- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-21
- Bylos Nr.
- P-248-78-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė, Anatolijus Baranovas, Romanas Kli
- Atsakovas
- Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos, Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Anatolijaus Baranovo, Birutes Janaviciutes (praneeja), Romano Kliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posedyje raytinio proceso tvarka inagrinejo atsakovo Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos prayma atnaujinti procesa administracineje byloje pagal pareikejo A. V. skunda atsakovams Policijos departamentui prie Vidaus reikalu ministerijos ir Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui del isakymo panaikinimo ir kompensacijos imokejimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A6 – 1794/2005).
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas skundu kreipesi i teisma ir prae panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2005 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo ivados Nr.10-07-1 6 punkta bei Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos 2005 m. kovo 31 d. isakyma Nr.5-TE-174 ir ipareigoti Policijos departamenta prie Vidaus reikalu ministerijos pervesti Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui 28157,76 Lt pareikejui priklausancios kompensacijos, o Vilniaus miesto vyriausiaji policijos komisariata ipareigoti imoketi pareikejui ia kompensacija.
Pareikejas nurode, kad jis 2004 m. lapkricio 2 d., dirbdamas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalines policijos Nusikaltimu tyrimo tarnybos Smurtiniu nusikaltimu tyrimo skyriuje vyresniuoju tyreju, darbo metu patyre trauma. Tarnybinio patikrinimo metu jis pateike tarnybini praneima, kuriame ideste ivykio aplinkybes. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, atlikes tarnybini patikrinima, 2005 m. kovo 2 d. surae tarnybinio patikrinimo ivada Nr.10-07-1, kurioje konstatavo, kad pareikejas galejo ivengti traumos, jo sveikata sutriko del jo paties didelio neatsargumo, todel pinigine kompensacija ma˛intina 80 procentu. Policijos departamentas prie Vidaus reikalu ministerijos 2005 m. kovo 31 d. isakymu Nr.5-TE-174 patvirtino ias ivadas. Remdamasis Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos 2005 m. kovo 31 d. isakymu Nr.5-TE-174, Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas imokejo pareikejui tik 7039,44 Lt kompensacija. Pareikejas nurode, kad jam nepagristai imoketa suma˛inta kompensacija. Pareikejas nurode, kad tarnybinio patikrinimo ivados teiginys, jog pareikejas numate savo veiksmu ˛alingas pasekmes, bet lengvabudikai tikejosi ju ivengti, yra nepagristas. Ivadoje teigiama, jog pareikejas galejo ivengti traumos, eidamas aligatviu, esanciu alia pastato, taciau joks teises aktas nenumato pareigos alia pastato vaikcioti tik aligatviu, be to, aligatviu pareikejas negalejo nueiti iki automobilio. Joks teises aktas nedraud˛ia eiti tiesiai per kiema. Nuo pastato kieme, kuriame yra pareikejo darbo vieta, iki aligatvio yra apie 20 metru, todel bet kokiu atveju pareikejas privalejo eiti per kiema. Be to, aligatvis, atsi˛velgiant i oro salygas, buvo toks pat purvinas ir slidus, todel paslydimo ir griuvimo galimybe butu buvusi ta pati. Pareikejas ejo atsargiai, nes buvo slidu, o u˛ grandines u˛sikabino griudamas, o ne ruodamasis lipti per ja, kaip nurodyta tarnybinio patikrinimo ivadoje. Tikslo susi˛aloti pareikejas neturejo. I poliklinika pareikejas i karto nesikreipe, nes mane, kad su˛alojimas nera rimtas. Tarnybinio patikrinimo ivadoje nenurodoma, ka turejo daryti pareikejas ir ko samoningai nedare, kad galetu ivengti paslydimo ir kritimo. Pareikejo didelis neatsargumas, kaip butina salyga kompensacijai suma˛inti, nera irodyta.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas su pareikejo skundu nesutiko.
Atsakovas nurode, kad pareikejo susi˛alojima leme jo paties didelis neatsargumas, todel kompensacija suma˛inta pagristai. Atsakovas nurode, kad tarnybinio patikrinimo ivada negali buti laikoma aktu, tiesiogiai nustatanciu pareikejui tam tikras teises ar pareigas. Policijos generalinis komisaras, ivertines tarnybinio patikrinimo ivada, joje nurodytas aplinkybes bei ju teisini ivertinima, gali sutikti arba nesutikti su pasiulymais ir priimti atitinkama sprendima (isakyma del kompensacijos mokejimo arba nemokejimo). Todel tarnybinio patikrinimo ivada negali buti skund˛iama teismui.
Atsakovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalu ministerijos su pareikejo skundu nesutiko.
Atsakovas nurode, kad pareikejas susi˛alojo pats del savo paties didelio neatsargumo. Pareikejas, budamas policijos pareigunas, kuriam taikomi specialus sveikatos bukles, bendro fizinio bei kovines savigynos pasirengimo reikalavimai, eidamas tamsoje, esant lapiai ir purvinai kelio dangai, turejo laikytis elementariu saugumo reikalavimu. Pareikejas galejo suprasti, kad, eidamas tokiomis salygomis ir lipdamas per grandine, kuri yra 40 centimetru auktyje, gali susi˛aloti. Atsakovas nurode, jog kompensacija pareikejui buvo suma˛inta, atsi˛velgiant i pareikejo kaltes laipsni. Atsakovas nurode, kad, aikinant didelio neatsargumo savoka, butina vadovautis Lietuvos Aukciausiojo Teismo praktika, ka atsakovai ir dare. Atsakovas taip pat nurode, kad jeigu teismas nusprestu, jog pareikejui turi buti mokama likusi kompensacijos dalis, tai i dalis turetu buti priteisiama ne i Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos, o i Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsejo 15 d. sprendimu pareikejo skunda patenkino i dalies. Teismas pakeite Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2005 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo ivada Nr.10-07-1 ir Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos 2005 m. kovo 31 d. isakyma Nr.5-TE-174 bei ipareigojo Policijos departamenta prie Vidaus reikalu ministerijos imoketi pareikejui neimoketa 12 menesiu darbo u˛mokesciu dyd˛io kompensacijos dali, t. y. 28157,76 Lt.
Teismas nurode, jog gincas tarp aliu yra kiles del to, ar Policijos departamentas turejo teise taikyti pareikejui Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 7 dali, numatancia, kad pareiguno sveikatos sutrikdymo tarnybos metu atveju imokamos kompensacijos dydis ma˛inamas, jeigu pareigunas susi˛aloja del savo paties didelio neatsargumo. Administracines teises teorijoje didelio neatsargumo savokos apibre˛imo nera. Vidaus tarnybos statute i savoka taip pat nera iaikinta. Todel nagrinejamu atveju i savoka turi buti aikinama taip, kaip ji aikinama civilineje teiseje. Teismas nurode, kad teisineje literaturoje didelis neatsargumas apibre˛tas kaip paprasciausiu, kiekvienam asmeniui suvokiamu atsargumo taisykliu ignoravimas, kai asmuo numato ar gali numatyti savo veiksmu ˛alingas pasekmes, taciau lengvabudikai tikisi ju ivengti. Teismas nurode, kad nagrinejamu atveju pareikejo veiksmuose nebuvo didelio neatsargumo. Pareikejas tyre nu˛udymo byla ir, siekdamas apklausti ioje byloje naujai nustatytus liudytojus, 2004 m. lapkricio 2 d. apie 16 valanda ruoesi vykti i Vilniaus miesto pirmaji policijos komisariata, taciau nugriuvo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kieme. Lauke buvo tamsu, kiemo danga buvo lapia, purvina ir labai slidi, todel pareikejas ejo labai atsargiai ir neskubejo. Nepaisant to, pareikejas paslydo ir, noredamas ilaikyti pusiausvyra, padare ˛ingsni i prieki, taciau koja u˛kliuvo u˛ grandines ir jis nukrito ant ˛emes, griudamas ant deines rankos alkunes. ias faktines aplinkybes patvirtina bylos irodymai. Atsakovo atstovas negalejo konkreciai nurodyti, kokiu atsargumo priemoniu pareikejas privalejo imtis, kad nepatirtu traumos. Teismas nurode, kad nagrinejamu atveju, nenustacius pareikejo didelio neatsargumo, atsakovas privalo sumoketi pareikejui istatyme numatyto dyd˛io pinigine kompensacija. Byloje esanti pa˛yma patvirtina, kad pareikejui imoketa 20 procentu kompensacijos, t. y. 7039,44 Lt. Pareikejui imoketina dar 80 procentu kompensacijos, t. y. 28157, 76 Lt suma.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalu ministerijos prae panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsejo 15 d. sprendima ir priimti nauja sprendima, kuriuo pareikejo skunda atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurode, kad pareikejas praleido Administraciniu bylu teisenos istatymo nustatyta vieno menesio skundo padavimo termina, taciau teismas i termina nepagristai atnaujino. Atsakovas nurode, kad 2005 m. kovo 31 d. isakymu Nr.5-TE-174 tik buvo nurodyta Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos Finansu valdybai pervesti Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui 7039,44 Lt, kad is turetu leu moketi kompensacija pareikejui. is isakymas buvo priimtas, atsi˛velgiant i Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2005 m. kovo 3 d. rata Nr.10-V5-3152, kuriuo jis prae leu kompensacijai pareikejui imoketi. Todel sprendimu turejo buti laikomas Vilniaus miesto policijos komisariato 2005 m. kovo 3 d. ratas Nr.10-V5-3152, taciau pareikejas jo negincijo. Tarnybinio patikrinimo ivada nera aktas, todel ji negali buti skund˛iama teismui. Atsakovo nurode, kad tarnybinio patikrinimo ivadoje pagristai konstatuota, jog pareikejas susi˛alojo pats del savo paties didelio neatsargumo, ir jam pagristai suma˛intas kompensacijos dydis. Pareikejas, eidamas tamsoje, esant lapiai ir purvinai kelio dangai ir ne vieta, skirta vaikciojimui, turejo laikytis elementariu saugumo reikalavimu. Pareikejas galejo suprasti, kad eidamas tokiomis salygomis ir lipdamas per grandine, kuri yra 40 centimetru auktyje, gali susi˛aloti. Atsakovas nurode, kad, aikinant didelio neatsargumo savoka, butina vadovautis Lietuvos Aukciausiojo Teismo praktika, ka atsakovai ir dare. Atsakovas taip pat nurode, kad pareikejo praoma priteisti suma, patenkinus pareikejo skunda, turi buti priteisiama ne i Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos, o i Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato.
Atsiliepimu i apeliacini skunda atsakovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas prae panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsejo 15 d. sprendimo dali, kuria buvo pakeista Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2005 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo ivada Nr.10-07-1, o likusia teismo sprendimo dali palikti nepakeista.
Atsiliepime atsakovas i esmes pakartojo savo argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurode, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalu ministerijos yra asignavimu valdytojas, kuris u˛tikrina racionalu ir efektyvu paskirtu asignavimu naudojima bei tvirtina policijos istaigu biud˛eto ilaidu samatas ir disponuoja biud˛eto leomis, kurios pagal samata skirtos policijos pareigunu draudimui nuo nelaimingu atsitikimu ir kompensaciju imokejimui. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas nera asignavimu valdytojas ir neturi leu imoketi kompensacija.
Atsiliepimu i apeliacini skunda pareikejas prae apeliacini skunda atmesti.
Pareikejas nurode i esmes tuos pacius argumentus, kuriuos buvo nurodes pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurode, jog pirmosios instancijos teismas nepanaikino Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2005 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo ivados Nr.10-07-1 6 punkto ir Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos 2005 m. kovo 31 d. isakymo Nr.5-TE-174, todel atsakovas neturi pagrindo skusti ia teismo sprendimo dali. Pareikejas nurode, kad bylos nagrinejimo metu buvo nustatyta, jog tiek kiemas, tiek takas buvo padengti purvu ir nepabarstyti. Todel nera pagrindo teigti, kad jeigu pareikejas butu ejes taku, jis nebutu susi˛alojes.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruod˛io 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsejo 15 d. sprendima pakeite. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino sprendimo dali, kuria pakeista Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2005 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo ivada Nr.10-07-1, ir ia bylos dali nutrauke. Kita sprendimo dali Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ideste taip: „pakeisti policijos generalinio komisaro 2005 m. kovo 31 d. isakyma Nr.5-TE-174, nurodant Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos Finansu valdybai vietoje 7039,44 Lt pervesti 28157,76 Lt Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui piniginei kompensacijai imoketi pareikejui, patyrusiam lengva sveikatos sutrikdyma, atliekant tarnybines pareigas. Ipareigoti Vilniaus miesto vyriausiaji policijos komisariata imoketi pareikejui 28157,76 Lt pinigine kompensacija del patirto lengvo sveikatos sutrikdymo, atliekant tarnybines pareigas“.
Teismas nurode, kad kompensacijos pareigunu sveikatos sutrikdymo atvejais numatytos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje. iai bylai spresti yra svarbi Statuto 40 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata, kad pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga, eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos, imokama nuo vieneriu iki penkeriu metu jo darbo u˛mokesciu dyd˛io kompensacija. Lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatyta 12 menesiu darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija. Kaip matyti i minetos normos, kompensacija pareigunui turi buti mokama, kai pareigunas buvo su˛alotas ar susirgo, eidamas tarnybines pareigas ar del tarnybos. Savoka „eidamas tarnybines pareigas“ reikia, kad kompensacija pareigunui turi buti mokama, kai jis su˛alojamas ar suserga tuo metu, kai ejo tarnybines pareigas. iuo atveju butina nustatyti prie˛astini ryi tarp tarnybiniu pareigu ejimo ir pareiguno kuno su˛alojimo. Byloje pakanka irodymu, kad pareikejas susi˛alojo, eidamas tarnybines pareigas. Tai, kad pareikejas galejo susi˛aloti, gri˛es namo, yra tik irodymais nepagristos atsakovo prielaidos. Be to, ir i Policijos generalinio komisaro 2005 m. kovo 31 d. isakymo Nr.5-TE-174 matyti, kad atsakovai sutinka, jog lengva sveikatos sutrikdyma pareikejas patyre, atlikdamas tarnybines pareigas. Teismas nurode, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 7 dalis numato dideli paties pareiguno neatsarguma kaip salyga, kuriai esant kompensacija suma˛inama arba nemokama. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu savokos „didelis neatsargumas“ aikinimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai ivertino faktines bylos aplinkybes ir padare teisinga ivada, kad pareikejas susi˛alojo ne del savo paties didelio neatsargumo. Teismas nurode, kad pagal Lietuvos Aukciausiojo Teismo praktika tam, kad konstatuoti buvus dideli neatsarguma, nepakanka nustatyti, kad asmuo nesilaike paprasciausiu kiekvienam asmeniui suvokiamu atsargumo taisykliu, bet butina, kad jis tas taisykles butu dar ir tiesiog ignoraves. ioje byloje nera irodymu, kad pareikejas, eidamas per kiema prie automobilio, butu nepaises paprasciausiu atidumo, rupestingumo taisykliu, butu jas tiesiog ignoraves. ioje byloje netgi neirodyta, kad aligatviu pareikejas galejo saugiai nueiti iki pat automobilio. Teismas nurode, kad jis nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai atnaujino pareikejui skundo padavimo termina. Teismas nurode, kad pagrindas moketi pareigunui kompensacija yra ne tik tada, kai pareiguna su˛aloja kitas asmuo, bet ir tada, kai jis susi˛aloja pats. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 7 dalyje vartojama savoka „susi˛alojo“, o ne „buvo su˛alotas“. Teismas nurode, kad tarnybinio patikrinimo ivada yra tik rekomendacinio pobud˛io sprendimas ir tiesiogiai negali sukelti pareikejui jokiu teisiniu pasekmiu. Ivadoje nurodytos aplinkybes bei pasiulymai del konkretaus dyd˛io kompensacijos imokejimo skirti tam, kad juos ivertintu pareigunas, turintis teise priimti sprendima del kompensacijai imoketi reikalingu leu pervedimo. Pareigunui, turinciam teise priimti sprendima del kompensacijai imoketi reikalingu leu pervedimo, priemus sprendima, ivadoje pateikti pasiulymai tampa individualaus teises akto dalimi. Todel konstatuotina, kad ivada negali buti laikoma Administraciniu bylu teisenos istatymo nustatyta tvarka skund˛iamu teises aktu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, priimta del minetos tarnybinio patikrinimo ivados pagristumo, naikintina ir i bylos dalis nutrauktina (Administraciniu bylu teisenos istatymo 101 straipsnio 1 punktas). Teismas nurode, kad, atsi˛velgiant i tai, jog Policijos departamentas prie Vidaus reikalu ministerijos tik perveda leas, reikalingas kompensacijai imoketi, o kompensacija imoka institucija, kurioje dirba pareigunas, atitinkamai naujai idestytina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis del leu pervedimo piniginei kompensacijai imoketi bei ios kompensacijos imokejimo.
V.
Atsakovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalu ministerijos prao atnaujinti procesa ioje byloje. Praymas del proceso atnaujinimo grind˛iamas iais argumentais:
1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai iaikino ir netinkamai ioje byloje taike Vidaus tarnybos statuto 40 straipsni. io straipsnio paskirtis yra suteikti pareigunams papildomas garantijas, kurios yra didesnes u˛ numatytas valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojanciuose teises aktuose. Taciau kartu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje yra itvirtintos salygos, kurios riboja kompensaciju mokejima. Pagal Statuto 40 straipsnio 3 dali kompensacijos mokamos tik tuomet, kai tarnybiniu pareigu ejimas arba tarnyba buvo kuno su˛alojimo prie˛astimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis administracineje byloje Nr.A(15)-327/2005). Nagrinejamu atveju pareikejas susi˛alojo tarnybos metu, taciau ne vykdydamas tarnybines pareigas ir ne del tarnybos. Pareikejas susi˛alojimo momentu nevykde jam nustatytu pareigu, o tik ketino jas vykdyti, t. y. dar tik vyko apklausti liudytojus jo tirtoje baud˛iamojoje byloje.
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. kovo 23 d. nutartyje administracineje byloje Nr.A(15)-327/2005, aikindamas Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dali, nurode, kad kompensacijos mokamos tik tada, kai tarnybiniu pareigu ejimas arba tarnyba buvo kuno su˛alojimo prie˛astis, ir, pateikdamas i iaikinima, savokos „susi˛alojimas“ nepaminejo. Tai patvirtina pareikejo nuomone, kad tuo atveju, kai pareigunas susi˛aloja pats, kompensacija pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsni nemokama.
3. Policijos generalinis komisaras 2005 m. kovo 31 d. isakymu Nr.5-TE-174 neprieme jokio sprendimo del pareikejo, o tik nurode pervesti Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui 7039,44 Lt suma, kad is turetu pinigu kompensacijai pareikejui imoketi. is isakymas buvo priimtas, atsi˛velgiant i Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2005 m. kovo 3 d. rata Nr.10-V5-3152, kuriuo jis prae leu kompensacijai pareikejui imoketi. Sprendimu i esmes turejo buti laikomas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato ratas, taciau pareikejas jo negincijo. Vadinasi, pareikejo skundas turejo buti atmestas.
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pakeisdamas policijos generalinio komisaro 2005 m. kovo 31 d. isakyma Nr.5-TE-174 ir nustatydamas ipareigojima Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui, suklydo. I teismo nutarties rezoliucines dalies formuluotes galima daryti ivada, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalu ministerijos turi pervesti Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui tik 21118,32 Lt, nes 7039,44 Lt jau yra pervedes, taciau Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas pareikejui turi sumoketi 28157,76 Lt.
5. Lietuvos Aukciausiojo Teismo Teiseju Senatas 2000 m. bir˛elio 16 d. nutarime Nr.27, Lietuvos Aukciausiasis Teismas civilinese bylose Nr.3K-3-172/2004 (2004 m. kovo 8 d. nutartis), Nr.3K-3-80/2004 (2004 m. vasario 4 d. nutartis), Nr.3K-3-1180/2003 (2003 m. gruod˛io 8 d. nutartis), Nr.3K-3-792/2003 (2003 m. rugsejo 15 d. nutartis), Nr.3K-7-255/2005 (2005 m. baland˛io 18 d. nutartis), Nr.3K-3-671 (2004 m. gruod˛io 22 d. nutartis) yra pasisake del didelio neatsargumo sampratos. Dideli neatsarguma Lietuvos Aukciausiasis Teismas sieja su paprasciausiu atidumo, rupestingumo taisykliu nepaisymu, elementariu rupestingumo ir atidumo reikalavimu laikymosi neu˛tikrinimu. Lietuvos Aukciausiasis Teismas didelio neatsargumo nesieja su kokiu nors taisykliu ignoravimu. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ioje byloje nukrypo nuo bendros teismu praktikos ir dideli neatsarguma susiejo su tam tikru saugumo taisykliu ignoravimu.
6. Byloje nustatyti faktai patvirtina, kad nagrinejamu atveju pareikejas nesilaike paprasciausiu, kiekvienam asmeniui suvokiamu atsargumo taisykliu, del ko susi˛alojo. Pareikejas tamsiu metu, esant lapiai ir purvinai kelio dangai, neatsargiai ejo ne vaikciojimui skirtoje vietoje ir dar ketino lipti per 40 centimetru auktyje esancia grandine.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
VI.
Procesa atnaujinti atsisakytina.
Kaip matyti i praymo turinio, atsakovas prao atnaujinti procesa Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Taip pat atsakovas pateikia teismu praktikos pavyzd˛iu, tuo irodinedamas, jog ioje byloje buvo nukrypta nuo susiformavusios teismu praktikos. ie atsakovo argumentai yra susije su Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu.
Kolegija, ivertinusi atsakovo prayme pateiktus argumentus, daro ivada, jog procesas ioje byloje pagal atsakovo prayma negali buti atnaujintas (Administraciniu bylu teisenos istatymo 159 straipsnio 1 dalis). Atsakovo pateikti argumentai nera akivaizdus irodymai, kad, sprend˛iant ia byla, buvo padarytas esminis materialines teises normu pa˛eidimas, ir jie nepatvirtina Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo. Taip pat atsakovo pateikti argumentai nepatvirtina, jog ioje byloje buvo nukrypta nuo susiformavusios teismu praktikos ir jog yra Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesa.
Atsakovas nepagristai ia byla lygina su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A(15)-327/2005, nes abieju bylu faktine situacija i esmes skiriasi. ios bylos atveju pareikejas patyre trauma, budamas tarnyboje, kai tuo tarpu bylos Nr.A(15)-327/2005 atveju buvo sprend˛iama del pareiguno, kuris patyre trauma, dar tik vykdamas i tarnyba. Byloje A(15)-327/2005 pateiktu iaikinimu, kad pareiguno su˛alojimas, patirtas vykstant i tarnyba, negali buti laikomas su˛alojimu, patirtu einant tarnybines pareigas ar del tarnybos, taikymas negali buti ipleciamas ir, jais remiantis, pareiguno tarnybos metu atliekami veiksmai negali buti skaidomi i vykima tarnybos metu atlikti tiesioginiu pareigu (pavyzd˛iui, vykima apklausti liudytojus), kurio atveju pareigunas negali igyti teises i Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje numatytas kompensacijas, ir i tiesiogini pareigu vykdyma (pavyzd˛iui, liudytoju apklausima), kurio atveju pareigunas jau galetu igyti teise i minetas kompensacijas. Istatymas tokiam dirbtiniam pareiguno tarnybos skaidymui nesuteikia jokio pagrindo. Pareiguno tarnybos metu tarnybos tikslais visi atlikti veiksmai (pavyzd˛iui, tiek vykimas i kita vieta apklausti liudytojus, tiek tiesioginis ju apklausimas) turi buti laikomi jo tarnybiniu pareigu ejimu, ka ioje byloje teisingai ir konstatavo byla nagrineje teismai.
Atsakovo interpretacijos del savoku „su˛alojimas“ ir „susi˛alojimas“ yra nepagristos. iu interpretaciju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr.A(15)-327/2005 nepatvirtina, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ioje nutartyje minetu savoku i viso neaikino. Savoka „susi˛alojimas“ yra tiesiogiai minima Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio tekste (pavyzd˛iui, io straipsnio 7 dalyje), o atsakovo pateikiamas siaurinamasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio aikinimas neturi jokio pagrindo.
Nepagristi atsakovo aikinimai, kad policijos generalinio komisaro 2005 m. kovo 31 d. isakymas Nr.5-TE-174 neturi reikmes pareikejo teisems ir kad del kompensacijos pareikejui sprendimus prieme tik Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas. Minetas policijos generalinio komisaro isakymas savo esme yra biud˛eto asignavimu valdytojo sprendimas del leu konkreciam tikslui skyrimo. iuo isakymu yra skiriama konkreti suma kompensacijai pareikejui imoketi. Akivaizdu, kad toks isakymas yra susijes su pareikejo teisemis ir kad pareikejas turi teise ji gincyti, o teismas, nustates pa˛eidimus, turi teise toki isakyma panaikinti ar pakeisti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ioje byloje didelio neatsargumo samprata interpretavo i esmes taip pat kaip ir Lietuvos Aukciausiasis Teismas atsakovo nurodytose nutartyse. iuo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas didelio neatsargumo samprata apibudino tik i dalies kitokia ˛odine iraika, nenukrypdamas nuo ios sampratos esmes.
Atsakovas savo prayme taip pat detalizuoja ivykio, kurio metu pareikejas patyre trauma, aplinkybes. Taciau atsakovo nurodomos aplinkybes skiriasi nuo tu, kurias nustate byla nagrineje teismai. Teismai nenustate, kad pareikejas butu ejes kaip nors neatsargiai, bei nenustate, kad pareikejas ketino lipti per 40 centimetru auktyje esancia grandine. Taip pat teismai pa˛ymejo, kad irodymais nepatvirtinta, jog ejimas aligatviu tuo metu buvusiomis oro ir kitomis salygomis butu leides ivengti pareikejo traumos. Tokiu budu atsakovas, nurodydamas kitokias aplinkybes nei nustate byla nagrineje teismai, i esmes gincija teismu ivadas del bylos faktu. Taciau, paduodant prayma del proceso atnaujinimo, teismu byloje nustatytos faktines aplinkybes negali buti gincijamos. Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnis nenumato galimybes atnaujinti procesa, siekiant dar karta ivertinti bylos faktine med˛iaga ir patikrinti teismu ivadas del bylos faktu.
Pa˛ymetina, jog atsakovas savo prayme taip pat pateikia tam tikras interpretacijas del to, ka reikia ioje byloje priimtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties rezoliucineje dalyje nustatyti patvarkymai. I iu interpretaciju galima suprasti, kad atsakovui nera visikai aiki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis. Taciau jeigu atsakovui kyla neaikumu del teismo nutarties, jis turetu Administraciniu bylu teisenos istatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis del teismo sprendimo iaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teiseju kolegija
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesa pagal atsakovo Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos prayma del proceso atnaujinimo administracineje byloje pagal pareikejo A. V. skunda atsakovams Policijos departamentui prie Vidaus reikalu ministerijos ir Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui del isakymo panaikinimo ir kompensacijos imokejimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A6 – 1794/2005).
Nutartis neskund˛iama.