Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1035-1058/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-03-02
Bylos Nr.
e1-1035-1058/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49476-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
G. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1035-1058/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49476-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. B. (G. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „V“ (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B., panaudodamas smurtą, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Jis, 2020 m. gruodžio 19 d., apie 21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sūnaus A. B. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. abiem rankomis sugriebė A. B. už kaklo ir jį smaugė, dėl ko nukentėjusysis A. B. patyrė fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 19 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) tarp jo ir jo sūnaus A. B. įvyko žodinis konfliktas. Jis buvo savo kambaryje, kai į kambarį atėjo A. B., kurio jis paklausė, ko jis čia atėjo. Į tai jam sūnus atsakė necenzūriniais žodžiais, pradėjo jį įžeidinėti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie abu perėjo į kambarį, kuriame gyvena jo sūnus ir jo žmona M. B.. Konflikto metu sūnus jį įžeidinėjo ir net apspjaudė. Sūnus šaukė, kad iškvies policiją ir jį „pasodins“, o po to kelis kartus spjovė jam į veidą ir jis pabandė sugriebti sūnui už krūtinės, žmona bandė juos išskirti, įsikišo tarp jų, bet po to jam pavyko sugriebti sūnui už gerklės ir jis viena ranka suspaudė jo kaklą, po to pastūmęs pargriovė jį tarp spintos ir lovos ant ten gulėjusių dėžių. Kuriuo tiksliai momentu sūnus jam įkando į kairės rankos nykštį, tiksliai neprisimena, viskas vyko gana greitai. Po to pamatė, kad jam iš kairės rankos nykščio bėga kraujas, jautė fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė ir kreiptis nesiruošia. Sūnų už kaklo sugriebė rankomis neapsikentęs, kad jis jį apspjaudė ir įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), jame jis gyvens šiuo metu ir adresu (duomenys neskelbtini) nesilankys (b. l. 51-52; e. b. l. 83-85).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2020 m. gruodžio 19 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) įvyko žodinis konfliktas, kurį pradėjo jo tėvas G. B.. G. B. buvo savo kambaryje, jis su savo motina sėdėjo gretimame, šnekėjosi. Jo tėvas, užėjęs į kambarį, kuriame buvo jie, pradėjo šaukti „ko čia vis dar sėdit?“, ir, priėjęs prie jo, užsimojo dešine ranka ir suspaudęs kumštį bandė jam suduoti į veidą, tačiau jam pavyko išsisukti nuo smūgio. Tuomet G. B. abiem rankomis sugriebė jį už gerklės ir pradėjo smaugti, jam trūko oro. Jo motina M. B. bandė atitraukti G. B. nuo jo (A. B.), tačiau jai nepavyko, po ko ji pabėgo pas kaimynę kviesti pagalbos. Jautėsi, kad G. B. yra neblaivus. Kai jis (G. B.) jį sugriebė už gerklės ir kai jam trūko oro, jis, besigindamas, stipriai įkando tėvui į pirštą. Kai motina išbėgo kviesti pagalbos, G. B. išsigando ir nebesmaugė jo. Dėl šių veiksmų jis patyrė fizinį skausmą. G. B. yra linkęs smurtauti, 2019 m. vasarą taip pat buvo kreiptasi į policiją dėl smurtaujančio tėvo. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat tėvas dažnai vartoja alkoholį (b. l. 10; e. b. l. 1-8). Papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad jis visą laiką gyvena su tėvais adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 19 d. tarp jo ir tėvo G. B. įvyko žodinis konfliktas, jis buvo eilinį kartą išgėręs alkoholinių gėrimų, pastūmė jį (A. B.) ir pradėjo smaugti. Pradėjo dusti ir tada gindamasis tėvui įkando į ranką, kad jis jį paleistų. Jis labai išsigando, pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais. Tarp jų su tėvu yra dažni konfliktai. Jo tėvas dažnai išgeria, kai ateina iš darbo vakarais. Kiekvieną dieną jis juos įžeidinėjo su mama M. B., kuri jo labai bijo ir jau pavargo nuo jo įžeidimų ir tokio elgesio. Jis ateidavo po darbo, norėdamas pailsėti, bet tėvas nuolat kabindavosi, konfliktavo, įžeidinėjo jį ir jo motiną. Prašo paskirti jo tėvui G. B. gyventi skyrium nuo jų ir toliau, nes jis po areštinės gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jie su juo nebendrauja po šito įvykio. Motina per tą laiką sutvarkys visus savo dokumentus dėl skyrybų. Sutinka, jeigu ikiteisminis tyrimas bus baigtas baudžiamuoju įsakymu, kad tik tėvas nebegrįžtų pas juos su mama gyventi. Nori, kad tėvas būtų teisiamas, niekad neatleis jam už jo elgesį. Civilinio ieškinio neteiks (b. l. 15-17; e. b. l. 141-143).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. B. parodė, kad su sutuoktiniu G. B. jie gyvena santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) m. Jų bendri vaikai suaugę, dukra gyvena atskirai, o sūnus A. B. gyvena kartu su jais. Jų butas yra 2-jų kambarių, tai yra jų bendras turtas, kambariai izoliuoti, bet į virtuvę patenkama per svetainės kambarį. Vyro kambarys yra svetainėje, o jie su sūnumi gyvena kitame kambaryje. Vyras daug metų vartoja alkoholį, tačiau visą laiką dirbo, 14 metų dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o dabar jau 8 metus dirba „V“. Jis išvakarėse, kai kitą dieną nuo ryto dirba, negeria, nes atėjus į darbą reikia tikrintis, bet tada geria po pamainos. Vyras prieš ją smurtauja, dėl to ir sūnus, kad ją apgintų neina gyventi atskirai, nors turi galimybes, kadangi jie turi dar 2 butus, kurie turi atitekti vaikams, kol kas tie butai yra jų su vyru bendras turtas. 2020 m. gruodžio 19 d. jos vyras turėjo laisvą dieną ir nuo ryto vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Vakare sūnus paprašė pagaminti vėdarus. Ji virtuvėje viską paruošė ir paprašė sūnaus padėti prikimšti žarnas. Jie su sūnumi ėjo kartu į virtuvę per svetainę, tai vyrui labai nepatiko. Jis pradėjo įžeidinėti ją ir sūnų, keikėsi, grasino, kad su jais abiem susidoros, tačiau į virtuvę užėjęs nebuvo. Sūnus jam atsakinėjo, kadangi vyras labai įžeidžiamai kalbėjo. Ji visą laiką tylėjo, nesikišo. Po to jie su sūnumi buvo kambaryje ir ji išgirdo, kad vyras išėjo iš svetainės ir eina link koridoriaus, kuris skiria jų du kambarius. Ji galvojo, kad galbūt jis eina į tualetą. Tačiau vyras pradėjo eiti į jų kambarį, kuriame tuo metu buvo ir jie su sūnumi. Tada ji priėjo prie įėjimo į kambarį ir norėjo neleisti vyrui užeiti, ištiesusi abi rankas. Sūnus stovėjo jai už nugaros. Vyras ją stipriai atstūmė ir ji stipriai atsitrenkė kaire alkūne į duris. Tada vyras griebė abiem rankomis sūnui už kaklo, pargriovė jį ant grindų ir smaugė rankomis kaklo srityje. Ji bandė atitraukti vyrą nuo sūnaus, bet jai nepavyko, nes jis ją nustumdavo, o pats laikė sūnų už gerklės, prispausdamas jį prie grindų. Sūnus priešinosi, bandė ištrūkti. Tuomet ji nubėgo pas kaimynus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) bute, ten gyvena O. K. ir jos sugyventinis R., pavardės neprisimena. Ji pasibeldė į jų butą ir šaukdama prašė pagalbos. O. kartu su R. atbėgo pas juos jai iš paskos. Kai ji atbėgo su kaimynais, vyras tuo metu jau išeidinėjo iš jų bendro su sūnumi kambario. Ji matė, kad vyrui iš kažkurio piršto kraujuoja, iš kurio ir kurios rankos, nepamena. Negali pasakyti, ar vyro veidas buvo apdraskytas. Šiuo metu vyras gyvena kitame jų bute (b. l. 30-32; e. b. l. 124-125).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. parodė, kad jis gyvena savo draugės bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažįsta kaimynus iš (duomenys neskelbtini) buto, ten gyvena M., jos vyras ir sūnus. Žino, kad pas juos kartais vyksta konfliktai, nes girdisi triukšmas, jie gyvena toje pačioje aikštelėje. Šiuo metu neprisimena, kuri buvo diena, galėjo būti 2020 m. gruodžio 19 d., vakare, pas juos atbėgo M., kuri prašė pagalbos. Jis nuėjo iki jų buto. Jam užėjus pas juos, pamatė, kad iš kambario išeina M. vyras ir sūnus. Pastebėjo, kad vyro kruvina ranka, o sūnaus suplėšyti marškiniai. Suprato, kad tarp jų vyko konfliktas, bet dėl kokios priežasties ir kas būtent įvyko, nežino (b. l. 22-23; e. b. l. 137-138).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. S. parodė, kad 2020 m. gruodžio 19 d., apie 21.13 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. K., buvo gautas iškvietimas (duomenys neskelbtini), pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad įvyko konfliktas tarp tėvo ir sūnaus ir paaiškėjo, kad kaip tėvas, taip ir sūnus turi vienas kitam pretenzijų ir pageidauja rašyti pareiškimus. Todėl buvo pildomi du pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolai ir abi pusės buvo pristatytos į VPK OVS. G. B. nurodė, kad sūnus A. B. įkando jam į dešinės rankos mažąjį pirštą bei suplėšė apatinius marškinėlius. G. B. pirštas buvo sutvarstytas ir ant tvarsčio matėsi kraujo žymės. Ant A. B. matomų kūno vietų smurto žymių nesimatė (b. l. 26-27; e. b. l. 135-136).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad A. B. pareiškė, jog 2020 m. gruodžio 19 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo tėvo G. B. įvyko žodinis konfliktas, po ko jo tėvas puolė jį ir pradėjo smaugti. A. B. pajuto fizinį skausmą (b. l. 9-10; e. b. l. 1-8).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo perklausytas 2020 m. gruodžio 19 d., 21:09:28 val. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Garso įraše užfiksuota, kad nukentėjusysis A. B. kviečia pagalbą, adresu (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad tėvas smurtauja, jį smaugia (b. l. 33-34; e. b. l. 128-131).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 162/2021 (01) nurodyta, kad A. B. po 2020 m. gruodžio 19 d. kūno sužalojimų nenustatyta (e. b. l. 32-33).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 19 d., 21.59 val. G. B. buvo nustatytas 1,27 promilių neblaivumas (e. b. l. 75).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Sabaitės 2021 m. vasario 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pradėtas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažinto nukentėjusiuoju A. B. atžvilgiu nutrauktas, nustačius jo baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę (e. b. l. 145-148).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi G. B. smurtą naudojo savo sūnaus, su kuriuo kartu gyvena, atžvilgiu.

Kaltinamasis G. B. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūros protokolas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, smurtaudamas prieš savo sūnų A. B., tyčia abiem rankomis sugriebė nukentėjusįjį už kaklo ir jį smaugė, taip A. B. sukeldamas fizinį skausmą, todėl jo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamasis G. B. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 73-78; e. b. l. 155-158, 165-166).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių tesimas nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. G. B. tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau duomenų apie nuoširdų gailėjimąsi byloje nėra, todėl spręstina, jog prokurorės pareikšime ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažinta nepagrįstai. G. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – G. B. neteistas, tačiau praeityje (2012 m. rugsėjo 20 d.) už analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutraukta, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, taip pat 2019 m. kovo 8 d. jo atžvilgiu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas nesurinkus pakankamai kaltę pagrindžiančių įrodymų (e. b. l. 87-89, 99-107), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (e. b. l. 98), dirba (e. b. l. 94), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 9 mėnesiai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, G. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, kaltinamajam tikslinga nustatyti šiuos įpareigojimus: 1) visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 6 dalis). Taip pat G. B. nustatytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Šių įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.

Ikiteisminio tyrimo metu G. B. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. gruodžio 19 d., 21.04 val. iki 2020 m. gruodžio 20 d., 13.30 val., t. y. vieną dieną (b. l. 44, 56; e. b. l. 56-62, 63-64), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54-55; e. b. l. 114-120) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – vokas su CD laikmena, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 19 d., 21.04 val. iki 2020 m. gruodžio 20 d., 13.30 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, įpareigoti G. B. visą bausmės laikotarpį:

1) tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, G. B. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – voką su CD laikmena, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti G. B., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros (jeigu tokia paskirta) metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė