Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisejo Romo Aikeviciaus, teiseju Reginos Cemnolonskienes ir Kestucio Dargužio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei ir Vilmai Marciukaitytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynejams advokatams Jonui Kvaraciejui ir Daniui Svirinaviciui, nuteistiesiems E. R. ir M. B., teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Kauno miesto apylinkes prokuraturos prokuroro ir nuteistojo E. R., jo gynejo bei nuteistojo M. B. gynejo apeliacinius skundus del 2005m. lapkricio 9d. Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendžio, kuriuo:

E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 151 str.1d. laisves atemimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausme subendrinta su 2004 01 26 Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutine bausme paskirta laisves atemimas 2(dvejiems) metams ir 3(trims) menesiams.

M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 151 str. 1d. laisves atemimo bausme 2(dvejiems) metams. Taikytas jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str.ir bausmes vykdymas atidetas 2 (dvejiems) metams, ipareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Iš E. R. ir M. B. priteista solidariai 5130 Lt K. G..

E. R. buvo nuteistas už tai, kad 2005m.balandžio 30d. apie 24 val., veikdamas bendrininku grupeje su M. B., grasindamas ateityje sumušti G. G., jei pastaroji nesutiks lytiškai santykiauti su juo bei su M. B., tai yra grasindamas pavartoti smurta ateityje, tokiu budu palaužiant G. G. valia, prieš jos valia nusivede nukentejusiaja i greta degalines (duomenys neskelbtini), Kaune, esancius krumus, kur reikalavo lytiškai santykiauti su juo ir su M. B., pastarajai numove džinsines kelnes ir apatines kelnaites, jas suplešydamas, ir su ja atliko lytini akta prieš jos valia, t.y. priverte ja lytiškai su juo santykiauti.

M. B. buvo nuteistas už tai, kad 2005m.balandžio 30d. apie 24 val., veikdamas bendrininku grupeje su E. R., pastarajam grasinant ateityje sumušti G. G., jei pastaroji nesutiks lytiškai santykiauti su juo bei su E. R., tai yra grasindamas pavartoti fizini smurta ateityje, E. R. nusivedus ja i greta degalines (duomenys neskelbtini) Kaune, esancius krumus, jam numovus nukentejusiosios džinsus bei apatines kelnaites ir atlikus prievartini lytini akta, iš karto po jo atliko su nukentejusiaja lytini akta prieš jos valia, t.y. priverte ja lytiškai su juo santykiauti.

Kauno miesto apylinkes prokuraturos prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu, del to netinkamai buvo kvalifikuotos nuteistuju nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 151 str. Apeliantas teigia, jog teismas nepagristai padare išvadas, jog nukentejusiosios atžvilgiu nebuvo pavartotas joks fizinis smurtas, nebuvo grasinama pavartoti fizini smurta tuoj pat, jog nukentejusiosios užgulimas negali buti laikomas fiziniu smurtu. Prokuroras nurodo, jog tokias teismo išvadas paneige nukentejusiosios, liudytoju E. K., T. S. parodymai, teismo psichiatrijos aktas. Apeliantas skunde teigia, jog nuteistojo E. R. veiksmai: jega atitempimas nukentejusiosios iki išžaginimo vietos, jos pargriovimas ant žemes, taip pat laikymas nukentejusiosios už ranku bei jos prispaudimas prie žemes, kad ši nesipriešintu, laikytina fizinio smurto panaudojimu nukentejusiosios G. G. pasipriešinimui iveikti. Prokuroras nurodo, jog nukentejusiosios pasipriešinimui iveikti nuteistieji panaudojo grasinimus pavartoti fizini smurta, nes E. R., bunat šalia M. B., sugriebes nukentejusiaja, einancia D. gatve, grasino pavartoti fizini smurta, jei ji butu šaukusi pagalbos, nepaleido nukentejusiosios, atsitempe ja prieš jos valia iki išžaginimo vietos, veliau panaudodami fizini smurta, galutinai palauže nukentejusiosios valia ir atliko lytini akta. Skunde teigia, jog nuteistieji veike dviese. Ta patvirtina patys nuteistieji, nukentejusioji bei liudytojai. Nurodo, jog nukentejusiosios nesutikima lytiškai santykiauti patvirtina jos sudraskytos apatines kelnaites. Prokuroras skunde teigia, jog teismas neteisingai perkvalifikavo nuteistuju veika iš LR BK 149 str. 3 dalies, i LR BK 151 str. 1 dali, nurodo, jog byloje ištirti irodymai duoda pagrinda teigti, kad E. R. ir M. B. bendrai veikdami grasino nukentejusiajai G. G. tuoj pat panaudoti fizini smurta bei panaudojo fizini smurta tikslu iveikti nukentejusiosios pasipriešinima ir atlikti lytini akta prieš jos valia, o LR BK 151 str. dispozicijoje nurodyta, jog grasinimai panaudoti fizini smurta priverciant lytiškai santykiauti yra nukreipti i ju igyvendinima ateityje, o ne i tiesiogini nukentejusiosios valios palaužima tuoj pat, prieš pat lytinio akto atlikima.

Prokuroras prašo Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendi pakeisti, perkvalifikuoti nuteistuju padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 dali. E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltima numatyta LR BK 149 str. 3d., ir nuteisti laisves atemimu 5 metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d. ir 3d., paskirta bausme subendrinti su 2004 01 26 Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutine bausme paskirti laisves atemima 5 metams ir 6 menesiams. M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 149 str. 3d., ir nuteisti laisves atemimo bausme 3 metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Nuteistasis E. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo irodymu vertinimu bei padarytomis išvadomis. Mano, jog teismas nepagristai tikejo nukentejusiosios G. G. parodymais, kuri teismui sake ne tiesa, nurodydama, jog ji šventeje su niekuo nebendravo, alkoholiniu gerimu negere. Apeliantas nurodo, jog tokius jos parodymus paneige liudytojai V. N., J. G., E. B.. Mano, jog teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, negalejo vadovautis vien tik nukentejusiosios parodymais, neesant kitu pagristu irodymu. E. R. skunde nurodo, jog jis nesuprato, kodel pirmosios instancijos teismas nurode, jog jis, ir nuteistasis M. B. nežinojo, jog G. G. yra nepilnamete, nebuvo vartojamas joks fizinis smurtas, taciau nusprende, jog pagristai nuteistieji mane, kad nukentejusioji yra pilnamete, ir pripažino, kad visos abejones turi buti vertinamos abieju nuteistuju naudai. Apeliantas teigia, jog teismas neišsiaiškino iš kur atsirado kelnaiciu defektai ir kas tai galejo padaryti, jis mano, jog susiplešyti kelnaites galejo pati nukentejusioji, kadangi ji buvo išgerusi. E. R. nurodo, jog teismas ivertines irodymus padare teisinga išvada, jog nuteistuju veikoje nebuvo LR BK 149 str. 3 d. numatytu nusikaltimo požymiu, taciau nepagristai ju veika kvalifikavo pagal LR BK 151 str. 1d., nurodydamas, kad buvo grasinta panaudoti fizini smurta tik tuo atveju, jei nukentejusioji nesutiks su jais atlikti lytinio akto. Apeliantas teigia, jog ši teismo išvada prieštarauja ankstesnems teismo išvadoms, kuriomis nustatyta, kad viskas vyko laisva valia, grasinama nebuvo. Taip pat, nuteistasis nurodo, jog nukentejusioji G. G. ne karta yra kreipusis su pareiškimu i Kauno m. Centro PK del jos išžaginimo, taciau veliau ji pareiškimus atsiimdavo, nurodydama, jog nieko nebuvo. Mano, jog teismas turejo išsireikalauti iš Centro PK minetus duomenis, kurie galejo tureti esmines reikšmes nagrinejant byla. Nuteistasis teigia, jog G. G. šventeje buvo išgerusi, lytini akta atliko savo noru, taciau teismas i visa tai neatsižvelge, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, neteisingai paskyre bausme. E. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2005 11 09 pirmosios instancijos teismo apkaltinamaji nuosprendi ir ji išteisinti, atlikti irodymu tyrima, išreikalauti iš Kauno m. Centro PK duomenis apie iškeltas baudžiamasias bylas nukentejusiajai ir liudytojai J. G., iškviesti i teismo posedi liudytoja J. G., kuri informuotu apie iškeltas baudžiamasias bylas del išžaginimu.

Nuteistojo E. R. gynejas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, neatkreipe demesio i tai, jog nukentejusiosios parodymai prieštaringi ir neadekvatus ivykio aplinkybems ir liudytoju parodymams: protokole-pareiškime kaip liudytoja, nukentejusioji nurode, jog Laisves alejoje, tempiama jaunuoliu, ji šaukusi, taciau žmones nereagavo, o liudytojo papildomos apklausos protokole nurodžiusi, jog aplink buvo nemažai žmoniu, taciau ji buvo išsigandusi ir nešaukusi, ji nurodo, jog jaunuoliai prie jos priejo ne Laisves alejoje, o perejus Kestucio gatve, kai ja tempe, ji muistesi, jaunuolis per prievarta ja pagulde ant žemes, taciau teismas i tokius parodymus neatsižvelge. Apeliantas nurodo, jog ir liudytojas T. S. patvirtino, jog visi jie atejo kaip draugai, taciau teismui tokie liudytojo parodymai nesukele nei mažiausiu abejoniu, kad nukentejusioji sako netiesa, kad jos parodymai prieštarauja liudytojo T. S. parodymams. Nuteistojo gynejas teigia, jog nukentejusiosios parodymai prieštarauja ir realiai situacijai, nes miesto centre, kur yra daug žmoniu (patvirtino pati nukentejusioji), ji šaukiasi pagalbos tempiama per prievarta, taciau niekas nereaguoja. Taip pat gynejas mano, jog, jeigu nukentejusioji butu priešinusi, nebutu išvengta ir sužalojimu. Jis teigia, jog nenustatyti sužalojimai, budingi prievartos naudojimui tempiant nukentejusiaja i ivykio vieta. Apeliantas mano, jog nukentejusiosios parodymai neatitinka ivykio liudytoju parodymams, jie prieštarauja ir kitu liudytoju V. N., M. S., A. K. parodymams. Taip pat gynejas nurodo, jog nukentejusioji sake ne tiesa ir apie išgerta alkoholio kieki kartu su liudytoja E. B.. Mano, jog teismas neturejo pagrindo remtis nukentejusiosios parodymais, kad jai buvo grasinama ateityje pavartoti smurta, nes tokiu parodymu niekas nepatvirtino. Taip pat jis teigia, jog teismas neivertino G. G. asmenybes, neatsižvelge i tai, jog ir pati nukentejusioji nurode, jog išžaginimo metu jos rubai nebuvo sudraskyti. Teismas, grisdamas nuteistojo kalte, nepagristai remesi teismo psichiatrijos aktu, o nuteistuju E. R. ir M. B. parodymus ivertino kaip sieki išvengti baudžiamosios atsakomybes. Nuteistojo gynejas skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendi, priimti nauja nuosprendi ir E. R. išteisinti.

Nuteistojo M. B. gynejas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, padare nepagrista išvada, kad M. B. padare nusikaltima, numatyta BK 151str. 1dalyje. Šia išvada teismas pagrinde remdamasis prieštaringais nukentejusiosios parodymais, kuri, apklausta kaip liudytoja, teige, jog ja du jaunuoliai tempe nuo parduotuves „Media“ iki K. M. prospekto, ji šaukusi, taciau žmones nereagavo, o jau papildomame apklausos protokole ji nurodo, jog buvo nemažai žmoniu, taciau ji nešauke, nes buvo išsigandusi, toliau ji parode, jog jaunuoliai prie jos priejo ne Laisves alejoje, o perejus Kestucio gatves pereja. Gynejas teigia, jog nukentejusiosios parodymus, kad ji koncerto metu nevartojo alkoholio, kad ja po koncerto per prievarta E. R. kartu bunant ir M. B. atsitempe i krumus prie „Statoil“ degalines, pargrioves bei laikydamas už ranku, grasindamas sumušti, reikalavo atlikti lytini akta, paneigia nuoseklus paciu nuteistuju, liudytoju V. N., M. S., T. S., E. K., E. B. parodymai. Gynejas mano, jog nukentejusiosios pasiskundimas T. S., kad ja išžagino, buvo jos pacios pasiteisinimas del tokio savo elgesio ir pasiteisinimas del tokio elgesio savo tevams. Gynejas teigia, jog ta aplinkybe, kad nukentejusiosios kelnaites po ivykio buvo suplyše, nepatvirtina kaltinimo, nes mano, jog kelnaiciu pažeidimas galejo atsirasti naturaliai, nukentejusiosios laisvanoriško lytinio akto metu. Nuteistojo gynejas nurodo, jog nukentejusiosios veiksmai-lytinis santykiavimas su vaikinais, kuriu ji visiškai nepažinojo, nesipriešinant, nešaukiant pagalbos, atviroje vietoje, stebint aplinkiniams, apibudina nukentejusiosios asmeni, kas sudaro pagrinda tiketi nuteistaisiais, teigianciais, jog G. G. su jais santykiavo laisvanoriškai, taciau teismas šiu aplinkybiu visiškai neivertino. Taip pat gynejas nurodo, jog nuteistasis M. B. charakterizuojamas teigiamai, dirba ir mokosi, praeityje neteistas. Jis teigia, jog nukentejusiosios charakteristika nera teigiama, ji silpnai besimokanti, jos mastymas nepakankamai kritiškas, primityvus, ji ekspertams nurode, jog mokslai sekasi gerai, kas patvirtina nukentejusiosios nekritiškuma, polinki sakyti ne tiesa. Be to, gynejas nurodo, jog turetu butu patikrinta ar nukentejusioji nebuvo praeityje ir šiuo metu pateikusi atitinkamo pobudžio civiliniu ieškiniu kokiems nors asmenims del tariamo pasikesinimo i jos seksualine laisve. Gynejas teigia, kad teismo nuosprendis yra neteisingas ir civilinio ieškinio dalyje. Nurodo, jog teismas negalejo priteisti iš nuteistuju neturtines žalos nukentejusiosios tevui K. G., nes bylos nagrinejimo metu nukentejusioji G. G. jau buvo pilnamete. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. B. gynejas prašo Kauno miesto apylinkes teismo apkaltinamaji nuosprendi panaikinti, priimti nuteistojo M. B. atžvilgiu nauja išteisinamaji nuosprendi, kadangi jis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadare, civilini ieškini atmesti.

Prokuroras prašo Kauno miesto apylinkes prokuraturos prokuroro apeliacini skunda tenkinti iš dalies, t.y. nuteistuju E. R. ir M. B. veika kvalifikuoti pagal LR BK 149str.2d., kadangi nera irodymu, jog nuteistieji žinojo, jog nukentejusioji yra nepilnamete. Nuteistieji E. R. ir M. B. bei nuteistuju gynejai prašo prokuroro apeliacini skunda atmesti, o ju tenkinti.

Kauno miesto apylinkes prokuraturos prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo E. R., jo gynejo bei nuteistojo M. B. gynejo apeliaciniai skundai atmestini.

Del prokuroro apeliacinio skundo.

Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyre bylos aplinkybes, neteisingai ivertino surinktus irodymus, neatsižvelge i bylos aplinkybes, kurios galejo esminiai paveikti teismo išvadas. Teismo išvadu nepatvirtino irodymai, ištirti teisiamajame posedyje, o tai sukliude teismui teisingai išnagrineti byla ir paveike teiseto ir pagristo nuosprendžio priemima. Teiseju kolegijos nuomone, nuosprendis surašytas pažeidžiant LR BPK reikalavimus, teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, neteisingai perkvalifikuota nusikalstama veika. Esant šioms aplinkybems, nuosprendis abieju nuteistuju atžvilgiu turi buti pakeistas.

Teiseju kolegija sprendžia, jog nuteistuju E. R. ir M. B. nusikalstama veika turejo buti kvalifikuota kaip išžaginimas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 dali. Nuteistieji E. R. ir M. B. pripažista, kad jie šalia degalines (duomenys neskelbtini) lytiškai santykiavo su nukentejusiaja G. G., taciau neigia tai dare prieš jos valia.

Ivertinusi byloje surinktus irodymus, teiseju kolegija nustate, kad E. R. ir M. B., panaudodami prieš nukentejusiaja fizini smurta ir taip atimdami galimybe priešintis, lytiškai su ja santykiavo.

Lytinis santykiavimas LR BK 149 straipsnio prasme yra skirtingu lyciu asmenu, t.y. vyro ir moters lytinis aktas ivedant vyro varpa i moters makšti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis E. R., visa laika bunant šalia M. B., sugriebes nukentejusiaja S. D. gatveje, grasino pavartoti fizini smurta, jei ši šauksis pagalbos, nepaleido nukentejusiosios, prieš jos valia atitempe ja iki išžaginimo vietos, toliau laikydamas ir neleisdamas pasprukti, grasino panaudoti fizini smurta, veliau panaudodamas fizini smurta-pastume ranka ja i krutine ir pargriove ant žemes, laike ja už ranku, kad nesipriešintu, užgules laike ja prispausta prie žemes ir atliko prievartini lytini akta. E. R. baigus lytini akta, jai atsistoti neleido M. B., užguldamas ja ir prispausdamas prie žemes. Jis taip pat su ja atliko prievartini lytini akta. Teiseju kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kaltinamuju veika atitinka LR BK 151 straipsnio 1d., nes prieš G. G. nebuvo pavartotas joks fizinis smurtas ir nebuvo grasinama pavartoti fizini smurta tuoj pat.

Išžaginimas turi buti atribotas nuo privertimo lytiškai santykiauti, numatyto LR BK 151 straipsnyje. Esminis LR BK 151 straipsnio skirtumas nuo LR BK 149 straipsnio yra tas, kad grasinimai, priverciant lytiškai santykiauti, yra nukreipti i ju igyvendinima ne dabar, o ateityje. Tokiu duomenu, jog grasinimas lytiškai santykiauti butu nukreiptas i ju igyvendinima ateityje, ne dabar, byloje nenustatyta.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004m.gruodžio 30d. nutarime Nr. 49 nurodyta, kad asmens nesutikimas gali buti išreikštas žodžiais, pasakant apie asmens lytiniu santykiu nenora, šaukiant pagalbos arba kitokio pobudžio veiksmais- verkiant, atstumiant kaltininka, stengiantis nuo jo pabegti arba kitais budais. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentejusiojo valiai palaužti naudoja fizini smurta, grasinimus arba pasinaudoja bejegiška nukentejusiosios bukle ar lytiniu santykiu siekia keli kaltininkai, nukentejusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo del panaudoto prieš ji smurto, sukelto skausmo ar baimes patirti fizini smurta, taciau kaltininkas arba kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentejusiosios valia. Lytinis santykiavimas panaudojant fizini smurta yra tada, kai nukentejusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui iveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentejusiojo asmens kuno nelieciamumas, žmogaus kuno audiniu ar organu anatominis vientisumas arba ju funkcijos. Tai gali buti nukentejusiosios ranku užlaužimas, nukentejusiojo užgulimas, prispaudimas ir pan.

Nukentejusiosios parodymais nustatyta, kad E. R., kartu dalyvaujant ir M. B., siekdami tikslo sukelti pagrista baime ir gresme nukentejusiosios sveikatai ir su ja lytiškai santykiauti, kažkuris iš ju nukentejusiajai pasake, kad, jeigu ji lytiškai nesantykiaus, gaus i galva. E. R. grasino, kad nusitemps ja kur nors i patalpas, ten bus dar blogiau bei, sugriebes rankomis, eme temti gatve. Be to, siekdami igyvendinti šiuos savo tikslus, jau tamsiu paros metu jega tempe nukentejusiaja i krumus, pargriove ja ant žemes, laike nukentejusiosios rankas, o ja pacia, prispausta prie žemes, kad ši nesipriešintu, apnuogino prievartiniam lytiniam aktui.

Pirmosios instancijos teismas, pagristai tikedamas nukentejusiosios parodymais, padare nepagristas išvadas, jog prieš nukentejusiaja nebuvo pavartotas joks fizinis smurtas ir nebuvo grasinama ji pavartoti tuoj pat. Iš nuosprendyje išdestytu nuteistuju veikos kvalifikavimo pagal LR BK 151 str.1d. motyvu matyti, kad teismas laike, jog kaltinamieji grasino pavartoti fizini smurta tik tokiu atveju, jei nukentejusioji nesutiks su jais lytiškai santykiauti. Teismas nelaike nukentejusiosios užgulimu fiziniu smurtu, motyvuodamas, kad tai buvo padaryta atliekant lytini akta, o ne siekiant palaužti nukentejusiosios pasipriešinima ir padare teismu praktikai prieštaraujancias išvadas. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog nukentejusioji galejo šauktis pagalbos ar kitokiais aktyviais veiksmais pasipriešinti kaltinamiesiems, taciau to nedare. Tokios išvados prieštarauja nukentejusiosios parodymams bei kitiems byloje surinktiems irodymams, iš kuriu matyti, jog nukentejusioji kiek imanydama priešinosi nuteistiesiems, taciau pagalbos nešauke, nes bijojo, kad E. R. ir M. B., kurie jai grasino, jos nemuštu, o nuteistieji, pasinaudodami ta aplinkybe, ja išžagino.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004m.gruodžio 30d. nutarime Nr. 49 nurodyta, kad lytinis santykiavimas grasinant panaudoti fizini smurta (psichinis smurtas) yra tada, kai nukentejusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui iveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kurie yra grasinamojo pobudžio nukentejusiojo asmens atžvilgiu. Grasinimai panaudoti fizini smurta gali buti išreiškiami žodžiais (pavyzdžiui, teigiant, kad jei nukentejusysis asmuo nesutiks lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytine aistra su kaltininku, prieš ji bus panaudotas fizinis smurtas) arba kitokio pobudžio veiksmais.

Teiseju kolegija nuteistuju grasinima panaudoti fizini smurta vertina kaip igyvendinima tuoj pat, nukentejusiosios tempima per prievarta jai priešinantis laiko fizinio smurto panaudojimu nukentejusiosios G. G. pasipriešinimui iveikti.

Nukentejusioji G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinejimo teisme metu patvirtino, kad E. R., šalia esant M. B., grasino ja sumušti, reikalaudamas atlikti lytini akta, jega, jai nesutinkant, atitempe ja iki išžaginimo vietos, pargriove ant žemes, užgule nukentejusiaja, jai bandant ji nustumti, laike jos rankas, prieš jos valia numove kelniu ir kelnaiciu klešne. Ji priešinosi, praše nežaginti, taciau E. R. prieš jos valia atliko lytini akta i makšti. E. R. nulipus, tuoj pat prie jos priejo M. B., neleido jai atsistoti, užgule ja, ji priešinosi, bandydama nustumti M. B. nuo saves, praše paleisti, rekti bijojo, nes buvo kaltinamuju ibauginta. Nukentejusiosios priešinimasi, jos nesutikima lytiškai santykiauti, patvirtina ir sudraskytos jos kelnaites (1t. b.l. 19-24) bei specialisto išvada Nr. G 2252/05(02), kur nurodyta, kad G. G. padaryta odos nubrozdinimas kairiame kelyje padarytas kietu buku daiktu galimai paros begyje iki apžiuros. Šis sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1t. b.l. 76).

Nepagristas prokuroro skundo motyvas, kad nuteistuju nusikalstama veika atitinka LR BK 149 str. 3d. sudeti. Byloje nera irodymu, kad nuteistieji anksciau pažinojo nukentejusiaja G. G. ir žinojo, jog nukentejusioji G. G. yra nepilnamete. Nusikaltimo ivykdymo metu nukentejusiosios amžius viršijo 17 metu, t.y. buvo netoli pilnametystes, todel tiketina, kad vizualiai tiksliai nustatyti nukentejusiosios amžiu buvo sunku. Del nurodytu motyvu nuteistuju nusikalstama veika negali buti kvalifikuojama pagal LR BK 149 str. 3 dali, kaip nepilnamecio išžaginimas.

Skiriant bausmes E. R. ir M. B. atsižvelgtina i bendruosius bausmiu skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., t.y. i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistuju asmenybe, ju atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes. E. R. ir M. B. padare tycini sunku nusikaltima. Nusikaltimas baigtas. E. R. nusikalstama veika padare neišnykus teistumui, budamas lygtinai paleistas iš laisves atemimo vietos, kas rodo jo požiuri i taikytas poveikio priemones. Be to, iš surinktu irodymu matyti, jog jis buvo nusikalstamos veikos iniciatorius. Lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu ju atžvilgiu nenustatyta. M. B. teisiamas pirma karta, charakterizuojamas teigiamai. I nusikalstama veika buvo itrauktas E. R.. Atsižvelgus i ju asmenybes bei bylos aplinkybes, jiems skirtinos griežtos laisves atemimo bausmes. E. R. skirtina laisves atemimo bausme, atitinkanti nustatyta bausmes vidurki, M. B.-laisves atemimo bausme, mažesne nei sankcijoje numatytas bausmes vidurkis. LR BK 75 straipsnio nuostatos nuteistajam M. B. negali buti taikomos, nes teisiamas už sunkaus nusikaltimo padaryma (LR BK 10-12 str.).

LR BPK 115 str. numatyta, kad civilinio ieškinio klausimas išsprendžiamas priimant nuosprendi.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas solidariai iš E. R. ir M. B. 5130 Lt, pažeide LR BPK 115 str. reikalavimus. Pareikšto civilinio ieškinio patenkinimas nuosprendyje visiškai nemotyvuotas ir neargumentuotas. Teismas visiškai nesiaiškino civilinio ieškinio del nusikaltimu padarytos turtines ir neturtines žalos dydžio klausima, nebuvo pateikti irodymai, patvirtinantys ieškinio dydi, civilinis ieškinys priteistas nukentejusiosios tevui G. G., neatsižvelgiant i tai, jog nukentejusioji 2005 09 17 tapo pilnamete.

Kadangi byloje nera pateikta jokiu irodymu, patvirtinanciu civilinio ieškinio del turtines ir neturines žalos dydi, teiseju kolegija sprendžia, jog nukentejusiajai G. G. pripažistama teise i ieškinio patenkinima, o klausimas del ieškinio dydžio, vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini).2d., perduotinas nagrineti civilinio proceso tvarka.

Del nuteistojo E. R., jo gynejo bei nuteistojo M. B. gynejo apeliaciniu skundu.

Kolegija sprendžia, jog apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai, jog nuteistieji E. R. ir M. B. jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadare, su nukentejusiaja G. G. lytiškai santykiavo jai nesipriešinant, paneigti byloje surinktais ir išnagrinetais irodymais: nukentejusiosios bei liudytoju parodymais, specialisto išvadomis, daiktu pateikimo protokolu ir kita bylos medžiaga.

Nukentejusioji G. G. teisminio nagrinejimo metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisejui, kur parode, jog 2005-04-30 apie 20.30 val., einant iš koncerto i namus link K. M. prospekto, perejus D. gatve, Kestucio gatveje prie jos priejo du jai nepažistami jaunuoliai kaltinamieji E. R. ir M. B. bei pradejo ja temti gatve. Nurode, jog E. R. ja sugriebe rankomis už liemens, o M. B. ejo šalia. Ji priešinosi, stume rankomis E. R. nuo saves. Kažkuris iš jaunuoliu pagrasino, kad nusitemps namo, gaus i galva (1t. b.l. 28). Nukentejusioji parode, jog E. R., šalia bunant M. B., ja atsitempe i krumus greta (duomenys neskelbtini) degalines ir, parvertes ant žemes bei numoves viena džinsiniu kelniu klešne ir kelnaites, reikalavo atlikti lytini akta. Nukentejusioji patvirtino, jog bande ištrukti, rankomis stume E. R. nuo saves, taciau jis laike ja už ranku, buvo užgules, prispaudes prie žemes ir prieš jos valia atliko lytinius santykius, o E. R. užbaigus lytini akta, iš karto priejo M. B., kuris jai neleido atsistoti ir užsimauti kelnes. M. B. ja užgule ir prispaudes prie žemes, neleisdamas pasipriešinti, atliko lytini akta. G. G. parode, jog ji priešinosi, stume M. B. nuo saves, šauktis pagalbos bijojo, nes buvo prigrasinta tyleti. Savo parodymus nukentejusioji G. G. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (1t. b.l. 14-17).

Nukentejes K. G. teisme patvirtino, jog atvažiaves i policija, rado dukra susinervavusia, pasimetusia, verkiancia. Dukra jam papasakojo, kad ja du vaikinai išžagino. K. G. parode, jog namuose ji labai pergyveno, gere raminamuosius vaistus, patyre moraline ir turtine žala.

Liudytojas T. S. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos nagrinejimo teisme metu dave nuoseklius parodymus, kuriais teismas pagristai tikejo ir grinde nuteistuju kalte. Jis parode, jog budamas kartu su draugu E. K. prie (duomenys neskelbtini) degalines, pastebejo, kad pieveleje tarp medžiu guli mergina nusmauktomis kelnemis, o ant jos užsigules vaikinas su ja atlieka lytini akta, o šalia ju vaikštineja kitas vaikinas. Liudytojas parode, jog pirmajam vaikinui nulipus nuo nukentejusios, iš karto užlipo kitas vaikinas ir taip atrode, lyg vienas prilaikytu mergina (2t. b.l. 16). T. S. patvirtino, jog kilus tarp nuteistuju ir kitu vaikinu muštynems, nukentejusioji nueidinejo nuo ivykio vietos, ji verke, buvo sutrikusi, paklausus kas atsitiko, pasake, kad ja ka tik išprievartavo. Liudytojas teisme parode, kad sulaike vaikina, nes mate, kad mergina verkia, todel pagalvojo, jog ja nuskriaude (2t. b.l. 16). Nors liudytojas T. S. bylos nagrinejimo teisme metu i teisejos klausima atsake, kad mate ir pati kaltinamuju ir nukentejusiosios atejimo momenta: jie visi atejo kaip draugai, taciau teisejai perskaicius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1t. b.l. 55-56), liudytojas juos pripažino teisingais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. S. parode, kad pastebejo, jog už (duomenys neskelbtini) degalines esancioje pieveleje tarp medžiu guli be kelniu mergina ir virš jos jaunuoli, kuris kaip suprato atliko lytini akta.

Liudytojas E. K. teisminio bylos nagrinejimo metu patvirtino, jog mate, kad po krumais vyksta lytinis aktas, jis su liudytoju T. S. sulaike viena vaikina, kuris lytiškai santykiavo su nukentejusiaja. Patvirtino, jog nukentejusioji verke, buvo šoke, paklausus kas atsitiko, pasake, kad ja išprievartavo.

Liudytojas A. K. teisminio bylos nagrinejimo metu parode, jog su draugu E. R. atvyko i švente, veliau atvažiavo V. N. su sugyventine M. S.. Ar buvo prisedusi kokia nors mergina, jis neprisimena, nes buvo išgeres. Taciau prokurorui suabejojus liudytojo parodymu teisingumu, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. tvirtino, jog E. R. prie stalo nebuvo atsivedes jokios paneles, su merginomis jie negere.

Liudytojo A. K. parodymai neprieštarauja nukentejusiosios parodymams, o priešingai, patvirtina jos parodymus, kad E. R. prie stalo nebuvo atsivedes jokios paneles, todel nuteistojo E. R. advokato apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu atmetami. Teiseju kolegija turi pagrindo abejoti liudytojo V. N. bei jo sugyventines liudytojos M. S. parodymais, kadangi, kaip patvirtino minetas liudytojas teisme, jis buvo supykes ant nukentejusiosios del ivykiu Palangoje, todel teiseju kolegija mano, kad jis ir jo drauge M. S. turejo pagrinda apkalbeti nukentejusiaja G. G..

Teiseju kolegija ivertino ir nukentejusiosios veiksmus, visu bylos duomenu viseto kontekste. Net ir sutinkant su nuteistuju E. R. ir M. B. bei liudytoju V. N. bei M. S. teiginiais, jog nukentejusioji G. G. šventeje buvo prisedusi prie ju stalelio ir su jais gerusi alaus, nedave pagrindo nuteistiesiems naudoti jos atžvilgiu fizini smurta ir prieš jos valia atlikti lytinius santykius. Be to, ši aplinkybe, atsižvelgiant i visuma kitu bylos duomenu, patvirtinanciu nuteistuju kalte, nera svarbi, nes ji reikšmes veikos kvalifikavimui neturi.

Tuo tarpu nuteistieji E. R. ir M. B. savo nekaltuma, t.y. kad jie su nukentejusiaja santykiavo gera valia, iš esmes grindžia tik savo paciu parodymais, kurie yra nenuoseklus, prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir teismo ivertintiems irodymams, kuriuos teismas pagristai pripažino ju gynybine taktika ir siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybes bei bausmes už padaryta nusikalstama veika.

Nuteistasis E. R. teisminio bylos nagrinejimo metu tvirtino, jog iš koncerto išejo trise: jis, M. B. ir G. G.. Visi ejo link K. M. prospekto. Nukentejusioji G. G. papraše, kad ja jie parvežtu namo, sake, kad atsiduos abiem. Nurode, jog prievartos nenaudojo, nukentejusiosios kelnaiciu nedraske. Kaip M. B. atlikinejo su nukentejusiaja lytini akta, jis stovejo toliau, lauke M. B..

Nuteistasis M. B. teismui parode, jog neprisimena ar iš koncerto išejo kartu su G. G.. Taciau teismui pagarsinus nuteistojo M. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigunui, patvirtino, jog jie yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parode, jog jis ir E. R. apie 23.30 susiruoše eiti namo. Jis priejo prie taksi automobilio, kuris stovejo Kestucio gatveje ir pradejo deretis del kainos. Šalia buvo E. R.. Nuteistasis parode, jog tuo metu pro šali ejo G. G., kuri papraše parvežti i namus. Jiems paklausus kas už tai, nukentejusioji pasiule abiem su ja lytiškai santykiauti. Visi trys nuejo i pievele, kur G. G. nusimove viena kelniu klešne ir atsigule. Su ja pirmas lytini akta atliko E. R., po to jis pasake, kad susitare ir del jo, tada lytini akta atliko ir M. B.. Nuteistasis tvirtino, jog nukentejusioji nesipriešino, jo nestume, nieko nesake.

Nuteistojo E. R. parodymus, kuriais jis aiškino, kad iš šventes jie išejo trise, jis, M. B. ir nukentejusioji G. G., paneigia nuteistojo M. B. parodymai. M. B. teisminio bylos nagrinejimo metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jie su E. R. išejo iš šventes bei patvirtino G. G. duotus parodymus, kad nuteistieji prie jos priejo, perejus Kestucio gatve. Ikiteisminio tyrimo metu itariamasis M. B. papildomos apklausos metu parode, jog su E. R. nuejo iki taksi automobilio, kuris stovejo Kestucio gatveje. (1t.b.l.84).

Iš parodymu patikrinimo vietoje apžiuros protokolo matyti, jog nuteistieji E. R. ir M. B. prie nukentejusiosios priejo perejus Kestucio gatves pereja, einant D. gatve.

Irodymu visetas patvirtina, kad E. R. ir M. B., veikdami bendrininku grupeje, grasindami bei panaudodami fizini smurta nukentejusiosios G. G. atžvilgiu, prieš jos valia atliko prievartini lytini akta, todel nuteistojo E. R. bei gyneju teiginiai, kad nera irodyta E. R. ir M. B. kalte, padarius jiems inkriminuota nusikaltima, atmetami.

Nepagristi apeliaciniu skundu teiginiai, kuriais reiškiamos abejones del nukentejusiosios parodymu patikimumo. Jos parodymai yra tinkamai procesiškai iforminti, nuoseklus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu. G. G. parodymai tikroviškai atitinka nusikaltimo aplinkybes. Duomenu, kad nukentejusioji turetu pagrinda nuteistuosius apkalbeti, byloje nera. Nežymus neatitikimai nukentejusiosios parodymuose negali buti traktuojami, kaip melagingi, kadangi nukentejusioji, kaip patvirtino teisme liudytojai T. S. ir E. K., buvo išsigandusi, šoko busenoje, ji buvo žaginama kito nuteistojo akivaizdoje, del seksualines prievartos patyre stresa, todel logiška, jog ji tuoj pat po ivykio galejo ne visiškai tiksliai atkurti visas ivykio detales.

Nuteistuju gyneju apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybes, kad nukentejusiosios kelnaites galejo suplyšti nukentejusiajai laisvanoriškai santykiaujant su nuteistaisiais, yra atmetamos, nes jos paneigtos bylos medžiaga.

Nuteistojo E. R. gynejo skundo argumentai, kad, jeigu nukentejusioji butu priešinusi bei muisciusi, sužalojimu butu neišvengusi, o specialisto išvadoje nebuvo nustatyti sužalojimai, budingi prievartos naudojimui tempiant ja i ivykio vieta, paneigiami, nes iš specialisto išvados Nr. G 2252/05(02) matyti, kad G. G. padarytas odos nubrozdinimas kairiame kelyje padarytas kietu buku daiktu galimai paros begyje iki apžiuros (1t. b.l 76), be to, iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog nukentejusioji buvo laikoma už liemens, o tempiama link ivykio vietos, buvo laikoma už ranku, kad nesipriešintu, veliau užgulta ir prispausta prie žemes, todel logiška, jog daugiau fiziniu sužalojimu ant jos kuno nebuvo nustatyta.

Nukentejusiaja G. G. charakterizuojanti medžiaga reikšmes nusikalstamos veikos kvalifikavimui bei bausmes skyrimui nuteistiesiems neturi, todel nuteistojo E. R. gynejo skundo argumentai šiuo klausimu atmetami.

Duomenu, jog nuteistieji E. R. ir M. B. butu suprate, kad nukentejusioji yra nepilnamete, byloje nera. Todel pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagristai pripažino, jog E. R. ir M. B. nežinojo, kad nukentejusioji yra nepilnamete.

M. B. gynejo apeliacinio skundo teiginys, jog turetu buti patikrinta ar nukentejusioji nebuvo praeityje ir šiuo metu pateikusi atitinkamo pobudžio civiliniu ieškiniu kokiems nors asmenims del tariamo pasikesinimo i jos seksualine laisve, atmetamas, nes nuteistajam ir jo gynejui istatymas suteikia teise pasinaudoti LR BPK numatytomis teisemis, tame tarpe, bylos nagrinejimo metu pateikti teismui prašymus. Duomenu, jog nuteistasis ar jo gynejas butu pasinaudoje jiems suteiktomis teisemis, byloje nera.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos LR BPK 326 str.1d. 3p. ir 2d.2p., 328 str.1, 2 ir 4 punktais,

nuteistojo E. R. bei jo gynejo ir nuteistojo M. B. gynejo apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti 2005m. lapkricio 9d. Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendi:

E. R. nusikalstama veika kvalifikuoti pagal LR BK 149str.2d., ir paskirti laisves atemimo bausme 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos LR BK 64str.1 ir 3dalimis, paskirta bausme, iš dalies sudedant, subendrinti su 2004-01-26 Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutine bausme paskirti laisves atemima 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

M. B. nusikalstama veika kvalifikuoti pagal LR BK 149str.2d., ir paskirti laisves atemimo bausme (3) trejiems metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžio dali, kuria M. B. taikytas LR BK 75 str. ir bausmes vykdymas atidetas 2 metams, ipareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, panaikinti.

Kardomaja priemone-rašytini pasižadejima neišvykti pakeisti i suemima ir teismo saleje suimti.

Bausmes pradžia laikyti 2006m.vasario 09d.

Nuosprendžio dali, kuria priteista solidariai iš E. R. ir M. B. 5130 Lt K. G., panaikinti.

G. G. pripažinti teise i civilinio ieškinio patenkinima, o klausima del ieškinio dydžio perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.