Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857, 1995-04-18 3 skyrių 16 str. 3d. reikalavimus ir padarė ATPK 173 str. 1 d. pažeidimą.

Teisminio nagrinėjimo metu S. S. dėl ATPK 173 str. 1d. pažeidimo kaltu prisipažino. Paaiškino, kad prekiavo alumi pirmą kartą po žiemos. Alų pardavinėjo po 1 Eurą už butelį. Kad šia veiklai reikalingas leidimas, jam buvo žinoma. Išvežiojama prekyba užsiima apie 10 metų.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš esmės analogiška įrodymų vertinimo taisyklė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-9-1711/2006).

ATPK 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Šio teisės pažeidimo turinys atskleistinas atsižvelgiant į straipsnio, kuriame jis išdėstytas, pavadinimą – „Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla“. Taigi tam, kad asmens veiką būtų galima kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, kad tam tikra veikla yra verčiamasi neteisėtai.

Teismas konstatuoja, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 173 straipsnį negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai. Todėl ir ATPK 173 straipsnio negalima aiškinti taip, kad neteisėtu vertimusi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla būtų pripažįstami visi atitinkamos veiklos vykdymo atvejai, kai vykdant šią veiklą yra pažeidžiamos bet kokios su šia veikla tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai susijusios teisės normos. Toks interpretavimas logine prasme nesiderintų su itin griežta sankcija už šį pažeidimą (vykdant neteisėtą veiklą pagaminta produkcija, įrankiai, žaliavos ir gautos pajamos yra konfiskuojamos) ir nepateisinamai išplėstų šio pažeidimo taikymo sritį, paneigtų šio pažeidimo nustatymo tikslus. Ne visi teisės pažeidimai, padaryti verčiantis atitinkama veikla, suponuoja jos pačios neteisėtumą. Kad vertimasis tam tikra veikla būtų pripažintas neteisėtu ATPK 173 straipsnio taikymo tikslu, būtina nustatyti, kad verčiantis šia veikla nebuvo laikytasi tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą, kaip tokią, daro absoliučiai neteisėta per se (pačią savaime). Šią išvadą nuosekliai pagrindžia ir ATPK 173 straipsnio 1 dalies dispozicija, visų pirma nurodanti, kad atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas).

Kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Šis veiką kvalifikuojantis požymis ATPK 173 straipsnio dispozicijoje apibrėžtas sąvoka „vertimasis veikla“, kuri apibūdina veiklos versliškumą, t. y. sistemingumą, pastovumą ir pelno siekimą ar gavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 23 d. konsultacija Nr. 62).

Teismas mano, kad S. S. veiksmai turi visus požymius, kurie leidžia teigti, jog jis vertėsi komercine veikla, neturėdamas tam licenzijos ( leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licenzija (leidimas), t.y. prekiavo alumi ir tai darė sistemingai, pastoviai (apie 10 metų) ir siekė pelno (gavo pajamas), bei šie jo veiksmai buvo neteisėti. Kvalifikacija pagal ATPK 173 str. 1 d. yra teisinga.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko prisipažinimą dėl padarytų ATPK pažeidimų. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, kad kaltę pripažįsta ir gailisi, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jam skirtinas piniginės baudos minimumas, numatytas sankcijoje, konfiskuojant alų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 26 str., 173 str. 1d., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

Pagal ATPK 173 str. 1 d., S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nubausti 289 Eurų pinigine bauda į valstybės pajamas, konfiskuojant 12 butelių (plastikinių) po 1 litrą alaus „Mėgėjų“, 7,5 % stiprumas ( b.l. 9-10).

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Rekomenduotina apie baudos sumokėjimą pranešti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui.

Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę raštu kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Laiku nesumokėjus baudą, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 302 ² – 302 ⁴str. nustatyta tvarka per 20 d., nuo nutarties gavimo dienos, gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Erikas Jurgutis