- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-05
- Bylos Nr.
- N-62-2920-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimo O. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. gruodžio 15 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas O. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 32401 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142² straipsnio 3 dalyje ir 172 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Protokole nurodoma, kad patikrinimo, vykusio 2006 m. gruodžio 15 d., apie 12.08 val., metu kelio A1 13-ajame kilometre buvo sustabdyta ir patikrinta keleivinė transporto priemonė „Ford Transit”, v. n. (duomenys neskelbtini), važiavusi užsakomuoju maršrutu Vilnius–Kaunas. Šioje transporto priemonėje važiavo 8 keleiviai ir vairuotojas O. G.. Iš pateikto keleivio V. I. paaiškinimo buvo nustatyta, kad vairuotojas rinko keleivius iš aikštelės, esančios greta Vilniaus autobusų stoties (Geležinkelio g. 8A, Vilnius). Be to, vairuotojas O. G., veždamas keleivius užsakomuoju reisu, nepateikė iš anksto sudarytos keleivių vežimo sutarties ir keleivių vežimo lapo.
Protokole pažymima, jog tokia veika O. G. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 18 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3.12 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2006 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 09-32401/06 (toliau – ir Nutarimas) O. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142² straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 75 Lt baudą, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 750 Lt baudą; galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 800 Lt baudą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Skunde rėmėsi KTK 18 straipsnio 4 dalimi ir nurodė, kad nei viename teisės akte nėra apibrėžta, kas yra laikoma iš anksto sudaryta keleivių grupe, be to, nenustatyta jos sudarymo tvarka. Vertino, kad dėl šios priežasties negalima teigti, jog jis vežė ne iš anksto sudarytą keleivių grupę. Akcentavo, kad ATPK 172 straipsnis gali būti taikomas tik specialaus subjekto, t. y. asmens, kuris užsiima ūkine ar komercine veikla, atžvilgiu, ir pažymėjo, kad jis yra įmonės, kuri užsiima tokia veikla, samdomas darbuotojas, todėl jo veikoje nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nukreipė į ATPK 33 straipsnio 1 ir 2 dalis ir nurodė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi administracinių nuobaudų subendrinimo principų. Atkreipė dėmesį į tai, kad į Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra priėmęs prašymą dėl KTK 18 straipsnio 4 dalies nuostatos, kiek tai yra susiję su draudimu rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimi ir kurių ribas nustato savivaldybių institucijos, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas priimas atitinkamą sprendimą dėl minėto prašymo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 16 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą patenkino ir Nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną O. G. atžvilgiu nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad O. G. kaltu padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus neprisipažino. Pažymėjo, jog Nutarimas yra grindžiamas Protokolu, V. I. ir O. G. paaiškinimais. Rėmėsi ATPK 172 straipsnio 1 dalimi, KTK 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 274 „Dėl ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodinių nurodymų” 4 punktu ir, atsižvelgęs į tai, kad O. G. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju, padarė išvadą, kad jis negali būti kelių transporto ūkinės komercinės keleivių ir krovinių vežimo už atlyginimą veiklos subjektu. Rėmėsi ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir konstatavo, jog nurodyti trūkumai yra besąlyginis pagrindas Nutarimui panaikinti, nes dėl neišsamaus faktinių aplinkybių nustatymo negalima spręsti O. G. inkriminuotos veikos kvalifikavimo. Nurodė, jog dėl to, kad yra suėjęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos paskyrimo terminas, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo pratęstas ATPK 35 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, byla turi būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu.
III.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimą ir palikti galioti Nutarimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad Nutarimas, be kita ko, grindžiamas ir policijos pareigūno P. R. (P. R.) dalyvavimu užfiksuojant administracinius teisės pažeidimus bei surašant Protokolą. Atkreipia dėmesį į tai, kad šis liudytojas buvo atvykęs į pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. posėdį, tačiau nebuvo apklaustas. Nesutinka, jog kaltinimai O. G. grindžiami prielaidomis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime nepasisakęs, kodėl nevertino raštu užfiksuotoų liudytojo paaiškinimų, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Laikosi pozicijos, jog O. G. gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1001/2006). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra suėję patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimu buvo panaikintas Nutarimas, kuriuo O. G. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį ir 172 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, nesant atitinkamų teisės normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad, taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (žr. administracines bylas Nr. N17-240/2006, N575-1434/2008, N575-1471/2009). Pabrėžtina, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiką, nei BK numatytas laikotarpis, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.
Kaip matyti iš šios bylos medžiagos, O. G. kaltinamas 2006 m. gruodžio 15 d. padaręs ATPK 142² straipsnio 3 dalyje ir 172 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Šiuo metu jokia administracinio poveikio priemonė pagal pareikštą kaltinimą jam nėra pritaikyta. Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną O. G. atžvilgiu nutraukė. Įvertinus tai, kad nuo administracinių teisės pažeidimų padarymo yra praėję daugiau nei dveji metai, ir nėra aplinkybių, dėl kurių BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatytas senaties terminas būtų sustojęs (BK 95 str. 3 ir 4 d.), spręsti dėl O. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn nebėra teisinio pagrindo. Institucijos apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, nes, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui, O. G. kaltė šiame procese nebegali būti nustatinėjama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.