Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-04 · Administracinė byla Nr. A-502-1777-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-04
Bylos Nr.
A-502-1777-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Artūras Drigotas (pran.)
Pareiškėjas
N. Š.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Kategorijos
  • 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-1777/2008Procesinio sprendimo kategorija 17.1; 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,dalyvaujant pareiškėjai N. Š.,atsakovo atstovei J. O.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja N. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) pripažinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. 1R-306 „Dėl įgaliojimo suteikimo atlikti neeilinį antstolės N. Š. darbo organizavimo patikrinimą“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-306) dalį „taip pat patikrinti kitas antstolės vykdomąsias bylas, kuriose uždėtas areštas piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose“ neteisėta ir ją panaikinti.

2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad Teisingumo ministras, gavęs R. G. prašymą dėl netinkamo antstolės pareigų vykdymo, priėmė įsakymą Nr. 1R-306. Vadovaujantis minėtu įsakymu, buvo atliktas neeilinis jos darbo organizavimo patikrinimas ir 2007 m. rugpjūčio 13 d. surašytas „Antstolės N. Š. darbo organizavimo neeilinio patikrinimo aktas” (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuris pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes, nes Teisingumo ministrui buvo pasiūlyta spręsti klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjai.

Manė, kad įsakymas Nr. 1R-306 ginčijamoje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1382/2006).

Nurodė, kad R. G. prašyme išdėstytos aplinkybės yra susijusios su antstolio atliktais procesiniais veiksmais, todėl tokiu atveju atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir atsakovas) turėjo išaiškinti jai antstolio veiksmų apskundimo tvarką bei pasiūlyti kreiptis į teismą, kad šis įvertintų pareiškėjos atliktus procesinius veiksmus. Pabrėžė, jog astakovas neturėjo teisės imtis tikrinti ir vertinti antstolio atliktų procesinių veiksmų, nes arešto uždėjimas – tai vykdomojoje byloje antstolio atliekamas procesinis veiksmas, kurio kontrolė priklauso išimtinei teismo kompetencijai.

Akcentavo, jog, pažeidžiant Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintos Anstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 4, 5.4 ir 7 punktus, buvo siekiama patikrinti kitas pareiškėjos vykdomąsias bylas, nesant jų tikrinimo pagrindo, patikrinti aplinkybes, nesusijusias su R. G. prašyme nurodytomis aplinkybėmis, taip pat nesusijusias su antstolio darbo organizavimu, o susijusias su antstolio atliktais procesiniais veiksmais kitose vykdomosiose bylose, dėl kurių Teisingumo ministerijoje nebuvo gauta skundų.

Laikėsi pozicijos, kad kitos vykdomosios bylos negalėjo būti tikrinamos, nes:

1) įsakyme Nr. 1R-306 nebuvo nurodytas pagrindas kitose vykdomosiose bylose atlikti neeilinį pareiškėjos darbo organizavimo patikrinimą ir taip buvo pažeisti Tvarkos 4, 5.4 ir 7 punktai;

2) ginčijamame įsakyme nenurodyta, kokios konkrečiai vykdomosios bylos (nenurodyti vykdomųjų bylų numeriai) bus tikrinamos, t. y., pažeidžiant Tvarkos 10 punktą, nebuvo nurodyta tikrinimo apimtis, dėl ko pareiškėja nežinojo, kurias konkrečiai vykdomąsias bylas ji privalėjo pateikti.

Nesutiko su tuo, kad Teisingumo ministras gali tikrinti visus vykdomuosius dokumentus nesant skundo.

Atsiliepimas

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad įsakymu Nr. 1R-306 buvo suteikti įgaliojimai atlikti neeilinį pareiškėjos darbo organizavimo patikrinimą R. G. prašyme išdėstytoms aplinkybėms patikrinti, taip pat patikrinti kitas pareiškėjos vykdomąsias bylas, kuriose uždėtas areštas piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose. Teigė, jog ginčijamame įsakyme yra nurodytas tiek teisėtas patikrinimo pagrindas, tiek apibrėžta patikrinimo apimtis.

Pažymėjo, kad patikrinimo pagrindas ir patikrinimo apimtis nėra tapatūs neeilinio antstolio darbo organizavimo patikrinimo aspektai. Akcentavo, jog, turint informacijos dėl galimo pažeidimo vienoje vykdomojoje byloje ir nesant nustatytų apribojimų patikrinti visas antstolio vykdomas ar įvykdytas vykdomąsias bylas, asmenys, įgalioti atlikti neeilinį antstolio darbo organizavimo patikrinimą, turi teisę patikrinti ir daugiau vykdomųjų bylų, vykdant kurias galimai irgi buvo pažeisti antstolio darbo organizavimo ir finansinės veiklos reikalavimai. Kadangi tikrinamas antstolio darbo organizavimas (t. y. sisteminga ir pasikartojanti veikla, o ne tik atskiri veiklos epizodai), todėl daugeliu atveju būtina patikrinti daugiau negu vieną vykdomąją bylą. Atsakovo teigimu, ginčijamame įsakyme patikrinimo apimtis buvo pakankamai tiksliai apibrėžta, nurodant „taip pat patikrinti kitas antstolės vykdomąsias bylas, kuriose uždėtas areštas piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose“. Pažymėjo, kad antstolio darbo organizavimo patikrinimo metu atliekamas susipažinimas su vykdomąja byla savaime nereiškia, jog bus vertinamas antstolio procesinių veiksmų teisėtumas (Tvarkos 7 punktas).

Nurodė, kad Tvarkos 7 punktas nebuvo pažeistas, nes Patikrinimo akte nurodytos neeilinio pareiškėjos darbo organizavimo patikrinimo metu nustatytos aplinkybės: vykdomojoje byloje Nr. L2-6859-110/2007 nėra duomenų apie patvarkymo dėl lėšų arešto išsiuntimą skolininkei; nėra duomenų apie patvarkymo sustabdyti lėšų išmokėjimą priėmimą ir išsiuntimą išieškotojui; nėra duomenų apie patvarkymo dėl atsisakymo grąžinti areštuotas pinigines lėšas išsiuntimą registruotu paštu; nėra duomenų apie skolininkės interesus ginančio advokato 2007 m. liepos 2 d. prašymo gavimą; pareiškėja atsisakė pateikti patikrinimą atliekantiems asmenims siunčiamų ir gaunamų dokumentų registracijos žurnalą; pareiškėja atsisakė pateikti keletą vykdomųjų bylų, kuriose buvo taikyti areštai skolininkų piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose; dviejose sąskaitose nurodytos piniginės sumos buvo skaičiuojamos kartu su pridėtinės vertės mokesčiu. Pabrėžė, jog buvo tikrinamas antstolio darbo organizavimas, t. y. kaip laikomasi dokumentų įteikimo, gavimo, saugojimo taisyklių, kaip vykdoma finansinė veikla, o ne procesinius veiksmai, ką patvirtina šios Patikrinimo akto išvados.

Teigė, kad pareiškėja, nesudarydama sąlygų įsakymu Nr. 1R-306 įgaliotiems Teisingumo ministerijos tarnautojams atlikti išsamų patikrinimą, demonstravo nepagarbą Teisingumo ministrui, trukdė vykdyti Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851, 7.2 punkte nustatytas funkcijas, pažeidė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnyje numatytus antstolių veiklos principus, bendruosius antstolių profesinės veiklos etikos principus, Antstolių profesinės etikos kodekso 6 punktą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje buvo nustatyta, jog 2007 m. gegužės 14 d. pareiškėjai buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-6859-110/2007 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo R. G. transporto paslaugų įmonės turtui, t. y. R. G. transporto paslaugų įmonei nuosavybės teisėmis priklausančio turto už 5 202,94 Lt, o jo nesant – piniginių lėšų banko sąskaitoje areštavimo. 2007 m. gegužės 15 d. pareiškėja, vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0033/07/00307, patikrino skolininko turtinę padėtį: buvo nustatyta, kad R. G. transporto paslaugų įmonė turi dvi sąskaitas, esančias banke AB „SEB Vilniaus bankas“, areštuotino turto įmonės vardu įregistruota nebuvo. 2007 m. gegužės 15 d. pareiškėja priėmė patvarkymą areštuoti pinigines lėšas, esančias R. G. asmeninėje AB bankas „Hansabankas“ sąskaitoje. 2007 m. gegužės 18 d. buvo gautas R. G. prašymas kuo greičiau grąžinti areštuotas pinigines lėšas, kadangi jos yra skirtos pareiškėjos nepilnamečių vaikų išlaikymui. Pareiškėja 2007 m. gegužės 29 d. faksimiliniu ryšiu išsiuntė R. G. atsakymą prašydama nedelsiant pateikti įrodymus, kad areštuotos piniginės lėšos yra alimentai. 2007 m. gegužės 30 d. pareiškėjos kontoroje buvo gautas pakartotinis R. G. prašymas grąžinti nepilnamečiams vaikams skirtą išlaikymą su nurodymu, kad iš pridėto banko išrašo aiškiai matyti, jog į jos banko sąskaitą yra pervedamas išlaikymas vaikams, ir AB bankas „Hansabankas“ išrašo kopija, kurioje nurodyta, kad į jos banko sąskaitą 2007 m. gegužės 16 d. buvo pervesta 843,11 Lt alimentų. Pareiškėja 2007 m. gegužės 30 d. priėmė motyvuotą patvarkymą Nr. 33-307/2007 negrąžinti areštuotų 842,63 Lt R. G. bei saugoti šiuos areštuotus pinigus pagal minėtą Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo nutartį antstolio depozitinėje sąskaitoje. 2007 m. birželio14 d. registruotu paštu pareiškėjos kontoroje buvo gautas pakartotinis R. G. prašymas grąžinti vaikams skirtus pinigus, taip pat buvo pridėtas banko išrašas. Pareiškėja 2007 m. birželio 20 d. raštu atsakė R. G., kad klausimas dėl piniginių lėšų, kurios yra alimentai, buvo išspręstas 2007 m. gegužės 30 d. antstolio patvarkymu Nr. 33-303/2007. 2007 m. birželio 27 d. pareiškėja priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento Nr. L2-6859-110, kurį išdavė Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas, grąžinimo po įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 631 straipsnio 6 dalį. 2007 m. liepos 18 d. Teisingumo ministerijoje buvo gautas R. G. prašymas iškelti pareiškėjai drausmės bylą dėl netinkamo antstolio pareigų vykdymo vykdomojoje byloje Nr. L2-6859-110/2007 areštuojant R. G. asmeninę sąskaitą, esančią AB bankas „Hansabankas“, į kurią pervedamas išlaikymas jos nepilnamečiams vaikams. 2007 m. rugpjūčio 8 d. buvo priimtas ginčijamas įsakymas Nr. 1R-306. 2007 m. rugpjūčio 13 d. Patikrinimo akte, nustačius pareiškėjos darbo organizavimo trūkumus, Teisingumo ministrui buvo pasiūlyta spręsti klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjai. 2007 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą dėl Patikrinimo akto.

Rėmėsi Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 27 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, kad Teisingumo ministerija laikytina Antstolių įstatymo įgaliotu subjektu tikrinti antstolių darbo organizavimą. Nurodė, jog ši procedūra detalizuojamas Tvarkoje.

Rėmėsi Tvarkos 1, 4, 5, 6, 7 ir 9 punktais, Antstolių profesinės etikos kodekso 4 ir 6 punktais, Teisingumo ministerijos nuostatų 7.2 punktu ir konstatavo, jog Teisingumo ministerija vykdo kontrolinę priežiūrą antstolių darbo, jų ūkinės ir finansinės veiklos.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atlikti neeilinį pareiškėjos darbo organizavimo tikrinimą, siekiant ištirti R. G. prašyme išdėstytas aplinkybes, taip pat patikrinti kitas pareiškėjos vykdomąsias bylas, kuriose uždėtas areštas piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose, įsakymu Nr. 1R-306 buvo įgalioti Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjas I. G. ir vyriausiasis specialistas K. T., taigi šio įsakymo pagrindu įgalioti pareigūnai turėjo teisę atlikti atitinkamų pareiškėjos vykdomųjų bylų patikrinimą. Teisingumo ministerijos 2007 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (1.16)-7R-7711 pareiškėja, vadovaujantis Tvarkos 10 punktu, buvo informuota apie ginčijamo įsakymo priėmimą bei tai, kad neeilinis jos darbo organizavimo patikrinimas numatytas 2007 m. rugpjūčio 10 d., 11.00 val. Atkreipė dėmesį į tai, kad šiame rašte nebuvo nurodyta, jog bus tikrinamos ir kitos pareiškėjos vykdomosios bylos, kuriose uždėtas areštas piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose. Laikėsi pozicijos, jog tai nekeičia įsakymo Nr. 1R-306 esmės, kuris laikytinas neeilinio pareiškėjos darbo organizavimo patikrinimo pagrindu. Pabrėžė, jog pareiškėjai ginčijamas įsakymas buvo išsiųstas ir ji žinojo šio įsakymo turinį, kurio minėtas raštas negali pakeisti ar susiaurinti patikrinimo apimties.

Vertino, jog įsakymas Nr. 1R-306 atitinka Tvarkos 5 punkto reikalavimus, todėl atmestinas pareiškėjos teiginys, kad nebuvo nurodyta patikrinimo apimtis, nes jame nurodoma, kad taip pat pavedama patikrinti kitas pareiškėjos vykdomąsias bylas, kuriose uždėtas areštas piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose. Laikėsi nuomonės, jog atsižvelgiant į Tvarkos 9 punkto nuostatas, nėra nustatytų apribojimų įgaliotiems Teisingumo ministerijos pareigūnams, tikrinantiems antstolio darbo organizavimą, taigi jie turi teisę patikrinti visas antstolio vykdomas ar įvykdytas vykdomąsias bylas, šiuo atveju detalizuojant, kad būtina patikrinti kitas pareiškėjos vykdomąsias bylas, kuriose uždėtas areštas piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja privalėjo vykdyti pareigūnų teisėtus nurodymus ir pateikti prašomas vykdomąsias bylas, nes buvo tikrinamas antstolio darbo organizavimas, t. y. ne tik viena byla, bet visa pareiškėjos darbo organizavimo sistema, ką patvirtina ir Patikrinimo akte nustatytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad buvo tikrinama, kaip pareiškėja laikosi dokumentų įteikimo, gavimo, saugojimo taisyklių, kaip vykdoma finansinė veikla, tačiau procesiniai veiksmai nebuvo vertinami, todėl pareiškėjos teiginys, kad buvo vertinami antstolio procesiniai veiksmai, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Padarė išvadą, jog pareiškėja neįrodė savo teiginių pagrįstumo ir nekonkretizavo, kurie pareigūnų veiksmai neatitiko antstolio darbo organizavimo tikrinimo reikalavimų, todėl laikytna, jog Tvarkos 7 punktas nebuvo pažeistas. Be to, nesudarydama sąlygų Teisingumo ministerijos įgaliotiems tarnautojams atlikti išsamaus patikrinimo, pareiškėja trukdė įgyvendinti Teisingumo ministerijos nuostatų 7.2 punkto nuostatas ir išreiškė nepagarbą Teisingumo ministrui.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo:

1) išnagrinėjus jos prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla, bylos nagrinėjimą sustabdyti;

2) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų patenkintas;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamo įsakymo dalies teisėtumo, nagrinėjo ir vertino tik tas aplinkybes bei tuos veiksmus, kurie nebuvo skundžiami. Atkreipia dėmesį į tai, jog buvo ginčijamas ne įgaliotų Teisingumo ministerijos tarnautojų veiksmų pagrįstumas, o įsakymo dalis, sąlygojusi jų veiksmus. Taigi pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ginčijamos įsakymo Nr. 1R-306 dalies teisėtumo klausimo.

2. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl pareiškėjos teiginys, kad nebuvo nurodyta patikrinimo apimtis, atmestinas. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas apskritai dėl to nepasisakė, nors tai sudaro pareiškėjos skundo esmę.

3. Vertina, kad iš neteisėto įsakymo negali atsirasti teisėti neeilinį pareiškėjos darbo organizavimo tikrinimą atliekančių asmenų veiksmai. Remiasi CPK 10 straipsnio 1 dalimi ir pabrėžia, jog su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti tik tada, kai sprendimas yra įvykdytas. Nurodo, jog tose vykdomosiose bylose, kuriose sprendimai yra įvykdyti, nėra uždėti areštai piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose. Taigi ginčijama įsakymo Nr. 1R-306 dalimi buvo siekiama atlikti veiksmus, kuriuos draudžia CPK 10 straipsnio 1 dalis. Laikosi pozicijos, jog Tvarkos 6 ir 9 punktai prieštarauja CPK 10 straipsniui.

4. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrindėdamas pareiškėjos skundą neatsižvelgė į Teisingumo ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 202 patvirtintą Duomenų apie vykdomųjų dokumentų priėmimą ir vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos 7 ir 17 punktus.

5. Vertina, kad Tvarkos 6 ir 9 punktai prieštarauja Duomenų apie vykdomųjų dokumentų priėmimą ir vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir sunaikinimo tvarkai. Remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 straipsnio 3 dalimi ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo suabejoti Tvarkos 6 ir 9 punktų atitiktimi CPK 10 straipsnio 1 daliai, 594 straipsnio 1 dalies ir Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 daliai bei pirmiau minėtai tvarkai.

6. Nukreipia į Tvarkos 10 punktą ir pabrėžia, jog pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie atliksiamo neeilinio jos darbo organizavimo patikrinimą, kadangi Teisingumo ministerijos 2007 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (1.16)-7R-7711 nebuvo nurodyta, jog bus tikrinamos ir kitos pareiškėjos vykdomosios bylos.

Kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

Atsiliepimas

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą atmesti.

Atsiliepime atsakovas paaiškina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog asmenys, vykdantys antstolio darbo patikrinimą, pagal CPK 10 straipsnio 1 dalį, neturi teisės susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, nes jie nėra šios teisės normos adresatai. Nurodo, jog pareiškėjos teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netyrė jos skunde išdėstytų aplinkybių, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įsakymo Nr. 1R-306 dalies, kuria atitinkami Teisingumo ministerijos tarnautojai buvo įgalioti atlikti neeilinį pareiškėjos darbo organizavimo patikrinimą kitose jos vykdomosiose bylose, kuriose uždėtas areštas piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose („taip pat patikrinti kitas antstolės vykdomąsias bylas, kuriose uždėtas areštas piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose“), teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl pareiškėjos argumentų kitais aspektais pasisakyta nebus.

Kaip matyti iš įsakymo Nr. 1R-306 turinio (b. l. 9), jis buvo priimtas vadovaujantis Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi ir Tvarkos 4 ir 5 punktais.

Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog antstolių darbo organizavimą Teisingumo ministro nustatyta tvarka tikrina Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai.

Tvarkos 4 punkte įtvirtinta, kad neeilinis antstolio darbo organizavimo patikrinimas – tai antstolio organizacinės, finansinės veiklos, antstolio padėjėjo (padėjėjų) darbo patikrinimas, kurį atlieka Teisingumo ministro įgalioti Teisingumo ministerijos tarnautojai ar Lietuvos anstolių rūmų prezidiumo sudarytos Antstolių revizijos komisijos nariai, gavus skundą, pareiškimą ar prašymą, kuriame nurodomi faktai ar aplinkybės rodo, jog antstolis (antstolio padėjėjas) nesilaiko Antstolių įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pažeidžia nustatytas darbo organizavimo ar finansinės veiklos taisykles. Neeilinis antstolio darbo organizavimo patikrinimas taip pat gali būti atliekamas remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo nustatyti neteisėti antstolio (antstolio padėjėjo) veiksmai. Taigi šiame Tvarkos punkte yra nurodomi subjektai, įgalioti atlikti neeilinį antstolių darbo organizavimo patikrinimą, bei tokio patikrinimo vada (pagrindai).

Tvarkos 5 punkte apibrėžiama, kas turi būti nurodyta Teisingumo ministro įsakyme ar Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarime dėl antstolio darbo organizavimo patikrinimo. Vienas iš privalomų tokio įsakymo ar nutarimo turinio elementų yra antstolio darbo organizavimo patikrinimo apimties ir pagrindo nurodymas.

Antstolio darbo organizavimo patikrinimo apimtis yra detalizuota Tvarkos 6 punkte, kuris numato, jog atliekant patikrinimą gali būti tikrinami visi su antstolio darbo organizavimu susiję klausimai, antstolio veiklos dalis (finansinė, organizacinė ir pan.) arba konkretūs faktai.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog neeilinio antstolio darbo organizavimo patikrinimo pagrindas ir apimtis nėra tapatūs dalykai, ir atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjos teiginys, kad Teisingumo ministras, priimdamas įsakymą Nr. 1R-306 ir nustatydamas neeilinio pareiškėjos darbo organizavimo patikrinimo apimtį, buvo saistomas R. G. prašyme (b. l. 39-40) nurodytų aplinkybių, yra nepagrįstas, kadangi kaip matyti iš pirmiau pacituotos Tvarkos nuostatos, jis turi diskrecijos teisę spręsti, kokios apimties neeilinis antstolio darbo organizavimo patikrinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į jo pagrindą (nagrinėjamu atveju – R. G. prašymas), be to, neeilinio antstolio darbo organizavimo patikrinimo apimtyje, kuri išeina už konkrečių faktų patikrinimo ribų, toks patikrinimas nėra ir objektyviai negali būti saistomas patikrinimo pagrinde (nagrinėjamu atveju – R. G. prašyme) nurodytų konkrečių aplinkybių.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įsakyme Nr. 1R-306 yra nurodyti abu privalomi elementai: R. G. prašymas (pagrindas) ir minėtame prašyme išdėstytų aplinkybių bei kitų pareiškėjos vykdomųjų bylų, kuriose uždėtas areštas piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose, patikrinimas (apimtis).

Pareiškėja laikosi pozicijos, jog Tvarkos 6 punktas prieštarauja CPK 10 straipsnio 1 daliai, 594 straipsnio 1 daliai, Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 daliai bei Duomenų apie vykdomųjų dokumentų priėmimą ir vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos 7 ir 17 punktams.

Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas, o CPK 594 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas ir jog šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Taigi antstolio procesinę veiklą teismas kontroliuoja tiek, kiek tai apibrėžia CPK VI dalis, ir tai nereiškia, jog antstolio neprocesinės (organizacinė, finansinė ir pan. veikla; Tvarkos 4 punktas) veiklos negali kontroliuoti kiti subjektai (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalis). Minėtų teisės aktų nuostatos nedraudžia atlikti neeilinio antstolio darbo organizavimo patikrinimo ta apimtimi, kiek tai nėra susiję su jo atliekamos procesinės veiklos vertinimu. Taigi nėra pagrindo teigti, jog Tvarkos 6 punktas prieštarauja Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 daliai ir CPK 594 straipsnio 1 daliai. Tuo pačiu nėra pagrindo teigti, jog Tvarkos 6 punktas prieštarauja CPK 10 straipsnio 1 daliai, kuri inter alia nustato, kad su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti, kai sprendimas yra įvykdytas. Pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai tiria, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, todėl Tvarkos 6 punkto atitikties Duomenų apie vykdomųjų dokumentų priėmimą ir vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą bei dokumentų perdavimą ar įteikimą, saugojimo, apskaitos, naudojimo ir sunaikinimo tvarkai tyrimas negalimas (pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį nėra tiriama dviejų lygiaverčių norminių administracinių aktų (Teisingumo ministro įsakymai) atitiktis vienas kitam, be to, pagal šią nuostatą nėra tiriama ir norminio administracinio akto atitiktis ministro įsakymui). Dėl Tvarkos 9 punkto atitikties pareiškėjos nurodytų teisės aktų nuostatoms ištyrimo pažymėtina, jog ši teisės norma nagrinėjamu atveju netaikytina, todėl nėra pagrindo, remiantis ABTĮ 111 straipsniu, spręsti dėl jos atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą bei į tai, jog šioje nutartyje jau buvo konstatuota, kad Tvarkos 6 punktas neprieštarauja CPK 10 straipsnio 1 daliai, 594 straipsnio 1 daliai bei Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 daliai, pareiškėjos prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla atmestinas (2007 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-224/2008).

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog įsakymo Nr. 1R-306 ginčijamos dalies „taip pat patikrinti kitas antstolės vykdomąsias bylas, kuriose uždėtas areštas piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose” formuluote Teisingumo ministerijos tarnautojai buvo įgalioti atlikti tokios apimties neeilinį pareiškėjos darbo organizavimo patikrinimą, kas neturi būti suprantama kaip įgaliojimas atlikti tokio turinio neeilinį pareiškėjos darbo organizavimo patikrinimą, kuris pagal teisės aktų nuostatas yra laikytinas teismo prerogatyva. Taigi įsakymas Nr. 1R-306 ginčijama apimtimi yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė