Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., jo atstovui advokatui Vytautui Valašinui, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui - LR Valstybinės Darbo inspekcijos Alytaus skyriaus atstovui Sigitui Leskauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje

V. S., gim.(duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, dirbančiam(duomenys neskelbtini), neteistam, gyv. (duomenys neskelbtini)surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 41 ³ str.1 d. , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus darbo inspektoriui S. L. patikrinus(duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarčių sudarymo, J. B. dirbo (duomenys neskelbtini) nelegalų darbą, o būtent : J. B. susitaręs su darbdaviu –(duomenys neskelbtini)V. S., įsipareigojo jo vadovaujamoje bendrovėje dirbti miško pjovėju, paklusdamas bendrovėje nustatytai darbo tvarkai, t.y. iš anksto nuo 2010-10-18 iki 2010-10-20 darbdaviui pateikė savo pasą, valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo pažymėjimą, motopjūklininko pažymėjimą ir kitus reikalingus įrodymus apie galimumą dirbti miško pjovėju, atvyko darbdavio nurodytu laiku į nurodytą vietą (duomenys neskelbtini)., kur (duomenys neskelbtini)miško pramonės ruošos ir gamybos vadovo E. P. buvo pristatytas į darbo vietą, pasirašė darbo sutartį, kad pradeda dirbti 2010 m. spalio 20 d. , taip pat pasirašė darbų saugos instruktavimo žurnale, gavo darbo įrankį – motorinį pjūklą, darbo drabužius ir kitus reikalingus įrankius darbui ir pradėjo dirbti, pjauti medžius(duomenys neskelbtini), darbdavio įgalioto asmens E. P. nurodytoje vietoje ir nurodyta tvarka su kitais bendrovės darbuotojais, susitarus , kad bus mokama pagal išdirbį, bet ne mažiau, kaip Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga.

Tokiais veiksmais V. S., būdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nesudarius darbo sutarties raštu, kad darbuotojas J. B. pradeda dirbti (duomenys neskelbtini)2010 m. spalio 20 d., nepranešęs VSDFV Varėnos skyriui, leido dirbti bendrovėje miško pjovėju J. B. ir tuo pažeidė LR Darbo kodekso 93, 98 str.1 d. 1 p., 98 str.3 d. nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str.1 d.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė įrodyta.

V. S. (duomenys neskelbtini) kategoriškai neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Jis paaiškino, kad 2010-10-18 susitiko su J. B. ir aptarė darbo sąlygas, jis pateikė miško pjovėjo pažymėjimą. Darbų vadovui E. P. nurodė, kad grąžintų J. B. pateiktus dokumentus. Vėliau išdavė jam darbo įrankius ir drabužius. 2010-10-20 įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas H. K.. E. P. dirbo darbų vadovu. J. B. nebuvo atleistas iš darbo iki 2011-01-14. Darbo sutarties tekstą su J. B. surašė J. S., bendrovės finansininkė, o pasirašė ir jis, kaip darbdavys. Darbo sutarčių registracijos žurnalą užpildė J. S., pasirašė J. B.. Darbų saugos intruktažas buvo pravestas iki pradėjo dirbti. J. B. 2010-10-20 ir 21 d. nedirbo bendrovėje, nes buvo blogas oras.

2011-02-25 teismo posėdyje V. S. aiškino, kad įvykio vietoje, kur buvo sužalotas H. K. jis nebuvo. Dėl šio atvejo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.

2011- 03-17 teismo posėdyje V. S. aiškino, kad J. B. dirbo tik 2010-10-22, tada pasirašė ir materialinės atsakomybės sutartį. 2010-10-20 apie 11 val. paskambino E. P. ir pasakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Nuvyko į tą mišką, kur buvo sužalotas H. K.. Domėjosi dėl med.pagalbos, J. B. nematė, kalbėjo tik su E. P.. (duomenys neskelbtini)turėjo dirbti vėliau. Darbus organizuodavo per bendrovę (duomenys neskelbtini) ir dirbo kaip subrangovai.

Liudytoja J. S. paaiškino, kad V. S. yra jos sutuoktinis. 2010 m. spalio mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). J. B. turėjo pradėti dirbti 2010- 10- 21, bet dirbo 2010- 10- 22. V. S. pasirašė su J. B. sutartį, kurią ji paruošė, surašė ir atspausdino, užpildė darbo sutarčių registracijos žurnalą. Įrašė, kad sutartis sudaryta 20 d., o J. B. pradeda dirbti 21 d. Taisymas padarytas dėl apsirikimo.Spalio 20 d. pasirašė darbo sutartį, J. B. išklausė darbo saugos instruktažą, gavo specialius drabužius, kontaktinius telefonų numerius. 2010- 10- 20 apie įvykį pranešė E. P.. 2010- 10- 20 E. P. pateikė visų darbuotojų prašymus dėl išeiginės dienos suteikimo.E. P. buvo miško pramonės ir ruošos vadovas, jis rašydavo ant prašymų rezoliucijas.

Liudytojas J. B. paaiškino, kad darbo sutartis dirbti (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2010- 10- 20. Darbo sutartį surašė V. S. ir finansininkė. Sutartis buvo jau surašyta, jis tik pasirašė. Viskas vyko ryte, pasirašęs darbo sutartį gavo darbo drabužius. Sutartyje buvo sutartas darbo užmokestis nuo paruoštos produkcijos. Pareigos- miško pjovėjas. Pradėjo dirbti 2010- 10- 20 , apie 8 val. nuvykęs į vietą gavo darbo drabužius, motorinį pjūklą. Viską davė E. P., kuris ir nuvežė į darbo vietą. Apsirengė užsipylė kuro ir nuėjo genėt šakų nuo nupjautų medžių. Viskas vyko miške už (duomenys neskelbtini), pravažiavus (duomenys neskelbtini). Gretimais yra (duomenys neskelbtini). Dirbo su Juozu, kurio pavardės nežino. Toliau, už kelių metrų, dirbo J. S. su H.. Tą dieną įvyko nelaimingas atsitikimas, susižalojo H..Pasirašė pas darbdavį ne vieną kartą. Po 2010- 10- 20 buvo perrašyta darbo sutartis ir nurodyta, kad pradeda dirbti nuo 2010- 10- 21. Sutartis buvo pakeista tą patį mėnesį, po nelaimingo atsitikimo, bet konkrečios datos neprisimena. Jam buvo pasakyta, kad reikia perrašyti sutartį, padaryti taip, kad jis nedirbo 2010-10-20. Už 20 dieną nesumokėjo darbo užmokesčio. Tą dieną dirbo apie 2 valandas iki nelaimingo įvykio, po to darbus nutraukė. Daugiau (duomenys neskelbtini)nedirbo. 2011- 01- 31 pasirašė, kad sutartį (duomenys neskelbtini)su nutraukė. Nutraukus 2011- 01- 31 darbo sutartį, jokio darbo užmokesčio negavo. Įvykus nelaimingam atsitikimui į vietą buvo atvykęs V. S.. Detaliausius paaiškinimus davė tyrėjui ikiteisminio tyrimo metu dėl nelaimingo atsitikimo. 2010 m. teko duoti paaiškinimą Valstybės darbo inspekcijoje, aplinkybes nurodė teisingai. Darbų vadovai, V. S., prašė duoti kitokius parodymus, nurodyti aplinkybes kitaip, negu jos buvo iš tikrųjų.

Liudytojas E. P. paaiškino, kad 2010-10-20 dirbo (duomenys neskelbtini) miško ruošos ir gamybos vadovu. 2010- 10- 20 J. B. važiavo į mišką kartu su kitais darbuotojais, buvo pirma jo darbo diena. Tą dieną J. B. pasirašė darbo sutartį, kurią atvežė. Tą sutartį davė direktorius V. S.. Sutartyje buvo nurodyta, kad J. B. pradeda dirbti 2010- 10- 20. Tą dieną J. B. davė specialius drabužius- kelnes, batus, šalmą; taip pat matavimo ruletę ir motopjūklą. Po nelaimingo atsitikimo šią darbo sutartį paėmė įmonės direktorius . Sutartį padavė susitikę prie(duomenys neskelbtini). Dirbo prie (duomenys neskelbtini)riboje. Ten buvo bendrovės objektas. J. B. dirbo tik tą dieną iki nelaimingo atsitikimo- kelias valandas. Kartu dirbo ir kiti darbuotojai. Vėliau atgaline data parašė prašymus, kad tą dieną nedirbo, o J. B. nieko nerašė, nes sakė, kad jam padarys, kad tą dieną jis nedirbo. J. B. buvo pateiktas ir darbo sutarčių registracijos žurnalas, jame buvo parašyta, kad B. pradeda dirbti 2010- 10- 20. Visus žurnalus atidavė ir nieko juose netaisė. Buvau apklaustas Alytaus komisariate, kur užrašė jo parodymus, ten nurodė teisingas aplinkybes. Buvo paimtas leidimas kirsti mišką, išduotas miško savininko vardu. Su savininku ir įmone, kuri samdo miško darbams (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta sutartis. Pagal darbo pareigas reikėjo prižiūrėti darbuotojus, bendravo su įmonės vadybininkais, ir jo nurodymai bendrovės darbuotojams buvo privalomi. Buvo gavęs nurodymą, kad J. B. tą dieną pradeda dirbti. V. S. buvo nurodęs, kad J. B. tą dieną pradeda dirbti ir vykdė jo nurodymus. Leidimas kirsti mišką buvo išduotas savinino vardu, pavardės neprisimena. Vadybininkas atvežė leidimą kirsti mišką 2010- 10- 19 ar tai 2010- 10- 18, ir buvo bendrovės direktoriaus nurodymas kirsti mišką. Visada būdavo leidimas, miško planas.

Liudytojas J. S. paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini). Pažįstą V. S., santykiai su juo buvo normalūs. 2010- 10- 20 dirbo bendrovėje, taip pat dirbo H. K., J. B., J. B., E. P.. Tą dieną dirbo miškuose už (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini)Dirbo kaip bendrovės darbuotojai. Į darbą nuvežė E. P., dirbo miško pjovėju kartu su pagalbiniu darbininku K.. Tą dieną dirbo ir J. B., tai buvo jo pirma darbo diena. Matė, kad J. B. pasirašė darbo sutartį, kurią atvežė E. P.. J. B. dirbo miško pjovėju poroje su J. B.. Darbą pradėjo apie 8³⁰ val. Dirbo iki nelaimingo įvykio, kurio metu susižalojo K.. Į vietą buvo atvykęs V. S. pasižiūrėti, kaip laikosi sužeistasis. Vėliau rašė atbuline data pareiškimus, kad tą dieną nebuvo darbe. Rašė patys, o tai daryti prašė V. S.. Daugiau įmonėje nedirbo. Į darbo vietą 2010-10-20 bendrovės transportu automobiliu “VW Jetta” atvežė E. P..

Liudytoja Z. Razvinavičiūtė paaiškino, kad H. K. yra jos sugyventinis. Po nelaimingo įvykio, kai susižeidė K., kitą dieną buvo susitikę su S. ir S.. Jie kalbėjo apie tai, kad padės sužalotam H. K.. 2010-10-20 H. K. buvo darbe bendrovėje ir dirbo. Jo prašymai suteikti išeigines dienas buvo surašyti vėliau, ji surašė ir įkalbėjo H. K. pasirašyti. Taip prašė padaryti P. su P., kad taip būtų geriau darbdaviui.

Liudytojas J. B. paaiškino, kad dirba(duomenys neskelbtini). 2010- 10- 20 jis nedirbo. Buvo blogi orai, todėl nedirbo visą savaitę. J. B. pažįsta, matė vieną dieną. Vieną dieną su juo dirbo, bet tai buvo gal 2010- 10- 22. Jam dirbant (duomenys neskelbtini), niekas nesusižalojo. Darbų vadovas buvo E. P.. Dar įmonėje dirbo J. S., G. K., kitų pavardes neprisimena.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)dirbo 2010 m. lapkričio mėnesį.

V. S. padarytas administracinio teisės pažeidimas įrodytas ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais :

Z. R., E. P., J. S., J. B. ( b.l. 9, 10,11,14-15,16) paaiškinimais Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus darbo inspektoriui, kad J. B. 2010-10-20 dirbo nelegalų darbą.

J. B., J. S. (b.l. 88-94), Z. R. ( b.l. 99-101), E. P. (b.l. 111- 114) parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurie sutampa su jų aiškinimais teisme . H. K. dėl sužalojimo negali atvykti ir duoti parodymus ( b.l.58), tačiau jo duoti paaiškinimai darbo inspekcijai ir ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 115-117), sutampa su J. B. duotais paaiškinimais.

E. P. pateikė leidimus kirsti savininko mišką (duomenys neskelbtini)( b.l. 102-106).

J. B. 2010-10-20 buvo išduoti darbo drabužiai ( b.l. 108-109).

Pagal pateiktą 2010-10-20 rašytinę darbo sutartį, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini)atstovaujama (duomenys neskelbtini)V. S. ir J. B., kad J. B. dirbs miško pjovėju ir nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2010-10-21 ( b.l. 23-25). Tačiau nėra pagrindo tikėti tokia darbo sutartimi, kai byloje nustatytos aplinkybės, kad sutarties turinys buvo keičiamas, darbo sutarčių registracijos žurnalo duomenys yra pakeisti, o VSDFV Varėnos skyriui apie J. B. darbą pranešta 2010-10-21 9.21 val. ( b.l. 38). Darbdavys sudarydamas darbo sutartis, įkalbėdamas darbuotoją J. B. pakeitė su juo sudarytos darbo sutarties sąlygą dėl darbo pradžios laiko.

Bendrovės darbuotojų J. S. ( b.l. 70-71), J. B. ( b.l.72-73), H. K. ( b.l. 77) prašymai suteikti išeigines dienas 2010 m. spalio 19,20 d. vertintini kritiškai, kaip darbdavio elgesys pateisinti nelaimingą atsitikimą 2010-10-20, kad H. K. buvo nedraudiminis laikotarpis, nustačius byloje aplinkybes, kad tie prašymai buvo surašyti ir pateikti darbdaviui po nelaimingo atsitikimo. Pagal UAB “Miresta” apdraustųjų asmenų nedraudiminius laikotarpius nurodyta, kad laikotarpiu 2010-10-18 - 2010-10-21 apdraustųjų skaičius – 6, taigi J. B. 2010-10-20 nebuvo draustas ir apie jį duomenų iš vis nėra, o draustas buvo E. P., kuris nuo 2010-10-21 irgi nedraustas (b.l. 74). D. J. B. nurodyta apdraudimo pradžia – 2010-10-21 (b.l.80 - 81).Tokia pozicija yra pagal darbdavio pateiktus pranešimus VSDFV dėl darbuotojų darno.

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu ( LR DK 93 str. ) .

Darbo sutartis sudaroma raštu ( LR Darbo kodekso 99 str. 2 d. ) . Taigi darbo sutartį apibrėžia keletas požymių, o būtent : 1) darbuotojo ir darbdavio susitarimas; 2) darbuotojo įsipareigojimas dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; 3) darbdavio įsipareigojimas suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose ir šalių susitarimu .

Tačiau pagal DK 98 str. 1 d. 1 p. nuostatas nelegaliu darbu laiko ne bet kokį darbą, o darbą, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, kai dirbama nesudarius darbo sutarties. Tokie požymiai nustatyti dėl J. B..

(duomenys neskelbtini) darbo sutarčių registravimo žurnale, įrašo Nr.38, darbo sutarties sudarymo data – 2010-10-20 Nr.38, įrašytas darbdavys – V. S. ir darbuotojas J. B., darbo pradžios data yra vizualiai ištaisyta, metai ir mėnesis įrašyti aiškiai – 2010-10, o diena po skaičiaus 2 yra taisyta į vienetą- 1. Tokios sutarties sudarymo sąlygos patvirtintos V. S. parašu ir darbuotojo parašas. Jokių aptarimų dėl taisymo nėra. Toliau įrašas Nr.39 , nurodyta, kad įrašas Nr.38 negalioja, V. S. parašas ir darbuotojo parašas. Įrašas Nr.40 nurodo, kad J. B. darbo pradžia 2010-10-21, darbdavio ir darbuotojo parašai. Pagal darbo sutartį, sudarytą 2010-10-20 , J. B. pradeda dirbti 2010-10-21. Liudytoja apklausta J. S., darbdavio V. S. sutuoktinė, nurodė, kad ji paruošė, atspausdino ir pateikė darbuotojui pasirašyti šią darbo sutartį.

Liudytojo J. B. aiškinimai dėl sutarties sudarymo ir pasirašymo, jo pasirašymo darbo sutarčių registracijos žurnale nėra vienodi. Teismo posėdyje jis pripažino, kad darbdavys V. S. jo prašė nurodyti kitokias aplinkybes, negu jos buvo iš tikrųjų. Teisingus paaiškinimus davė teisme, darbo inspektoriui ir ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiamas tyrėjo. Tai atitinka J. B. aiškinimus darbo inspekcijai (b.l. 14 – 15), sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo liudytojo dėl nelaimingo atsitikimo parodymais ( b.l. 88-90). Šiuo atveju daroma išvada, kad J. B. tikrai dirbo 2010-10-20, nes kitaip jis nežinotų detalių aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini) atliekamo darbuotojų darbo, konkrečios darbo vietos, darbuotojų pasiskirstymo dirbti poromis – pjūklininkas ir pagalbinis darbuotojas, įvykusio nelaimingo atsitikimo detalių aplinkybių, darbdavio V. S. atvykimo į įvykio vietą ir jo elgesio įvykio vietoje. Pats darbdavys V. S. pirmame teismo posėdyje kategoriškai neigė, kad buvo 2010-10-20 atvykęs į nelaimingo atsitikimo vietą, bendravo ar ką nors ten veikė, bet nurodė savo mobilaus telefono abonento numerį, tačiau kitame teismo posėdyje ( 2011-03-17) jau aiškino, kad tikrai buvo atvykęs į nelaimingo atsitikimo vietą, atliko kai kuriuos veiksmus dėl medicines pagalbos suteikimo. Tokios aplinkybės rodo, kad V. S. nėra nuoširdus savo aiškinimuose, o jo teisė duoti paaiškinimus arba atsisakyti nuo jų. Darbdavio paaiškinimais galima tikėti tiek, kiek jie sutampa su kitais surinktais ir ištirtais įrodymais.

Darbdavio V. S. aiškinimai, kad jo bendrovės darbuotojai, tame tarpe ir J. B. 2010-10-20 nedirbo(duomenys neskelbtini), o galėjo dirbti savavališkai, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad J. B. 2010-10-20 nedirbo bendrovėje, o 21 d. padarė pravaikštą ar kitokį neatvykimą į darbą be svarbios priežasties, 2010-10-22 dirbo bendrovėje 7 valandas. Tačiau pats J. B. nurodo, kad jis kitu laiku, išskyrus 2010-10-20 bendrovėje nedirbo. Darbdavys pateikė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, sudarytą su J. B. 2010-10-22. J. B. pripažįsta, kad iki darbo pradžios pasirašė visas sutartis, o taip pat ir vėliau, bet bendrovėje dirbo tik tą dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, t.y. 2010-10-20.

V. S., kaip darbdavys nurodo, kad 2010-10-20 jo bendrovėje darbuotojai nedirbo dėl blogų oro sąlygų, todėl darbuotojai galėjo dirbti tik savavališkai, o ne jo, kaip darbdavio nurodymu. Pagal darbo laiko apskaitos 2010-10 mėnesio žiniaraštį, tą dieną, dirbo V. S., J. S., E. P.. J. B. į darbą buvo nuvežtas (duomenys neskelbtini)transportu, nuvežtas į konkrečią darbo vietą, būtent iš bendrovės gavo darbo įrankius ir darbo drabužius. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį E. P. atliko darbines pareigas (duomenys neskelbtini)(medienos pramonės ruošos gamybos vadovas) ir jo nurodymai darbuotojams buvo privalomi. Jis veikė ne savo vardu, o veikė bendrovės vardu, dirbo ir darbą organizavo darbdavio V. S. nurodymu. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad E. P. organizavo ir vadovavo bendrovės darbui, nes apie nelaimingą atsitikimą pranešė darbdaviui, kuris atvyko į nelaimingo atsitikimo vietą.

(duomenys neskelbtini)darbuotojai J. S., E. P. patvirtino, kad J. B. 2010-10-20 dirbo bendrovėje nelegalų darbą. Liudytojas J. B. neigia, kad 2010-10-20 dirbo bendrovėje, bet pagal darbo pobūdį nustatyta, kad miško pjovėjas dirba kartu su pagalbiniu darbininku. E. P., kaip bendrovės gamybos vadovas, į darbo vietą 2010-10-20 atvežė miško pjovėjus J. S., J. B. ir pagalbinius darbininkus H. K., J. B.. Liudytojo J. B. aiškinimai, kad jis nedirbo visą savaitę, t.y. 2010 m. spalio 18-22 d. vertintini kritiškai, kadangi pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį jis dirbo 2010-10-18 ir 21 d.

Įrodymai vertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku , pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone ( ATPK 257 str. ).

V. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41 ³ str.1 d.

Nelegaliam darbui konstatuoti darbdavio ir darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, numatytus DK 93 str. Tai reiškia, kad darbdavio ir darbuotojo faktiniai santykiai turi atitikti darbo sutarties požymiams. Visų pirma, darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniams asmeniui susitarus, o susitarimas sudaromas dviejų šalių valia. Tokios aplinkybės byloje nustatytos ir įrodytos.

Dėl šalių valios išraiškos nustatytos tokios aplinkybės, kad J. B. dirbo nuolatinį darbą pagal susitarimą su darbdaviu, paklusdamas bendrovei nustatytai tvarkai ir už tai turėjo gauti susitartą darbo užmokestį.

Atsakomybė pagal ATPK 41³ str.1 d. galima tik tada, kai konstantuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Tokie santykiai konstatuoti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytam asmeniui.

Administracinio teisės pažeidimo veika padaryta tyčia, kadangi pažeidėjas žinojo veikimo pobūdį ir galėjo numatyti žalingas pasekmes ir sąmoningai leido joms kilti ( ATPK 10 str.) . Darbdavys privalėjo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti pagal darbo sutarties sąlygas.

Pažeidėjo atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kurią skiriant už administracinį teisės pažeidimą turi būti pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ( ATPK 30 str.2 d. ).

Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ( ATPK 30 ² str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20, 30, 30² , 41 ³ str.1 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

V. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41 ³ str. 1 d.(nelegalus darbas) ir skirti šešių tūkstančių penkių šimtų litų (6500 Lt) baudą.

Nutarimas gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per 10 dienų nuo jo priėmimo .