Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-12-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-3487-893/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-07
Bylos Nr.
A5.-3487-893/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03138-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Dainius Grizickas (pirm.)
Pažeidėjas
V. S.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Bylos Nr. A5.-3487-893/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03138-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nesilaikė užsieniečių įdarbinimo tvarkos, nevykdė Darbo kodekso (toliau – ir DK) 23 straipsnio 1 dalies nuostatų ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2, 7 dalyje numatytų imperatyvių reikalavimų ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną pranešti apie jo įdarbinimą Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai , o būtent esant darbo sutarties požymiams, nuo 2019 m. gegužės 29 d. sudarė darbo sutartį ir nelegaliai įdarbino ir leido dirbti darbuotojai S. F. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tuo pažeidžiant imperatyviąsias DK 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2, 7 dalies, ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais V. S. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta jam teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl nurodytų nusižengimų padarymo įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: 2020 m. spalio 29 d. administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotos padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės; 2020 m. spalio 1 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini); Migracijos departamento prie LRVDM informacija; darbo sutartimi; VSDFV informacinės sistemos duomenimis; V. S. paaiškinimu, kuris paaiškino, kad nežinojo, kad norint įdarbinti užsienietį į kitą darbą reikia Migracijos departamento sprendimo; kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kadangi kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos DK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso, kitų įstatymų ir kitų darbo teisės normų nustatyta tvarka darbdavys privalo teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo sąlygas ar kitus darbo santykių aspektus juose nurodytoms kompetentingoms institucijoms.

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. To paties įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. šių teisės aktų tinkamai nesilaikė, nes byloje nėra patikimų duomenų, kad jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, priimdamas į darbą S. F. turėjo Migracijos departamento leidimą pakeisti darbdavį.

Atkreiptinas dėmesys, kad V. S. savo paaiškinime nurodė, jog nežinojo, kad norint įdarbinti užsienietį reikia Migracijos departamento sprendimo, tačiau pažymėtina, kad pagal konstitucinį principą įstatymų reikalavimų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės, todėl laikytina, kad V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, tai, kad V. S. yra dirbantis. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtinos nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda.

V. S. taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK atitinkamų straipsnių sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti, nėra pagrindo, nes išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti ar skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nenustatyta. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 675 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju V. S. nėra pateikęs nei rašytinio prašymo paskirtą baudą išdėstyti, nei visų reikiamų duomenų, kurie leistų įvertinti jo turtinę padėtį. Vis tik pažymėtina, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, prašymus paduodant Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsniu, 636 straipsniu,

nutaria:

pripažinti V. S. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20124968254.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Grizickas