Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-726-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-01-18
Bylos Nr.
1-726-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01865-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-726-1015/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01865-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas vieną kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2018 m. lapkričio 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis 2019 m. sausio 13 d., apie 15.40 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,96 promilės etilo alkoholio), sukėlė konfliktą, kurio metu kumščiu sudavė ne daugiau trijų kartų sugyventinei R. V. į veidą, po ko nukentėjusiajai nukritus ant grindų, spyrė nenustatytą smūgių skaičių kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Taip V. M. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

V. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- kaltinamojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad turi butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turi sugyventinę R., pas ją ir gyvena dabar, kartu veda bendrą ūkį. Dažniausiai su R. susipyksta dėl to, kad ji priekaištauja, kad per mažai jam moka už nuomą jo draugas, kuriam leido gyventi savo bute. Vakar dėl to taip pat susipyko, konfliktas kilo kambaryje. Prieš tai jie kartu vartojo alkoholį. Kadangi R. jį supykdė, jis staigiu judesiu trenkė jai ranka į veidą, norėjo, kad ji nerėktų. Nelabai gerai atsimena visas aplinkybes, kadangi abu jau buvo išgėrę du butelius degtinės. Jis nepamena apie spyrius, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo spirti. Kaltę pripažįsta, gailisi. Grįš, jos atsiprašys. Papildomai apklaustas V. M. patikslino, kad konfliktas su sugyventine kilo (duomenys neskelbtini), Vilnius. Viskas galėjo būti taip, kai surašyta įtarime, galėjo išgėręs trenkti ne daugiau trijų kartų ir įspirti sugyventinei, kiek kartų taip pat nepamena. Sutinka su bylos baigimu baudžiamuoju įsakymu (b.l. 36; 37).

- nukentėjusiojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kartu su savo sugyventinu V. M. gyvena jau apie 6 metus. Psichologinį bei fizinį smurtą jos sugyventinis prieš ją naudoja jau nebe pirmą kartą. Šiandien, t.y. 2019 m. sausio 13 d., apie 15.00 val., sugyventinis V. M. į namus grįžo jau išgėręs. Pradėjo konfliktuoti dėl įvairiausių dalykų, pinigų, alkoholio ir kt. 2019 m. sausio 13 d., apie 15. 40 val. vykusio konflikto metu sugyventinis V. M. trenkė jai kumščiu ne mažiau kaip tris kartus į nosį, o jai parkritus ant žemės, spardė į įvairias kūno vietas. Ji tuo metu juto fizinį skausmą. Šiuo metu savo sugyventinio V. M. labai bijo, nenori, kad jis daugiau pas ją sugrįžtų (b. l. 17);

- 2019 m. sausio 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad R. V. paaiškino, kad sugyventinis V. M. ją sumušė dėl to, kad ji jam nedavė pinigų. R. V. buvo akivaizdžiai neblaivi, labai susijaudinusi, verkė (b.l. 8-9);

- 2019 m. sausio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b.l. 14);

- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M.-V. 2019 m. sausio 14 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 14 d., 15.48 val. buvo bendrauta su nukentėjusiąja R. V., kuri paaiškino, kad į teismo medikus ir gydymo įstaigas nesikreipė ir nesikreips dėl sužalojimų (b.l. 25);

- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad 2019 m. sausio 13 d., 17.53 val. V. M. buvo nustatytas vidutinis 1,96 promilės girtumas (b.l. 43).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, konflikto metu kumščiu sudavė ne daugiau trijų kartų sugyventinei R. V. į veidą, po ko nukentėjusiajai nukritus ant grindų, spyrė nenustatytą smūgių skaičių kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sugyventiniai, gyvena kartu, ši aplinkybė atsispindi ir bylos duomenyse (b. l. 17, 36; 37).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b.l. 64).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sugyventinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. M. – anksčiau teistas vieną kartą už analogišką nusikaltimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b.l. 47-48), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 50-58), dirba (b.l. 59), duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti jos pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. sausio 13 d., 17.40 val. iki 2019 m. sausio 14 d., 14.47 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 30, 40).

Kaltinamajam V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo kardomoji priemonė paskirta nebuvo iš šiuo metu jos skirti jokio pagrindo nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. M. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę:

1) įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2) nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios;

3) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti V. M. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2019 m. sausio 13 d., 17.40 val. iki 2019 m. sausio 14 d., 14.47 val., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. M. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti V. M., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ingrida Mikužytė