- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-08-09
- Bylos Nr.
- 1A-597-134-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- G. P., Panevėžio apygardos prokuratūros Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo
- Kategorijos
Teisėja Vitalija Ragauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1
2012 m. rugpjūčio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. P. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteista pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojat iki 2012-11-18 atlyginti turtinę žalą, bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros institucijose.
G. P. byla pagal BK 284 str. 1 d. nutraukta.
Priteista iš G. P. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 4652,53 Lt turtinei žalai atlyginti, V. J. 252,81 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. 2011 m. liepos 23 d. apie 19 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, viešoje vietoje - ant keliuko, esančio kaime, Anykščių r., demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydama visuomenės rimtį, įžūliai prikibo prie V. J. : rankomis ją pastūmė ir pargriovė ant žemės ir ją sužalojo, padarydama jai kairio stipinkaulio apatinio trečdalio skeveldrinį lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusios V. J. sveikatą.
G. P. pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteista už tai, kad 2011 m. liepos 23 d. apie 19 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ant keliuko, esančio Janonių kaime, Anykščių r., įžūliai prikibo prie V. J. : rankomis ją pastūmė ir pargriovė ant žemės ir ją sužalojo, padarydama jai kairio stipinkaulio apatinio trečdalio skeveldrinį lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusios V. J. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji G. P. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį : veiką iš BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į BK 138 str. 1 d. ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą aplinkybę, pašalinti BK 60 str. 1 d. 3, 9 p. numatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, sumažinti neturtinės žalos dydį ir nustatyti ilgesnį žalos atlyginimo laikotarpį.
Skunde nurodo, kad teismas visiškai nemotyvavo jos veiką kvalifikuojančios aplinkybės, t.y. chuliganiškų paskatų. Ji buvo pažįstama su nukentėjusiąja, kurios sūnus buvo jos (apeliantės) motinos sugyventinis, todėl tarp jos ir nukentėjusiosios anksčiau kildavo konfliktai. Nagrinėjamas konfliktas kilo dėl asmeninių paskatų – apeliantės priekaištų nukentėjusiajai dėl išskintų senelio agurkų.
Teismas neįvertino nukentėjusiosios girtumo, lėmusio konflikto kilimą.
Teismas nepagrįstai nepripažino jos atsakomybę švelninančia aplinkybe prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, nes ji pripažino, kad nukentėjusioji buvo sužalota dėl jos pastūmimo, o jos parodymai, kad nesulaužė nukentėjusiosios rankos, yra teisinio neišprusimo pasekmė.
Byloje nėra jos girtumą veikos metu patvirtinančių įrodymų, ji nusikaltimą padarė ne iš chuliganiškų, o asmeninių paskatų, todėl šios dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės šalintinos iš nuosprendžio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė per didelį atlygintinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai ir per trumpą žalos atlyginimo laikotarpį.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad ji nusikalto, būdama jauna, atsiprašė nukentėjusiosios, žalos neatlygino dėl sukios turtinės padėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo G. P. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 284 str. 1 d. nuteisti areštu 50 parų ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 5 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paras ir išdirbti 70 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros institucijose.
Skunde nurodo, kad teismas G. P. nepagrįstai nutraukė bylą pagal BK 284 str. 1 d., nes nuteistoji padarė ir šį nusikaltimą. G. P. nukentėjusiąją sužalojo viešoje vietoje, jos veiksmai buvo įžūlūs, jais ne tik demonstratyviai pažeminta nukentėjusioji, bet ir parodyta nepagarba įvykį mačiusiems liudytojams R. J., A. Š., nepilnametei R. V., kuri išsigando, dėl nuteistosios veiksmų buvo pažeista asmenų teisė į ramią aplinką. Nuteistoji abu nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. padarė, esant idealiajai veikų sutapčiai, todėl jai skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.
Teismo posėdyje nuteistoji ir nuteistosios gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t.y. pašalinti nuteistosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimo padarymą iš chuliganiškų paskatų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Nuteistoji skunde nesutinka su jos veikos kvalifikacija pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., teigdama, kad konfliktas tarp jos ir nukentėjusiosios V. J. kilo ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų, nes ji nukentėjusiąją pastūmė manydama, kad ši nuskynė jos senelio agurkus ir pykdama dėl jų ankstesnių tarpusavio nesutarimų. Tačiau šie nuteistosios teiginiai prieštarauja jos pačios tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme duotiems parodymams, kuriuose ji teigė nukentėjusiąją pastūmusi, kai ši, prašydama alkoholio, bandė ją apsikabinti, o joks pokalbis dėl nuskintų agurkų tarp jų nevyko. Iš nukentėjusiosios V. J. ir įvykį tiesiogiai mačiusios jos dukros R. V. parodymų matyti, kad nuteistoji, būdama neblaivi, kaimo kelyje pastojo kelią nukentėjusiajai ir jos mažametei dukrai, vartodama necenzūrinius žodžius, stumdė ir pargriovė nukentėjusiąją. Nors nuteistoji užsiminė ir apie nukentėjusiosios neštus esą pavogtus agurkus, tačiau jie nebuvo konflikto priežastimi. Kartu su nuteistąja ėjęs liudytojas R. J. teigė nesupratęs nuteistosios smurtavimo prieš nukentėjusiąją priežasčių. Nuteistosios skunde nurodoma kita konflikto priežastis – tai, kad nukentėjusiosios sūnus prieš kelis metus gyveno su nuteistosios motina, tiesiogiai nėra susijusi su nukentėjusiąja ir laike nutolusi nuo tiriamo įvykio. Aptartos aplinkybės rodo, kad tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios nebuvo jokių tarpusavio santykių, pateisinančių nuteistosios smurtą prieš nukentėjusiąją asmeniniu nesutarimu. Nuteistoji, sumušdama vyresnę ir jai nesipriešinusią nukentėjusiąją jos mažametės dukters akivaizdoje, pirmiausia siekė pademonstruoti niekinantį požiūrį į nukentėjusiąją ir elgesio normų nepaisymą, todėl jai teisingai inkriminuota jos veiką kvalifikuojanti aplinkybė – chuliganiškos paskatos. Tačiau nuteistoji skunde teisingai pažymi, kad ši jos veiką kvalifikuojanti aplinkybė tuo pačiu metu negali būti pripažinta ir sunkinančia jos atsakomybę, todėl ši BK 60 str. 1 d. 3 p. numatyta aplinkybė iš nuosprendžio šalintina. Atkreiptinas dėmesys, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamajame akte nenurodyta, todėl vien todėl teismas neturėjo pagrindo ją inkriminuoti nuteistajai.
Nuteistoji skunde nepagrįstai teigia, kad konflikto kilimui turėjo įtakos nukentėjusiosios girtumas. Nukentėjusioji teigė prieš įvykį išgėrusi dvi stiklines alaus, tačiau jokie bylos įrodymai nepatvirtina nuteistosios parodymų, kad nukentėjusioji pirma ėmė prie jos kabinėtis, prašydama išgerti. Priešingai, jau aptartais liudytojų R. J., R. V., pačios nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad konfliktą be jokios aiškios priežasties inicijavo pati nuteistoji. Tuo tarpu pačiai nuteistajai teismas pagrįstai inkriminavo jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Savo girtumo fakto neneigė pati nuteistoji, parodžiusi, kad prieš įvykį buvo išgėrusi litrą sidro, jos girtumą patvirtino kartu su ja girtavęs liudytojas R. J., taip pat nukentėjusioji ir liudytoja R. V.. Nuteistosios nusikalstamos veikos pobūdis, pasireiškęs nemotyvuota žodine ir fizine agresija prieš nukentėjusiąją, patvirtina, kad tokį elgesį lėmė ir nukentėjusiosios apsvaigimas nuo alkoholio.
Tenkinti nuteistosios prašymą pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi nėra pagrindo. Šios aplinkybės konstatavimui būtinas prisipažinimo savanoriškumas, esminių aplinkybių nurodymas, apgailestavimą patvirtinantys veiksmai. Tokių duomenų byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindinės nusikalstamos veikos aplinkybės tapo aiškios iš nukentėjusiosios, liudytojų R. V. ir R. J. parodymų, todėl nuteistosios prisipažinimas pastūmus nukentėjusiąją neturėjo esminės reikšmės nusikaltimo ištyrimui. Be to, nuteistoji savo parodymuose stengėsi sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį, teigdama, kad konfliktą pradėjo pati nukentėjusioji, kurios ji bandė atsikratyti nestipriai atstumdama, nuo pastūmimo nukentėjusioji tik prisėdo, todėl jos ranka dėl to negalėjo lūžti. Po nusikaltimo nuteistoji nukentėjusiosios neatsiprašė, neatlygino nei dalies padarytos žalos.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas neteisingai nustatė šio nusikaltimo tyčios rūšį – tiesioginę tyčią, nes nuteistosios veiksmai rodo, kad ji tiesiogiai nesiekė sulaužyti nukentėjusiosios ranką, tačiau, stumdydama nukentėjusiąją, visiškai suprato tokios galimybės realumą, t.y. veikė netiesiogine tyčia. Tačiau kaltės forma ir nuteistosios veikos kvalifikavimas dėl kitos tyčios rūšies nustatymo nesikeičia, nuteistoji nuosprendžio dėl to neskundžia, todėl nuosprendis dėl šios aplinkybės nekeistinas.
Iš dalies patenkinus nuteistosios skundą ir pašalinus vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustačius mažiau pavojingą tyčios rūšį tenkinti skundo prašymą švelninti bausmę nėra pagrindo, nes, įvertinus nuteistosios veikos pobūdį, pasekmes, taip pat ankstesnį smurtinį elgesį, kurį patvirtina byloje esantis įsiteisėjęs Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-03-02 nutarimas, kuriuo G. P. ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 str. 1 d. numatytos veikos nutrauktas nereabilituojančiu pagrindu, t.y. dėl to, kad tai yra privataus kaltinimo byla (74-75 b.l.), jai skirta žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė nėra aiškiai per griežta.
Kaltinamajame akte nuteistajai buvo inkriminuotas ir kitas nusikaltimas – viešosios tvarkos sutrikdymas. Šio nusikaltimo konstatavimui būtina nustatyti, kad asmens veiksmai pasireiškė bent vienu iš BK 284 str. 1 d. numatytų būdų : įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, sukėlė šioje normoje numatytas pasekmes : visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, buvo padaryti viešoje vietoje ir tiesiogine tyčia.
Teismas nuteistajai bylą dėl šios veikos nutraukė, motyvuodamas tuo, kad G. P. kėsinosi tik į nukentėjusiąją ir neatliko jokių veiksmų, demonstravusių nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdžiusių visuomenės rimtį ar tvarką. Tačiau prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad ši teismo išvada prieštarauja bylos įrodymais nustatytoms nusikalstamos veikos aplinkybėms. Nuteistoji prieš nukentėjusiąją smurtavo jos mažametės dukters R. V. akivaizdoje. Pagal nukentėjusiosios ir mažametės liudytojos parodymus, agresyvūs neblaivios nuteistosios veiksmai, kuomet ji neleido praeiti keliu ir stumdė nesipriešinusią, už ją žymiai vyresnę nukentėjusiąją, kol galiausiai ją pargriovė ir sužalojo, labai išgąsdino ir pravirkdė liudytoją. Tokie įžūlūs nuteistosios veiksmai rodo jos sąmoningą siekį ne tik viešai parodyti nepagarbą pačiai nukentėjusiajai, bet ir jos mažametei dukrai, kurios teisė į ramią ir saugią aplinką dėl šių nuteistosios veiksmų buvo pažeista. Nuteistoji smurtavo viešoje vietoje - ant kaimo keliuko, prie kurio bet kada gali patekti kiti asmenys. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistoji tais pačiais veiksmais - nukentėjusiosios viešu stumdymu ir sužalojimu – kėsinosi ne į vieną, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o į dvi įstatymo saugomas vertybes – asmens sveikatą ir viešąją tvarką. Nuteistosios veiksmuose yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 284 str. 1 d. numatytos veikos, požymiai, todėl nuosprendžio dalis, kuria byla dėl šios veikos nutraukta, naikintina, ir G. P. pripažintina kalta dėl šio nusikaltimo padarymo.
Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esanti formuluotė : ,, Bylą pagal BK 284 str. 1 d. nutraukti“ yra neteisinga. BPK 303 str. 4 d. numato, kad baudžiamoji byla nutraukiama, esant šioje normoje išvardintuose BK straipsniuose numatytiems pagrindams atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šioje byloje tokių pagrindų nėra, nes pirmosios instancijos teismas G. P. pagal BK 284 str. 1 d. išteisino BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, t.y. nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau ši klaida netaisytina, nes ši nuosprendžio dalis apskritai naikintina.
Skirdama nuteistajai bausmę pagal BK 284 str. 1 d., kolegija vadovaujasi BK 54 str. 2 d., 61 str. 1-3 d. nuostatomis. G. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, pasireiškusį pačia pavojingiausia iš šiame straipsnyje numatytų veikų, t.y įžūliu elgesiu – smurtavimu prieš asmenį. G. P. neteista, administracine tvarka nebausta, jos atsakomybę sunkina apsvaigimas nuo alkoholio, turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Esant tokioms aplinkybėms, G. P. skirtina arešto bausmė, švelnesnė už BK 49 str. 3 d. numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. G. P. abu nusikaltimus padarė, esant idealiajai veikų sutapčiai, todėl jai skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.
Apeliantė skunde nesutinka su jai priteistu atlyginti nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžiu – 2000 Lt, tačiau skunde, be teorinių neturtinės žalos atlyginimo pagrindų, nenurodo jokių savo prašymo sumažinti neturtinės žalos dydį argumentų. Kolegija, atsižvelgdama į tokią nuteistosios poziciją ir skundžiamame nuosprendyje aptartus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, juos pripažįsta teisingais ir šį nuteistosios prašymą atmeta. Kitas nuteistosios turtinio pobūdžio prašymas – nustatyti ilgesnį turtinės žalos atlyginimo laikotarpį – tenkintinas, nes nuosprendžio priėmimo metu nedirbusi, nekilnojamo turto, sąskaitų banke neturinti nuteistoji (78-84 b.l.) iki nuosprendyje nurodytos datos – 2012-11-18 neturės realių galimybių atlyginti jai priteistos 4905 Lt turtinės žalos. Apeliantei priteistos atlyginti neturtinės žalos terminas nuosprendžiu nenustatytas, šį terminą reglamentuoja CPK 606 str. 2 d. imperatyvi nuostata, kurios keisti kolegija neturi teisės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 328 str. 1 p., 329 str. 1 p.,
nusprendžia:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bylos nutraukimo G. P. pagal BK 284 str. 1 d. ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:
G. P. pripažinti kalta padariusią nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir ją nubausti areštu 20 parų.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., G. P. skirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., bausmės vykdymas atidėti 1 metams, įpareigojat iki 2012-11-18 atlyginti turtinę žalą, bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros institucijose.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti G. P. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimo padarymą iš chuliganiškų paskatų.
G. P. skirto įpareigojimo atlyginti neturtinę žalą terminą prailginti iki 2012 m. vasario 9 d.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.