Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant prokurorėms Vaidotei Žižienei, Ramunei Brazdeikytei, gynėjui Artūrui Baužai, nukentėjusiesiems K. P., Ž. V., jo atstovui advokatui Antanui Vitlipui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Jonavoje, lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2016-03-17 Anykščių r/a teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. , 138 str. 2 d. 8 p. , 63 str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1d. ir 140 str. 1d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. 2015m. spalio 31 d. apie 21.00 val., prie (duomenys neskelbtini) kaimo tarpmiestinės stotelės, esančios prieš kavinę adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su K. P. metu, tyčia, peiliu arba kitu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu dūrė vieną kartą Ž. V. į juosmens sritį ir padarė jam kiauryminį durtinį pjautinį juosmens sužalojimą su 4-5 juosmeninio tarpslankstelinio disko pažeidimu, kiauriniu nugaros smegenų kietojo dangalo pažeidimu ir šios srities nugaros smegenų struktūrų pažeidimu, kuo sunkiai sutrikdė Ž. V. sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Be to J. J. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tarpusavio konflikto su K. P. metu, netrukus po Ž. V. sužalojimo, peiliu arba kitu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu, tyčia, sudavė vieną kartą K. P. į dešinės rankos plaštaką ir padarė žaizdą dešinės plaštakos priekiniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje, kuo nežymiai sutrikdė K. P. sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje J. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dienos vakare nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, siekdamas išsiaiškinti su buvusios žmonos draugu K. P.. Nesutarimas kilo dėl to, kad jo buvusi žmona ir dviejų sūnų motina tą dieną neatsakinėjo į jo telefono skambučius, o jis norėjo pamatyti vaikus. Galiausiai telefonu atsiliepė jos draugas K. P. ir pasakė, kad jis užauginsiąs jo vaikus, o jam reikia dingti iš jų gyvenimo. Jiedu abu susižodžiavo. K. P. pasiūlė jam atvažiuoti ir pažadėjo jį sumušti. Jis paprašė savo draugo nuvežti jį į (duomenys neskelbtini). Draugas jį atvežė ir paliko. Jis nuėjo prie autobusų stotelės, kuri yra apie 70 m nuo baro, kuriame, kaip jis įtarė pagal triukšmą telefone, ir buvo K. P.. Jis paskambino tuo pačiu telefonu, o kai juo vėl atsiliepė K. P., pasiūlė jam ateiti prie stotelės pasikalbėti. Pats jo laukė tamsoje. Pamatęs, kad iš baro išėjo krūva žmonių ir ėmė bėgti stotelės link, jis iš tamsos nepasirodė. Vaikinai, jo neradę, grįžo į barą. Jis nuėjo prie raudonų plytų pastato, kur gulėjo krūva metalo. Iš ten pasiėmė plokščią strypą ir smailą skardos gabalą, įsidėjo juos į striukės kišenę. Tai galėjo būti automobilio dalys. Po to jis dar kartą paskambino telefonu ir pasakė K. P., kad laukia vienas stotelėje. Netrukus pamatė, kad iš baro stotelės link išbėgo vaikinas, už jo , atsilikę kokia 10m iš baro išbėgo dar kokie septyni aštuoni žmonės. Jis atsistojo ir išsitraukė tuos metalus, vieną paėmė į vieną ranką, kitą – į kitą. Kažkas iš jų suriko, kad pas jį ginklas. Jie sustojo, kažkas pasakė, kad tai ne ginklas ir jie vėl pradėjo į jį bėgti. Jis mėgino iš stotelės ištrūkti ir bėgo į kairę pusę. Jie jį puolė, kažkuris su pagaliu trenkė į jam dešinės kojos kelią ir jį sužeidė. Jis suklupo, kažkas suklupo su juo, prasidėjo grumtynės. Jis mosikavo turimais metalais. Pripažįsta, kad gindamasis bei griūdamas ir galėjo kurį nors sužeisti. Tada jam pavyko ištrūkti iš stotelės ir jis šlubuodamas traukėsi palei kelią (duomenys neskelbtini) pusėn. Keli vaikinai ėjo jam iš paskos ir mėtė į jį akmenis. Taip jis ėjo apie kilometrą. Tada išsikvietė taksi, kurio laukė apie pusvalandį. Atvažiavus taksi automobiliui, jis išmetė turėtus metalus. Tie vaikinai, kurie jį persekiojo, dar trukdė automobiliui išvažiuoti. Jis paprašė, kad taksi jį išleistų (duomenys neskelbtini) gatvėje ir nuėjo pernakvoti pas draugą, nes namo grįžti bijojo dėl K. P. ir jo draugų keršto. Pats į policiją dėl sužalojimo nesikreipė. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų, atlygino dalį žalos nukentėjusiajam Ž. V.. Pripažįsta, kad turi problemų su alkoholiu ir sutinka priklausomybę gydytis. Valstybinės ligonių kasos ieškinio nepripažįsta, nes nukentėjusįjį sužalojo gindamasis, o Ž. V. prašoma neturtinė žala yra , jo manymu, yra per didelė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodoma šiais įrodymais:

Liudytojas E. M. parodė, kad įvykio dienos vakarą buvo bare, kuriame buvo ir K. P., kuris su A. J. kalbėjosi, kad jai pradėjo skambinėti buvęs vyras. K. P. jo paklausė, ar jis galės išeiti padėti, jeigu kas. Jis sutiko. Vėliau jam sėdint bare, kažkas arėjo ir pasakė, kad prie stotelės vyksta kipišas. Jis išėjo vienas, ar dar kas su juo ėjo, nežiūrėjo. Atėjo iki stotelės, kur stovėjo K. P. ir kaltinamasis. Jie vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais. Jis su K. P. ėjo kaltinamajam iš priekio, o Ž. V. pasirodė kaltinamajam iš už nugaros. Pamatė, kad kaltinamasis kažką ištraukė ir laiko rankose. Ž. V. norėjo kaltinamajam spirti, bet nugriuvo. Tada kaltinamasis apžergė Ž. V. ir gulinčiam dūrė peiliu. Iš karto po įdūrimo kaltinamasis norėjo dar kartą durti, bet jis su K. P. ėmė mėtyti į jį ant žemės buvusia skalda, kad atsitrauktų nuo Ž. V.. Kaltinamasis atsitraukė ir pradėjo eiti link pagrindinio kelio. Jis ir K. P. sekė jį iki (duomenys neskelbtini) ženklo, kad nepabėgtų. Bet atvažiavo taksi kaltinamojo pasiimti. Jis dar mėgino stabdyti taksi, buvo atsirėmęs ant kapoto, bet automobilis nuvažiavo.

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK KPS vyresn. tyrėjos J. K. tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad buvo atlikta nukentėjusiųjų K. P., Ž. V., liudytojos A. J. bei įtariamojo J. J. mobilaus ryšio telefonų išklotinių analizė, kuria nustatyta, kad J. J. 2015-10-31 A. J. skambino 13 kartų (1 t., b. l. 97-114).

2016-01-19 ir 2016-02-03 MRT pokalbių suvestine nustatoma, kad 2015-10-31 liudytoja A. J. ir liudytojas E. M. skambino į BPC, nurodydami, kad yra sužeistas žmogus, nurodydami įvykio aplinkybes ir tai, kad bando sulaikyti įtariamąjį (1 t., b. l. 150-165).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad liudytojas A. B. atpažino J. J. kaip asmenį, kurį taksi automobiliu 2015 m. rudenį , laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 22.00 val., vežė iš (duomenys neskelbtini). į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88-89).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad J. J. savanoriškai prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė medicinos dokumentų išrašą/siuntimą ir priėmimo kvitą, iš kurių nustatoma, kad J. J. įtariama menisko patologija (1 t., b. l. 90-91 .

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3032/2015(02) nustatoma, kad K. P. rasta žaizda dešinės plaštakos priekiniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno (ar daugiau) kontakto (-ų )pasekoje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 120).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G272/2016(02) nustatoma, kad Ž. V. konstatuotas kiauryminis durtinis pjautinis juosmens sužalojimas su 4-5 juosmeninio tarpslankstelinio disko pažeidimu, kiauriniu nugaros smegenų kietojo dangalo pažeidimu ir šios srities nugaros smegenų struktūrų pažeidimu. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu – pjaunančiu daiktu ar įrankiu paveikus juosmens sritį, galimai 2015-10-31. Sužalojimas nebūdingas kieto buko daikto poveikiui, galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas dėl kiauryminio durtinio pjautinio juosmens sužalojimo su kiauriniu nugaros smegenų kietojo dangalo pažeidimu ir šios srities nugaros smegenų struktūrų pažeidimu vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 123-124).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3043/2015(02) nustatoma, kad J. J. konstatuoti šie sužalojimai: dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimas, kuris galėjo išsivystyti nuo smūgio kietu buku daiktu į dešinio kelio sąnario išorinį paviršių. Šis sužalojimas vertinant atskirai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Odos nubrozdinimai nugaroje, stuburo krūtininės dalies protekcijoje ir dešinio sėdmens srityje išsivystė nuo dviejų poveikių kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu ir galėjo išsivystyti metant labiausiai tikėtina briauną turinčius betono luitus ir panašiai. Visi šie paviršiniai nubrozdinimai išsivystė nuo dviejų poveikių ir vertinant atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Židininis kraujo išsiliejimas dešinės plaštakos III piršto odoje galėjo išsivystyti nuo šios srities suspaudimo, sužnybimo ar panašiai ir sprendžiant pagal spalvą bei uždegiminės reakcijos nebuvimą, greičiausiai padarytas ankščiau, t. y. ne užduotyje nurodytu laiku. Užduotyje nurodytu laiku galėjo būti padaryti trimis poveikiais trys sužalojimai, dešinio kelio sąnario menisko plyšimas ir odos nubrozdinimai nugaroje ir sėdmens srityje. Sužalojimų, būdingų savigynai nėra. Kelio girnelė, labiausiai tikėtina, sužalota žmogui stovint, ar bent remiantis dešiniąja koja į žemę, kai buvo patirtas smūgis į išorinį kelio paviršių. Nubrozdinimai nugaroje ir sėdmenyje padaryti, galimai tiriamajam esant įvairiose padėtyse, tačiau jėga veikia iš nugaros. Žmogus tokius sužalojimus gali pasidaryti ir pats. Pvz. menisko plyšimas gali išsivystyti nuo staigaus , ypač sukamojo kelio judesio (1 t., b. l. 127-128).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolais nustatoma, kad J. J. vietoje parodė, kur rado ir pasiėmė metalinius daiktus, kur ir kaip jais mosikuodamas mėgino išvengti jį puolusių vaikinų, o K. P. vietoje parodė, kur kokiu būdu buvo sužalotas jis ir Ž. V. (1 t., b. l. 33-36, 2 t., b. l. 89-91). Šie jų parodymai iš esmės sutampa su aukščiau ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo padaryta veika buvo kvalifikuota teisingai pagal LR BK 135 str. 1d. ir 140 str. 1d. Aukščiau ištirtais įrodymais byloje yra nustatyta, kad J. J. aštriu duriančiu pjaunančiu įrankiu tyčia dūrė vieną kartą nukentėjusiajam Ž. V. į nugaros sritį ir jį sunkiai sužalojo bei sudavė smūgį tuo pačiu įrankiu Ž. P. į dešinę plaštaką ir jį nežymiai sužalojo. Tai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 1d. ir 140 str. 1d., sudėtį. Kaltinamasis teigia, sužalojimus padaręs gindamasis. Tačiau šiuos jo parodymus paneigia aukščiau ištirti nukentėjusiojo K. P. ir liudytojo E. M. bei kitų liudytojų parodymai, kuriais netikėti teismui nėra jokio pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d. teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Taikant ir aiškinant šią nuostatą būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį galima matyti ar girdėti, ar kitaip pajausti. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Šiuo atveju, J. J. buvo konflikto iniciatorius ir aktyviai puolė nukentėjusiuosius su kūno žalojimui pritaikytais įrankiais. Ž. V. jis sužalojo gulintį ant žemės, kai jis jam jokio pavojaus jau nekėlė. Nukentėjusiojo K. P. ir E. M. veiksmai, mėtant į kaltinamąjį skaldą tikslu jį nuvyti nuo Ž. V., rodo, kad puolimo persvara buvo kaltinamojo pusėje. Dėl paminėto kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę.

Tokiu būdu byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas ir yra baustinas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis J. J. padarė vieną tyčinį sunkų ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimus (LR BK 11 str. 3, 5d. ). Jis yra teistas už analogišką veiką, baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 44-59). Jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų (LR BK 59 str. 1d. 2p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kiek mažesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 61 str.). Atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo aplinkybes ( iš esmės konfliktas, peraugęs į nusikaltimą, kilo tarp kaltinamojo ir K. P. dėl moters, kurio jie nesugebėjo civilizuotai išspręsti, o ėmėsi spręsti iš jėgos pozicijų, į tai nurodo ne tik kaltinamojo elgesys, bet ir K. P. veiksmai, buriant draugus pagalbai), į kaltinamojo asmenybę (dirba , turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus) bei į aukščiau paminėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas.

Iki bausmės vykdymo pradžios J. J. paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, po to – ji baigtina taikyti (BPK 139 str. 3d.).

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys 1140,49 Eur dėl Ž. V. ir K. P. gydymo yra įrodytas pažymomis (1 t., b.l. 40-41, 56), todėl yra tenkintinas visiškai (LR CK 6. 283 str. 1d.).

Nukentėjusysis Ž. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 79,65 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala yra įrodyta kvitais (2t., b.l. 148-150), todėl yra tenkintina visiškai (LR CK 6. 283 str. 1, 2 d.). Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad dėl patirto sužalojimo jo sveikata sutriko sunkiai, jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelius nepatogumus. Jis ilgai gydėsi, buvo nedarbingas. Po traumos liko liekamieji reiškiniai – skauda sėdint, stojant. Atsižvelgtina, kad dėl J. J. padaryto nusikaltimo nukentėjusiojo Ž. V. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai ir šiuo metu jis jaučia neigiamas sveikatos sutrikdymo pasekmes, todėl pagrindas priteisti neturtinę žalą yra (LR CK 6.250 str. 2d.). Kaltinamasis nukentėjusiojo ieškinį iš esmės pripažino, nesutikdamas tik su jo dydžiu, atlygino 500 eurų žalos. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes ( nukentėjusysis, įvykio metu būdamas visiškai girtas, pats nesuvokdamas, kodėl ir už ką, kartu su kitais draugais įsikišo į kaltinamojo ir Ž. P. ginčą, mėgino spirti kaltinamajam, bet pargriuvo ir tuo metu buvo sužalotas ), į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, išlaiko tris vaikus, turto neturi) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinis ieškinys mažintinas iki 5000 Eur. Kadangi kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam Ž. V. 500 Eur žalos, todėl iš kaltinamojo jam priteistina 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1d. ir 140 str. 1d. ir nubausti pagal BK 135 str. 1d. laisvės atėmimu 3(trejiems) metams, pagal BK 140 str. 1d. – areštu 30 (trisdešimt) parų. Vadovaujantis BK 63 str. 2d., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3(trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2016-03-17 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę J. J. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems) metams. J. J. įpareigoti : neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei gydytis priklausomybės ligas.

-Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 03505, buveinė Europos a. 1, Vilnius, a/s LT 2173000100002484333, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, 1140,49 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt eurų 49 centus) už Ž. V. ir K. P. gydymą;

-Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), 79,65 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 65 ct) turtinei žalai ir 4500 (keturis tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomąją priemonę kaltinamajam palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, po to – ją baigti taikyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą apeliaciniu skundu.