Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. L.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-10-04 E. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 87P-3011550-13, už tai, kad ji 2013-09-26 18.09 val. (duomenys neskelbtini) skambino pagalbos telefono numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus žinant, kad nėra pagalbos poreikio, Ši jos veika kvalifikuota Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188²? straipsnį.

Policijos pareigūno 2013-09-26 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-09-26 gavus pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) pranešėją E. L. sumušė jos broliai, policijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja ir paaiškino, kad yra atėję jos broliai Č. N. ir S. N., kuriems yra apribojimas būti namuose. Policijos pareigūnams pabendravus su Č. N. ir S. N. paaiškėjo, kad pranešėjos niekas nemušė, o vėliau ir pati pranešėja pasakė, kad policijos pareigūnus kvietė dėl to, jog jos broliai galimai vėliau pradės kabinėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad smurtas ir apribojimai nenustatyti.

Iš iškvietimo išklotinės matyti, kad E. L. 2013-09-26 pranešė, kad ją namuose sumušė du neblaivūs broliai, tačiau informacija nepasitvirtino.

ATPK188²? str. numato administracinę atsakomybę už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo pranešta apie smurtą šeimoje ir dėl to buvo iškviesta policija. Toks E. L. elgesys negali būti vertinamas kaip skambinėjimas pagalbos telefonu, nesant pagalbos poreikio. Tokie V. L. veiksmai turėtų būti kvalifikuoti kaip žinomai melagingas policijos iškvietimas, paaiškėjus, kad realiai nebuvo įvykio dėl kurio buvo kviesta policija ar kita speciali tarnyba. Atsakomybę už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą numato ATPK 186 str., o ne ATPK188²? str.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. (ATPK 9 str.)

Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, o dispozicijoje įtvirtintas terminas “žinomai melagingas” apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba nereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-119/2012).

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnams atvykus pagal iškvietimą, pranešimas dėl smurto nepasitvirtino. Tačiau iš teismui pateikto įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, matyti, kad Č. N. atžvilgiu 2013-06-19, 2013-07-30 pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 138 str. 2 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas), 2013-08-01 ir 2013-09-06 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimis Č. N. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo atitinkamai nuo 2013-08-01 iki 2013-09-01 ir nuo 2013-09-06 iki 2013-10-06, jam nustatytas 3,16 prom. girtumas.

Posėdžio metu E. L. taip pat paaiškino, kad ji kartu su motina gyvena motinos namuose, kartu gyveno ir broliai Č. N. ir S. N., tačiau Č. N. baudžiamojoje byloje paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo motinos.

Pažymėtina, kad be teisės pažeidimų atskleidimo policijai priskirtos ir prevencinės bei socialinės funkcijos – pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus policija turi užtikrini viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją.

Policijos pareigūnai klaidingai nustatė, jog Č. N. nėra apribojimų. Duomenų apie S. N. policijos pareigūnai nepateikė, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. N. kaltinamas pagal LR BK 145 str. dėl grasinimo nužudyti V. N. (E. L. motiną), bei taip pat jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo nuo 2012-11-18 dviems savaitėms.

Šie duomenys labai išsamiai charakterizuoja E. L. bei Č. N. ir S. N. tarpusavio santykius, situaciją šeimoje. Akivaizdu, kad Č. N. ir S. N. ne kartą yra nukreipę agresiją prieš savo šeimos narius, smurtavę, todėl, teismo vertinimu, E. L. pagristai baiminosi dėl galimo smurto prieš ją. Nepaisant to, kad E. L. pranešimas dėl smurto nepasitvirtino, nėra pagrindo teigti, kad policijos išvietimas buvo be pagrindo. Policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą, neatliko jiems skirtos nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos funkcijos, paviršutiniškai įvertino situaciją, ko pasakoje tą pačią dieną, išvykus pareigūnams E. L. buvo sužalota.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla nutrauktina nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. L. veiksmuose tiesioginės tyčios, t.y. ATPK 186 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 2 p., teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu.