Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovui P. J., jo atstovui advokatui D. K., trečiajam asmeniui A. S., nedalyvaujant atsakovo VĮ Turto bankas atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankui dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad O. J. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su ieškovo tėvu J. J., mirusiu (duomenys neskelbtini). O. J. ir J. J. santuoka nebuvo nutraukta. Nors mirusiųjų O. J. ir J. J. santuoka formaliai ir nebuvo nutraukta, tačiau O. J. ir J. J. kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė jau nuo 1976 metų. Šeimai (O. J., J. J. ir ieškovui) gyvenant tuo metu Kėdainiuose, J. J., kai ieškovas buvo devynerių metų amžiaus, išvarė O. J. kartu su tuo metu mažamečiu ieškovu iš namų. O. J. kartu su ieškovu persikėlė gyventi į Šiaulius. Nuo to laiko nei ieškovas, nei jo motina O. J. su J. J. nebebendravo, jokių ryšių nepalaikė. Minėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), O. J. buvo skirtas pagal 1984 m. liepos 11 d. Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Gyvenamosios patalpos orderį Nr. 008757, t. y. jau po to, kai O. J. ir J. J. nebevedė bendro ūkio, gyveno atskirai, nebepalaikė tarpusavyje jokių santykių, J. J. buvo išsikėlęs gyventi į (duomenys neskelbtini) ir ten deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Minėtame orderyje aiškiai nurodoma, kad O. J. šeima susideda iš 1 asmens, t. y. butas yra skirtas ir jame gyvens tik O. J.. Remiantis minėtu orderiu, O. J. dėl buto sudarė 1985-03- 21 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį. Butą O. J. už savo asmenines lėšas – grynus pinigus bei valstybės vienkartines išmokas – išsipirko 1992 m. balandžio 2 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7-3561 iš valstybės, remiantis LR 1991-05-28 įstatymo Nr. 1-1374 nuostatomis. J. J. bute iš viso negyveno, jame net nėra lankęsis. Bute pastoviai viena pati gyveno O. J.. Butą iki savo mirties prižiūrėjo, juo rūpinosi, remontavo, išlaikė, mokėjo komunalinius mokesčius (mokėjimų kopijos pridedamos) O. J.. Taigi, nors ieškovo motina O. J. nekilnojamąjį turtą (butą) įgijo formaliai būdama santuokoje, vėliau būdama našle ((duomenys neskelbtini) mirus J. J.) nenutraukusi santuokos mirė, tačiau nekilnojamasis turtas (butas) buvo įgytas išskirtinai jos asmeniniams, su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, už asmenines lėšas, kadangi santuokinio gyvenimo su J. J. ieškovo motina negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 1976 metų. Prašomas pripažinti asmenine nuosavybe nekilnojamasis turtas (butas) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1992 metais, kai O. J. jau nebegyveno su sutuoktiniu J. J. ir nepalaikė jokių šeimyninių ryšių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Byloje esančias duomenimis nustatyta, kad ieškovo P. J. tėvai yra J. J. ir O. J., jie susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 17). J. J. mirė (duomenys neskelbtini), O. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-20). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius informavo, kad nėra duomenų apie J. J. ir O. J. ištuoką (b. l. 28). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), skirtas buto nuomotojai O. J. 1984 m. liepos 11 d. Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Gyvenamosios patalpos orderiu Nr. 008757, kuris išduotas pagal Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984-07-09 sprendimą Nr. 170, orderyje nurodyta, kad O. J. šeima susideda iš 1 asmens (b. l. 32-33). O. J. 1985-03-21 sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį (b. l. 29-31). 1992 m. balandžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7-3561, sudaryta pagal Šiaulių miesto valdybos 1992-03-12 įkainojimo aktą Nr. 924, pardavėjas – Šiaulių miesto valdybos atstovas, pardavė, o pirkėja – O. J. nupirko iš valstybės butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso O. J. pagal 1992-04-02 Pirkimo pardavimo sutartį, remiantis LR 1991-05-28 įstatymo Nr. 1-1374 nuostatomis (b. l. 7). Lietuvos respublikos Radviliškio rajono Šeduvos apylinkės viršaičio 1994-07-08 pažymėjime Nr. 02-16-59 nurodyta, kad J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šeduvos miesto seniūnijos 2021-11-11 pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad J. J. 1977-12-20 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). 2021-10-07 Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro liudijime nurodyta, kad P. J. priėmė palikimą po O. J. mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). 1994-12-08 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirusio J. J. turtą paveldi motina S. J. (b. l. 25). Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad S. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 66). 2006-04-07 Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nurodyta, kad S. J., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą paveldi duktė O. S.. Notarė D. V. nurodė, kad O. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą gavo A. S. (b. l. 75-87). Iš pateiktų mokėjimo nurodymų pervesti įmokas, mokėjimo pranešimų ir apmokėtų sąskaitų matyti, kad O. J. nurodoma kaip mokėtoja už suteiktas komunalines paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Kasos pajamų orderiai patvirtina, kad O. J., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), buvo teikiamos socialinės paslaugos (b. l. 34-46).

8. Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą (toliau – ir SŠK), tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-579/2002, 3K-3-343/2006, 3K-3-280/2008).

9. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-464/2008, 3K-3-491/2009, 3K-3-491/2011).

10. Byloje nėra ginčo, kad O. J. ir J. J. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė tuo metu, kai O. J. nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikti dokumentai, susiję su aptariamo buto nuoma, įsigijimu, komunaliniais mokesčiais, kuriuose O. J. sutuoktinis kaip šeimos narys ar bendrasavininkis nebuvo nurodytas. Be to, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. J. nuo 1977 m. deklaravo savo gyvenamąją vietą kitoje gyvenamojoje vietoje, taip pat iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jo motina O. J. nuosavybės į nurodytą butą įgijimo metu gyveno be sutuoktinio, viena mokėjo mokesčius ir rūpinosi butu. J. J. savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prie šio turto įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo neprisidėjo, bute negyveno. 1984 m. liepos 11 d. Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Gyvenamosios patalpos orderyje Nr. 008757, kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini), skirtas buto nuomotojai O. J., nurodyta, kad O. J. šeima susideda iš vieno asmens. 1992 m. balandžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 7-3561, sudarytoje pagal Šiaulių miesto valdybos 1992-03-12 įkainojimo aktą Nr. 924, nurodyta, kad O. J. už butą sumokėjo grynais pinigais ir valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Trečiasis asmuo sutinka su ieškiniu, atsakovas ieškinio tenkinimui neprieštaravo.

11. Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad nors O. J. nekilnojamąjį turtą įgijo formaliai būdama santuokoje, tačiau nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai asmeniniams, su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, už asmenines lėšas, todėl akivaizdu, kad įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta O. J. valia įsigyti turtą asmeninei nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registre aptariamas turtas taip pat įregistruotas vienos O. J. vardu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, ieškinys tenkintinas visiškai, pripažintina, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso O. J., mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str. 1 d. 7 p., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – b tas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.