Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininko R. Č. atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimo R. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkui R. Č. surašytas už tai, kad jis 2015 m. vasario 28 d. apie 16.21 val. nesiėmė priemonių, jog nuo 2-ojo aukšto lango, politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, pastato (duomenys neskelbtini), kuriame buvo (duomenys neskelbtini) miesto rinkiminė apylinkė „(duomenys neskelbtini)“, likus 15 val. 39 min. iki savivaldybių tarybų rinkimų pradžios, būtų nukabintas politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdinė rinkimų agitacijos priemonė – plakatas su partijos įkūrėjų atvaizdais ir partijos pavadinimu, šūkiu, spalvomis. Tokiais veiksmais politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkas R. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 str. 1 d. ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 207² str. 1 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nutarimu R. Č. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 207² str. 1 d. ir nubaustas 200 Eur bauda.

Nesutikdama su šiuo teismo nutarimu R. Č. atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neobjektyvus, neteisingai taikė teisės normas bei netinkamai vertino politinės reklamos požymius. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas klaidingai, iš jo visiškai neaišku kuo asmuo yra kaltinamas, neatskleista padaryto pažeidimo sudėtis, nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiami kaltinimai. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Skundo autorės nuomone, R. Č. nėra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, todėl negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK, kadangi už partijos veiklą yra atsakingas politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas – partijos pirmininkas. R. Č. nėra juridinio asmens politinės partijos vadovas, todėl ir atsakomybė dėl politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose iškabinto plakato politinės agitacijos draudimo laikotarpiu, tenka politinės partijos vadovui, juolab, byloje nėra duomenų, kad už politinės reklamos skleidimo turinį atsakingu būtų paskirtas partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkas. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis neiškabino minėto plakato, bei neturėjo pareigos jo nuimti, plakatas pakabintas ne vykusių savivaldos rinkimų kampanijos laikotarpiu, bet prieš keletą metų. Plakato turinys visiškai nesusijęs su rinkimų kampanija ir neagituoja, jame nėra nei vieno kandidato į savivaldybės tarybą. Teismas savo sprendime nenurodo, nei vieno duomens (aplinkybės) kokius konkrečius kaltus veiksmus atliko asmuo, kurį teismas pripažino kaltu. Formaliai nurodo, kad kaltė grindžiama nuotraukomis, tačiau nei vienoje nuotraukoje nėra pažeidėjo, asmens kaltę teismas grindžia protokolu, tačiau protokole nurodyta, kad asmuo kaltinamas kaip partijos vadovas.

Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kokiais veiksmais R. Č. vykdė politinės kampanijos skleidimą ir kaip tas skleidimas pasireiškė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė teismui visą dokumentaciją, susijusią su Savivaldybių tarybų rinkimams registruota politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ rinkimine agitacija, bei paaiškino, kad rinkiminės agitacijos kontrolę ir apskaitą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija, visa partijų rinkiminė agitacinė medžiaga yra griežtai apskaitoma, registruojama, o minėtas plakatas nebuvo nei įregistruotas, nei naudotas rinkiminei agitacijai, jame patalpinti asmenys nebuvo net Savivaldos rinkimų dalyviai. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 47 str. numatyti rinkiminės agitacijos pagrindai, kuriuos teismas privalėjo įvertinti. Būtent minėto įstatymo 47 str. nuostatos leidžia teigti, kad visa rinkiminė agitacija privalo būti pažymėta, bei apskaitoma, joje nurodant apmokėjimo šaltinį, agitacijos numerį, kiekį ir kt. Vyriausioji rinkimų komisija savo oficialiame tinklapyje nurodo, kad: „Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už ar prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų agitacija“. Taip pat informuojama, kad: „Rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių negali būti patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa“. Vyriausioji rinkimų komisija komentuodama rinkimų agitaciją reglamentuojančias teisės normas taip pat nurodo, kad ne visa vaizdinė agitacija yra reklaminė agitacija, taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbu nustatyti vaizdinės agitacijos priemonės patalpinimo laiką, o analizuojant teisę patalpinti rinkiminę agitaciją yra nurodytas konkretus atstumas nuo konkrečios balsavimo patalpos. Identiškos nuostatos įtvirtintos Savivaldybių Tarybų rinkinių įstatymo 53 str. Įstatymų leidėjas aiškiai ir suprantamai nurodo, kad ne visa vaizdinė agitacija draudžiama, todėl surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnas privalo identifikuoti ir kvalifikuoti pažeidimo turinį. Tuo tarpu apylinkės teismo nutarimo turinys patvirtina, jog jame nebuvo analizuojama ar plakatas yra rinkiminės agitacijos priemonė. Mano, jog šio klausimo sprendimui reikalingos specialios žinios. Pabrėžia, kad plakatas visiškai nieko neagituoja, nes nėra šūkio nei partijos sąrašo numerio, juo nebuvo išreikštas joks skatinimas ar kitoks poveikis balsuoti savivaldos rinkimuose, o rinkėjams, atvykusiems į (duomenys neskelbtini) esančią rinkiminę apylinkę, plakato nematyti, plakatas buvo pakabintas iš kitos pastato pusės nei yra įėjimas. Priešingai plakatas buvo bendro pobūdžio vaizdinė medžiaga, su tradiciniu partijos šūkiu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas pats išskiria sąvokas „ nuolatinė vaizdinė agitacija“, „rinkiminė agitacija“, „vaizdinė agitacija patalpinta iki rinkiminės kampanijos“, „balsavimo patalpa“, teismas patikrindamas administracinio protokolo pagrįstumą turėjo analizuoti visumą šių sąvokų, bei pagrįsti byloje surinktais įrodymais.

Teigia, kad pareigūnai surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl rinkimų agitacijos naudojimo 50 metrų atstumu buvo nekompetentingi, šališkai ir subjektyviai nusprendė, kad nesilaikyta atstumo demonstruojant agitacijos priemones, tačiau teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad atstumas nuo balsavimo patalpos iki „agitacijos“ priemonės nebuvo išmatuotas apskritai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytos naudotos priemonės, nėra jokių duomenų kaip nustatytas atstumo nesilaikymas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas M. S., parodė, kad atstumą policijos pareigūnas S. B. įvertino vizualiai ir techninių matavimo priemonių nenaudojo. Liudytojas policijos pareigūnas S. B. davė analogiškus parodymus. Nesant objektyvių duomenų dėl vaizdinės agitacijos atstumo (50 metrų) pažeidimo, nėra galimybės konstatuoti, kad pažeidimas padarytas ir vaizdinė medžiaga buvo arčiau nei 50 metrų atstumu nuo balsavimo patalpos. Tarnybinis pranešimas 2015-02-28 Nr.52-PR2-3177 patvirtina, kad atstumas tarp vaizdinės priemonės ir balsavimo pastatų nebuvo išmatuotas, surašant protokolą atstumai netirti. Įstatymų leidėjas atstumą vertina konkrečiais išmatuojamais ilgio mato vienetais, todėl siekiant nustatyti atstumą jis privalo būti vertinamas ir tikrinamas ilgį fiksuojančia technika (liniuote, ilgio matuokliu). Teismas vertindamas atstumą iki balsavimo patalpos, privalėjo vertinti duomenis kurioje pastato dalyje buvo balsavimo patalpa, koks konkretus atstumas yra metrais iki ginčijamos vaizdinės medžiagos.

Nurodo, kad teismas, analizuodamas administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 207² str. sudėtį, konkrečiu atveju pats daro sąlygines prielaidas dėl atstumo pažeidimo, dėl plakato vertinimo kaip agitacinės medžiagos, spręsdamas dėl asmens kaltės turėjo ir privalėjo pagrįsti ar asmuo suvokė, kad daro teisės pažeidimą ir to siekia, ar jis sąžiningai klydo, manė, kad toks plakatas apskritai nėra agitacinis. Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis plakato nepakabino, jis nemanė, kad tas plakatas yra rinkimų agitacija, nes visi agitaciniai plakatai buvo registruoti rinkimų komisijoje, jie privalo turėti rinkiminės agitacijos būtinus rekvizitus – nurodytas jų apmokėjimo šaltinis, agitacinės medžiagos registracijos numeris ir kt. Teismas dėl R. Č. paaiškinimų, kad jis nelaikė, jog daro teisės pažeidimą nepasisakė, nors tai privalomas asmens kaltės ir tyčinių veiksmų vertinimo elementas. Mano, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad R. Č. yra nubaustas nepagrįstai, kadangi administracinio teisės pažeidimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių padarytą pažeidimą.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas R. J. pateikė atsiliepimą į R. Č. skundą, kuriuo prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

R. Č. atstovės Brigitos Pauliukevičienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausto R. Č. atstovė, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. Č. kaltės padarius ATPK 207² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas pagrįstai vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, o nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, tokiu būdu padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.

R. Č. administracinė nuobauda skirta vadovaujantis ATPK 207² str. 1 d. nuostatomis, kurios numato, jog rinkimų ar referendumo agitacijos draudimo pažeidimas likus 30 valandų iki Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą ar referendumo pradžios, taip pat rinkimų, referendumo dieną – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų, o rinkimų komisijų ar referendumo komisijų nariams arba kitiems pareigūnams, taip pat rinkimų ar referendumo stebėtojams – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų.

R. Č. padaryti ATPK 207² str. 1 d. pažeidimai susiję su Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 str. nuostatomis, kurios numato, jog rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.

Analizuojant 2015-03-23 administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, matyti, kad jis, priešingai nei tai suvokia R. Č. atstovė, ATPK 260 str. 1 d. reikalavimus atitinka visiškai: jame įvardytas galimai teisės pažeidimą įvykdęs asmuo – R. Č., pateikiami jo asmens duomenys, nurodoma jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo data, laikas ir vieta, pateikiamas išsamus teisės pažeidimo aprašymas, nurodant tiek teisės akto, kurio reikalavimus savo galimai neteisėtais veiksmais pažeidė R. Č., straipsnį, tiek už jų pažeidimą administracinę atsakomybę numatantį ATPK straipsnį (b. l. 1-2).

Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad 2015-02-28, 16.21 val. ir 18.24 val. užfiksuotas pastato (duomenys neskelbtini), antro aukšto lange pakabintas politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ plakatas su dviejų jos atstovų (įkūrėjų) N. V. ir J. V. atvaizdais, partijos pavadinimu, simboliniu ženklu, šūkiu „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 4-5). Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2015-02-28 tarnybinis pranešimas (b. l. 3), bei jo paaiškinimai teismo posėdžio metu (b. l. 38-39). Iš esmės to, kad aptariamas plakatas nurodytu laiku kabėjo partijos būstinėje neginčijo ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau pastarasis nesutiko su tuo, kad tai yra rinkiminės agitacijos priemonė, teigė minėto plakato neklijavęs, todėl nesijaučia esąs atsakingas (b. l. 35-37).

Priešingai nei skunde nurodo administracinėn atsakomybėn patrauko asmens atstovė, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išanalizavo rinkimų agitacijos sampratą politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose iškabinto plakato turinio kontekste ir padarė iš esmės pagrįstas išvadas, jog yra pakankamas pagrindas šį plakatą laikyti rinkimų agitacija. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka.

Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 str. 8 p. nustatyta, kad politinė reklama – valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Šio straipsnio 19 punktas nustato, kad rinkimų (referendumo) agitacija – per rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapą politinei reklamai skleisti skirta veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume. Kaip matyti iš politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose iškabinto plakato turinio jame aiškiai nurodytas politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas, jos šūkis, žinomiausi partijos įkūrėjų atvaizdai, kas leidžia daryti išvadą, kad propaguojama konkreti partija, tokiu būdu rinkėjai skatinami balsuoti už partijos narių kandidatūras, kas atitinka įstatyme numatytus rinkimų agitacijos tikslus. Nors apeliaciniu skundu teigiama, jog plakatas visiškai nieko neagituoja, tai bendro pobūdžio vaizdinė medžiaga, kad rinkėjai geriau matytų partijos būstinę, tačiau tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, informacija apie pastate įsikūrusią partijos būstinę yra pateikiama visiškai kita forma (b. l. 5).

Tuo tarpu vertinant įstatyme numatytas išimtis dėl nuolatinės vaizdinės agitacijos galimo buvimo tam skirtose vietose pažymėtina, kad nuolatine vaizdine agitacija laikytina išorinė politinė reklama, kuri nėra techninėmis priemonėmis valdoma, tai yra techniškai gali būti sudėtinga pašalinti per trumpą laiką dėl didelių sąnaudų ir jokiais techniniais būdais negali būti keičiama (valdoma). (Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. Sp-27 patvirtintų Išorinės politinės reklamos skleidimo taisyklių 17 punktas). Akivaizdu, kad šiuo atveju politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ plakatas negali būti vertinamas kaip nuolatinės vaizdinės agitacijos priemonė.

Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamos aplinkybės, jog byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių, kad vaizdinė medžiaga buvo arčiau nei 50 metrų atstumu nuo balsavimo patalpos, kadangi šio atstumo niekas realiai nematavo. Tokie argumentai byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vertintini kritiškai. Bylos medžiaga patvirtina, kad politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus būstinė, kurios lange ir buvo pakabintas agitacinis plakatas yra įsikūrusi tame pačiame pastate kaip rinkiminė apylinkė „(duomenys neskelbtini)“, t. y. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 53 str. 1 d. aiškiai nurodyta, kad jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Aiškinant sistemiškai akivaizdu, kad apie jokios rinkiminės agitacijos skleidimą pastate, kuriame yra balsavimo patalpa, kalbėti negalima. Šiuo atveju vaizdinė rinkimų agitacija buvo tame pačiame pastate kaip ir balsavimo patalpa, todėl jokie techniniai matavimai nėra reikalingi.

R. Č. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis yra politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkas. Būstinės kabinete darbo tvarką užtikrina jis ir jo pavaduotoja A. K., jie dažniausiai abu būna kabinete (b. l. 35). Akivaizdu, kad būdamas politinės partijos skyriaus pirmininku jis privalo užtikrinti, kad rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu politinė reklama nebūtų skleidžiama, kas šiuo atveju nebuvo tinkamai padaryta. Tai, jog R. Č. teigimu jis plakato nepakabino, galbūt tai padarė kiti asmenys, jo atsakomybės dėl ATPK 207² str. 1 d., numatyto pažeidimo padarymo nepaneigia.

Tačiau spręsdamas administracinės nuobaudos skyrimo klausimą pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

ATPK 207² str. paskirtis – užkirsti kelią rinkiminei agitacijai, nustatytu draudimo laikotarpiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdinė rinkimų agitacijos priemonė – plakatas buvo pakabintas kitoje pastato pusėje nei įsikūrusi rinkiminė apylinkė ir buvo pašalintas rinkimų dieną anksti ryte (b. l. 35). Byloje nėra duomenų, kad dėl šios agitacinės priemonės buvo padaryta reali įtaka asmenų apsisprendimui balsuoti už konkrečią partiją ar kandidatą. Minėtame plakate nebuvo duomenų, susijusių su konkrečiais rinkimais. Šių aplinkybių pagrindu galima konstatuoti, kad padarytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs realių pasekmių, t. y. jo pavojingumas nėra didelis.

Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str. (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimą baudžiamas pirmą kartą, buvo imtasi operatyvių priemonių pašalinti agitacinę medžiagą), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos ir skirtina švelnesnė nei ATPK 207² str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas. Teismo nuomone, tokia nuobauda pakankama ATPK 20 str. numatytiems tikslams pasiekti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Č. atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimą pakeisti ir R. Č. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207² str. 1 d. numatytą pažeidimą, pritaikius ATPK 30¹ str., skirti įspėjimą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.