- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- 2-212-299/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02515-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Vilkienė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant pareiškėjui S. Š., suinteresuotų asmenų atstovams L. V., Juozui A. G.,
žodinio proceso tvarka, viešajame posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jis buvo Z. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) kuri mirė 1994-10-06 įvaikintas ir kad jis po savo įmonės mirties palikimą priėmė ir pradėjo valdyti. Nustatyti faktai jam reikalingas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. Nurodo, kad jo biologinė mama S. Š. mirė 1948-08-20, tėvas S. Š. susituokė su Z. Š. netrukus po biologinės mamos mirties 1948-09-22. Mirus tėvui 1951-07-20 jį Z. Š. faktiškai įsivaikino, jį prižiūrėjo, auklėjo, elgėsi su juo kaip su savo vaiku, tačiau dokumentų tam nesusitvarkė, nes tuo metu tokių dokumentų nieks netvarkydavo, net nebuvo aišku pas ką kreiptis, norit susitvarkyti įsivaikinimą. Kadangi 1994-10-06 mirė jo įmotė Z. Š., likusį turtą jis valdė kaip savo, naudojosi, mokėdavo mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovė L. V. neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Nurodo, kad civilinės metrikacijos įrašuose faktų apie pareiškėjo įvaikinimą nėra, tačiau kaip rodo archyviniai duomenys, tuo metu įvaikinimo faktai buvo labai reti, įvaikinami buvo tik pamestinukai ir tik atvykę iš kitų rajonų. Dėl tuometinio žmonių neraštingumo, menkos informacijos turėjimo, nestabilios valdžios, žmonės net nesistengdavo formaliai susitvarkyti dokumentus, nes tai būdavo ganėtinai sudėtinga, todėl remiantis visa byloje esama informacija tikėtina, kad Z. Š. faktiškai įsivaikinusi mirus biologinei mamai pareiškėją, net nesirūpindama dokumentų tvarkymu.
Suinteresuoto asmens atstovas J. A. G. nurodė, kad nors iš formuojama teismų praktika prieštarautų įvaikinimo fakto nustatymui, tačiau jis iš esmės atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei suinteresuoto asmens atstovo L. V. išdėstytą poziciją, neprieštarauja faktų nustatymui ir palieka šį klausimą spręsti teismo nuožiūrai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinis faktas dėl įvaikinimo turi būti nagrinėjamas pagal tuo metu veikiančius įstatymus. Darant prielaidą, kad faktinis įvaikinimas įvyko po pareiškėjo tėvo ir Z. Š. santuokos 1948-09-22, nustatyta, kad tuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo Rusijos Federacijos 1922 m. civilinis kodeksas, o įvaikinimo klausimai buvo nagrinėjami remiantis 1926 m. RSFSR santuokos, šeimos ir globos įstatymu, kuris buvo priimtas Rusijos Federacijos centrinio vykdomojo komiteto 1926-11-19 (LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1945 m. gegužės 15 d. įsako redakcija). Įvaikinimo klausimą reglamentavo šio įstatymo III skyriaus 57-67 straipsniai. Šio įstatymo 59 straipsnyje buvo numatyta, kad įvaikinimas vykdomas remiantis globos įstaigų nutarimu, o priėmus tokį nutarimą šis faktas įregistruojamas civilinė registracijos įstaigose. Įstatymo 64 str. numatė, kad įvaikintas asmuo įgyja visas biologinio vaiko teises bei pareigas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje nurodo, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų.
Valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktus, išvardytus CK 2.18 straipsnyje. Tai - asmens gimimas, asmens mirtis, santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas, įvaikinimas, tėvystės (motinystės) pripažinimas ir nustatymas, vardo ir pavardės pakeitimas, partnerystė. Be šių civilinės būklės aktų, CK 3.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės metrikacijos įstaigos taip pat registruoja tautybės pakeitimą.
Pagal šį punktą nustatomas ne pats gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties ar kito civilinės būklės akto faktas, bet jo įregistravimo faktas. Fakto įregistravimą patvirtina įrašo pagrindu išduotas liudijimas. Jeigu prašomas nustatyti faktas nebuvo įregistruotas, jis negali būti nustatytas, nes neturės juridinės reikšmės.
Tačiau toje pačioje apžvalgoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas numato ir galimas išimtis. „Priėmus 2002 m. CPK, faktinio įvaikinimo fakto nustatymas jo 444 straipsnio 2 dalyje tarp 1-8 punkte nustatomų juridinę reikšmę turinčių faktų nenumatytas. Tačiau toliau galioja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. I-2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ 3 punktas, kuriame nustatyta, kad tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali būti įrodomas teismo. Nepaisant šio punkto nuostatos formulavimo teisinio ydingumo, materialusis teisinis reguliavimas, suteikiantis faktiniam įvaikinimui juridinę reikšmę, išlieka, todėl faktinio įvaikinimo faktą teismas gali nustatyti. Tačiau šis faktas gali būti nustatytas vadovaujantis ne CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punktu, bet šios dalies 9 punktu.“
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo, suinteresuoto asmens atstovo L. V., M. M. ir A. L. parodymų, pareiškėją S. Š. 1994-10-06 mirusi Z. Š. buvo faktiškai įsivaikinusi nuo savo santuokos su pareiškėjo tėvu S. Š. datos 1948-09-22, todėl toks juridinis faktas nustatytinas (1926 m. RSFSR santuokos, šeimos ir globos įstatymu, kuris buvo priimtas Rusijos Federacijos centrinio vykdomojo komiteto 1926-11-19 (LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1945 m. gegužės 15 d. įsako redakcija, 64 str., Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 9 p.), o po pareiškėjo įmotės mirties pareiškėjas likusį palikimą priėmė ir valdo (CPK 444 str.8p., CK 587 str. 1964-07-04 redakcija).
Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, tikslu gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., teismas
nusprendžia:
Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1994-10-06 faktinis įvaikis ir kad pareiškėjas S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo faktinės įmotės mirties 1994-10-06 palikimą priėmė ir pradėjo valdyti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.