Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-18-490/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-24
Bylos Nr.
1-18-490/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60420-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Nukentėjusysis
K. P., Ž. V.
Kaltinamasis
J. J.
Advokatai
Antanas Vitlipas
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr.1-18-490/2017m.
Proceso Nr. 1-01-1-60420-2015-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 24 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė ,

sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant prokurorėms Vaidotei Žižienei, Ramunei Brazdeikytei, gynėjui Artūrui Baužai, nukentėjusiesiems K. P., Ž. V., jo atstovui advokatui Antanui Vitlipui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Jonavoje, lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2016-03-17 Anykščių r/a teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. , 138 str. 2 d. 8 p. , 63 str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1d. ir 140 str. 1d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. 2015m. spalio 31 d. apie 21.00 val., prie (duomenys neskelbtini) kaimo tarpmiestinės stotelės, esančios prieš kavinę adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su K. P. metu, tyčia, peiliu arba kitu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu dūrė vieną kartą Ž. V. į juosmens sritį ir padarė jam kiauryminį durtinį pjautinį juosmens sužalojimą su 4-5 juosmeninio tarpslankstelinio disko pažeidimu, kiauriniu nugaros smegenų kietojo dangalo pažeidimu ir šios srities nugaros smegenų struktūrų pažeidimu, kuo sunkiai sutrikdė Ž. V. sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Be to J. J. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tarpusavio konflikto su K. P. metu, netrukus po Ž. V. sužalojimo, peiliu arba kitu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu, tyčia, sudavė vieną kartą K. P. į dešinės rankos plaštaką ir padarė žaizdą dešinės plaštakos priekiniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje, kuo nežymiai sutrikdė K. P. sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje J. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dienos vakare nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, siekdamas išsiaiškinti su buvusios žmonos draugu K. P.. Nesutarimas kilo dėl to, kad jo buvusi žmona ir dviejų sūnų motina tą dieną neatsakinėjo į jo telefono skambučius, o jis norėjo pamatyti vaikus. Galiausiai telefonu atsiliepė jos draugas K. P. ir pasakė, kad jis užauginsiąs jo vaikus, o jam reikia dingti iš jų gyvenimo. Jiedu abu susižodžiavo. K. P. pasiūlė jam atvažiuoti ir pažadėjo jį sumušti. Jis paprašė savo draugo nuvežti jį į (duomenys neskelbtini). Draugas jį atvežė ir paliko. Jis nuėjo prie autobusų stotelės, kuri yra apie 70 m nuo baro, kuriame, kaip jis įtarė pagal triukšmą telefone, ir buvo K. P.. Jis paskambino tuo pačiu telefonu, o kai juo vėl atsiliepė K. P., pasiūlė jam ateiti prie stotelės pasikalbėti. Pats jo laukė tamsoje. Pamatęs, kad iš baro išėjo krūva žmonių ir ėmė bėgti stotelės link, jis iš tamsos nepasirodė. Vaikinai, jo neradę, grįžo į barą. Jis nuėjo prie raudonų plytų pastato, kur gulėjo krūva metalo. Iš ten pasiėmė plokščią strypą ir smailą skardos gabalą, įsidėjo juos į striukės kišenę. Tai galėjo būti automobilio dalys. Po to jis dar kartą paskambino telefonu ir pasakė K. P., kad laukia vienas stotelėje. Netrukus pamatė, kad iš baro stotelės link išbėgo vaikinas, už jo , atsilikę kokia 10m iš baro išbėgo dar kokie septyni aštuoni žmonės. Jis atsistojo ir išsitraukė tuos metalus, vieną paėmė į vieną ranką, kitą – į kitą. Kažkas iš jų suriko, kad pas jį ginklas. Jie sustojo, kažkas pasakė, kad tai ne ginklas ir jie vėl pradėjo į jį bėgti. Jis mėgino iš stotelės ištrūkti ir bėgo į kairę pusę. Jie jį puolė, kažkuris su pagaliu trenkė į jam dešinės kojos kelią ir jį sužeidė. Jis suklupo, kažkas suklupo su juo, prasidėjo grumtynės. Jis mosikavo turimais metalais. Pripažįsta, kad gindamasis bei griūdamas ir galėjo kurį nors sužeisti. Tada jam pavyko ištrūkti iš stotelės ir jis šlubuodamas traukėsi palei kelią (duomenys neskelbtini) pusėn. Keli vaikinai ėjo jam iš paskos ir mėtė į jį akmenis. Taip jis ėjo apie kilometrą. Tada išsikvietė taksi, kurio laukė apie pusvalandį. Atvažiavus taksi automobiliui, jis išmetė turėtus metalus. Tie vaikinai, kurie jį persekiojo, dar trukdė automobiliui išvažiuoti. Jis paprašė, kad taksi jį išleistų (duomenys neskelbtini) gatvėje ir nuėjo pernakvoti pas draugą, nes namo grįžti bijojo dėl K. P. ir jo draugų keršto. Pats į policiją dėl sužalojimo nesikreipė. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų, atlygino dalį žalos nukentėjusiajam Ž. V.. Pripažįsta, kad turi problemų su alkoholiu ir sutinka priklausomybę gydytis. Valstybinės ligonių kasos ieškinio nepripažįsta, nes nukentėjusįjį sužalojo gindamasis, o Ž. V. prašoma neturtinė žala yra , jo manymu, yra per didelė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodoma šiais įrodymais:

Nukentėjusysis K. P. parodė, kad iki įvykio kaltinamąjį buvo matęs pora kartų. Tuo metu jis draugavo su jo buvusia žmona, kurią dabar jau yra vedęs. Įvykio dieną jis su draugais Ž. V., A. ir E. M. išgėrinėjo bare, kai atėjusi A. J. pasiskundė, kad jos buvęs sutuoktinis įkyriai skambinėja. Jis paprašė duoti telefoną su juo pakalbėti. Kalbėdami jiedu apsižodžiavo ir jis pasakė, kad galįs atvažiuoti pasikalbėti, o kaltinamasis atsakė, kad atvažiuos pats. Po kurio laiko kaltinamasis paskambino ir pasakė, kad jau atvažiavo. Jis su broliu D. P. nuėjo prie stotelės, bet nieko nerado ir grįžo į barą. Tada kaltinamasis jam vėl paskambino ir priekaištavo, kad jis atėjęs ne vienas ir kvietė ateiti vienam. Jis vėl išėjo į lauką, o brolio paprašė nueiti ir perspėti draugus bare, nes nujautė kažką negero. Eidamas stotelės link, joje pamatė stovintį kaltinamąjį. Nepriėjęs stotelės, iš už nugaros išgirdo, kad atbėga jo draugai. Kaltinamasis sušuko, kad prašęs ateiti jam vienam, ėmė bėgti jo link ir bandė smogti, iš po striukės išsitraukęs kažkokį metalinį daiktą, lyg šautuvą, bet nepataikė. Pamatęs ginklą, jis pabėgo laiptais į šoną ir draugams sušuko, kad gaudytų kaltinamąjį. Po to jis grįžo ir pamatė, kad Ž. V. mėgino spirti kaltinamajam , bet paslydo ir nugriuvo ant nugaros. Tada kaltinamasis pribėgo prie Ž. V., apžergė jį ir smogė jam dešine ranka, kurioje buvo kažkoks daiktas. Tuo metu A. M. metė akmenis į kaltinamąjį, kad jį nuvarytų nuo Ž. V.. Jis, pribėgęs iš šono, spyrė kaltinamajam. Tas klupo ir jam iš rankų iškrito kažkokie daiktai, girdėjosi metalo skambesys. Jis su E ir A. M. bandė kaltinamąjį sulaikyti. Kaltinamasis smogė jam į ranką ir perdūrė. Jis draugams pasakė, kad atsitrauktų nuo peilio. Kaltinamasis ėmė trauktis tolyn, jo brolis liko kviesti pagalbą Ž. V., o jis su E. M. sekė kaltinamąjį, kad šis nepabėgtų. Ėjo atsilikę nuo jo apie 15m, nes matė jo rankose peilį. Paėjus apie 800m, pamatė, kad atvažiuoja taksi, į kurį kaltinamasis įlipo. Jie mėgino automobilį sulaikyti, bet nepavyko ir kaltinamasis išvažiavo. Po to atvažiavo greitoji pagalba, Ž. V. išvežė į klinikas, o jį su sužalota ranka paleido namo. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis Ž. V. parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Įvykio dieną jis su draugais bare gėrė alkoholį. Buvo labai girtas, todėl dėl girtumo neprisimena ir negali paaiškinti, kodėl su kitais vaikinais išbėgo į lauką, pamena tik, kad norėjo kaltinamajam įspirti, bet pagriuvo ir daugiau nieko neprisimena. Įvykio metu buvo sužalotas jo stuburas. Dėl padaryto sužalojimo jis ilgai buvo nedarbingas, juto stiprius skausmus, dar ir dabar šlubuoja, aptirpę keturi kojos pirštai, skauda sėdint. Prašo priteisti iš kaltinamojo 79,65 eurus turtinės žalos ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja A. J. parodė, kad kaltinamasis – buvęs sutuoktinis, su juo bendrauja tik dėl vaikų. Įvykio dieną jis ėmė įkyriai skambinėti. Ji įtardama, kad jis neblaivus, neatsiliepinėjo į skambučius. Galiausiai ji nuėjo į barą pas K. P., su kuriuo tuo metu jau apie mėnesį kartu gyveno, ir paprašė vyriškai pasišnekėti, paaiškinti kaltinamajam, kad girtam vaikų pasimatyti neduos. K. P. kalbėjosi, bet įtikinti gražiuoju kaltinamojo nepavyko. Po to K. P. pasakė, kad kaltinamasis atvažiuoja. K. P. nuėjo su juo pasikalbėti į stotelę, bet nieko nerado ir grįžo atgal. Ji prašė K. P. niekur neiti, bet jos niekas jau neklausė. Kai vaikinai išėjo, ji taip pat išėjo į lauką pažiūrėti. Matė, kaip K. P. eina stotelės link pirmas, jo draugai – atsilikę 50 m. Po to įvyko kažkokia sumaištis. Pamatė, kad Ž.V. guli ant vejos netoli stotelės. Su D. P. ji liko kviesti greitąją pagalbą Ž. V., nes jis buvo sužalotas. K. P. buvo sužalota ranka. Pas kaltinamąjį rankose daiktų nematė, nes įvykius stebėjo nuo baro.

Liudytojas E. M. parodė, kad įvykio dienos vakarą buvo bare, kuriame buvo ir K. P., kuris su A. J. kalbėjosi, kad jai pradėjo skambinėti buvęs vyras. K. P. jo paklausė, ar jis galės išeiti padėti, jeigu kas. Jis sutiko. Vėliau jam sėdint bare, kažkas arėjo ir pasakė, kad prie stotelės vyksta kipišas. Jis išėjo vienas, ar dar kas su juo ėjo, nežiūrėjo. Atėjo iki stotelės, kur stovėjo K. P. ir kaltinamasis. Jie vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais. Jis su K. P. ėjo kaltinamajam iš priekio, o Ž. V. pasirodė kaltinamajam iš už nugaros. Pamatė, kad kaltinamasis kažką ištraukė ir laiko rankose. Ž. V. norėjo kaltinamajam spirti, bet nugriuvo. Tada kaltinamasis apžergė Ž. V. ir gulinčiam dūrė peiliu. Iš karto po įdūrimo kaltinamasis norėjo dar kartą durti, bet jis su K. P. ėmė mėtyti į jį ant žemės buvusia skalda, kad atsitrauktų nuo Ž. V.. Kaltinamasis atsitraukė ir pradėjo eiti link pagrindinio kelio. Jis ir K. P. sekė jį iki (duomenys neskelbtini) ženklo, kad nepabėgtų. Bet atvažiavo taksi kaltinamojo pasiimti. Jis dar mėgino stabdyti taksi, buvo atsirėmęs ant kapoto, bet automobilis nuvažiavo.

Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio metu bare su K. P., Ž. V. ir R. V. gėrė degtinę. Matė, kad K. P. kalbėjo su kažkuo telefonu, buvo atėjusi A. J.. Dėl girtumo įvykio detalių nepamena, pats į lauką išėjęs nebuvo ir kaip nukentėjo Ž. V., nežino.

Liudytojas A. O. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Įvykio dienos vakarą apie 21 val. paskambino J. J. ir išsigandusiu balsu paklausė, ar galįs pas jį užeiti. Jis sutiko. J. J. atėjęs papasakojo, kad buvo (duomenys neskelbtini) kaime prie kažkokio baro, kur jį užpuolė šeši ar aštuoni asmenys. Jam pavyko iš ten pabėgti. J. J. šlubavo, kitą dieną vos galėjo paeiti. Pas jį kaltinamasis buvo iki pirmadienio, nes bijojo grįžti namo, galvojo, kad ten jo gali laukti užpuolikai.

Liudytojas A. B. parodė, kad dirba taksistu, kaltinamasis yra jo klientas. Įvykio dienos vakare gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Nuvykus į vietą, kaltinamasis jį sustabdė, pakeldamas ranką. Prie automobilio matė dar kelis vyrus, kurių vienas mėgino jį stabdyti, bet kaltinamasis prašė nestoti, paaiškindamas, kad jie jį užpuolę, tai jis ir nuvažiavo į Jonavą.

Įvykio vietos apžiūros protokolais nustatoma, kad 2015-10-31 apžiūrėjus įvykio vietą, dalyvaujant nukentėjusiajam K. P., liudytojai A. J. , (duomenys neskelbtini) šalia tarpmiestinės stotelės priešais kavinę, esančią (duomenys neskelbtini). , ant žolės rasta rusvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 13-15). Papildomai įvykio vieta apžiūrėta 2015-12-03 , prie protokolo pridėta fotolentelės, planas, vietovės žemėlapis su atžymomis (1 t., b. l. 16-24).

Tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad Jonavos PK KPS tyrėjas A. B. su J. J. pagal šio nurodymus vietoje ieškojo daiktinių įrodymų, kuriuos J. J. , jo žodžiais tariant, išmetė į griovį kelio atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)., tačiau daiktų rasta nebuvo (1 t., b. l. 167).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK KPS vyresn. tyrėjos J. K. tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad buvo atlikta nukentėjusiųjų K. P., Ž. V., liudytojos A. J. bei įtariamojo J. J. mobilaus ryšio telefonų išklotinių analizė, kuria nustatyta, kad J. J. 2015-10-31 A. J. skambino 13 kartų (1 t., b. l. 97-114).

2016-01-19 ir 2016-02-03 MRT pokalbių suvestine nustatoma, kad 2015-10-31 liudytoja A. J. ir liudytojas E. M. skambino į BPC, nurodydami, kad yra sužeistas žmogus, nurodydami įvykio aplinkybes ir tai, kad bando sulaikyti įtariamąjį (1 t., b. l. 150-165).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad liudytojas A. B. atpažino J. J. kaip asmenį, kurį taksi automobiliu 2015 m. rudenį , laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 22.00 val., vežė iš (duomenys neskelbtini). į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88-89).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad J. J. savanoriškai prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė medicinos dokumentų išrašą/siuntimą ir priėmimo kvitą, iš kurių nustatoma, kad J. J. įtariama menisko patologija (1 t., b. l. 90-91 .

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3032/2015(02) nustatoma, kad K. P. rasta žaizda dešinės plaštakos priekiniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno (ar daugiau) kontakto (-ų )pasekoje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 120).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G272/2016(02) nustatoma, kad Ž. V. konstatuotas kiauryminis durtinis pjautinis juosmens sužalojimas su 4-5 juosmeninio tarpslankstelinio disko pažeidimu, kiauriniu nugaros smegenų kietojo dangalo pažeidimu ir šios srities nugaros smegenų struktūrų pažeidimu. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu – pjaunančiu daiktu ar įrankiu paveikus juosmens sritį, galimai 2015-10-31. Sužalojimas nebūdingas kieto buko daikto poveikiui, galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas dėl kiauryminio durtinio pjautinio juosmens sužalojimo su kiauriniu nugaros smegenų kietojo dangalo pažeidimu ir šios srities nugaros smegenų struktūrų pažeidimu vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 123-124).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3043/2015(02) nustatoma, kad J. J. konstatuoti šie sužalojimai: dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimas, kuris galėjo išsivystyti nuo smūgio kietu buku daiktu į dešinio kelio sąnario išorinį paviršių. Šis sužalojimas vertinant atskirai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Odos nubrozdinimai nugaroje, stuburo krūtininės dalies protekcijoje ir dešinio sėdmens srityje išsivystė nuo dviejų poveikių kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu ir galėjo išsivystyti metant labiausiai tikėtina briauną turinčius betono luitus ir panašiai. Visi šie paviršiniai nubrozdinimai išsivystė nuo dviejų poveikių ir vertinant atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Židininis kraujo išsiliejimas dešinės plaštakos III piršto odoje galėjo išsivystyti nuo šios srities suspaudimo, sužnybimo ar panašiai ir sprendžiant pagal spalvą bei uždegiminės reakcijos nebuvimą, greičiausiai padarytas ankščiau, t. y. ne užduotyje nurodytu laiku. Užduotyje nurodytu laiku galėjo būti padaryti trimis poveikiais trys sužalojimai, dešinio kelio sąnario menisko plyšimas ir odos nubrozdinimai nugaroje ir sėdmens srityje. Sužalojimų, būdingų savigynai nėra. Kelio girnelė, labiausiai tikėtina, sužalota žmogui stovint, ar bent remiantis dešiniąja koja į žemę, kai buvo patirtas smūgis į išorinį kelio paviršių. Nubrozdinimai nugaroje ir sėdmenyje padaryti, galimai tiriamajam esant įvairiose padėtyse, tačiau jėga veikia iš nugaros. Žmogus tokius sužalojimus gali pasidaryti ir pats. Pvz. menisko plyšimas gali išsivystyti nuo staigaus , ypač sukamojo kelio judesio (1 t., b. l. 127-128).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolais nustatoma, kad J. J. vietoje parodė, kur rado ir pasiėmė metalinius daiktus, kur ir kaip jais mosikuodamas mėgino išvengti jį puolusių vaikinų, o K. P. vietoje parodė, kur kokiu būdu buvo sužalotas jis ir Ž. V. (1 t., b. l. 33-36, 2 t., b. l. 89-91). Šie jų parodymai iš esmės sutampa su aukščiau ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo padaryta veika buvo kvalifikuota teisingai pagal LR BK 135 str. 1d. ir 140 str. 1d. Aukščiau ištirtais įrodymais byloje yra nustatyta, kad J. J. aštriu duriančiu pjaunančiu įrankiu tyčia dūrė vieną kartą nukentėjusiajam Ž. V. į nugaros sritį ir jį sunkiai sužalojo bei sudavė smūgį tuo pačiu įrankiu Ž. P. į dešinę plaštaką ir jį nežymiai sužalojo. Tai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 1d. ir 140 str. 1d., sudėtį. Kaltinamasis teigia, sužalojimus padaręs gindamasis. Tačiau šiuos jo parodymus paneigia aukščiau ištirti nukentėjusiojo K. P. ir liudytojo E. M. bei kitų liudytojų parodymai, kuriais netikėti teismui nėra jokio pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d. teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Taikant ir aiškinant šią nuostatą būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį galima matyti ar girdėti, ar kitaip pajausti. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Šiuo atveju, J. J. buvo konflikto iniciatorius ir aktyviai puolė nukentėjusiuosius su kūno žalojimui pritaikytais įrankiais. Ž. V. jis sužalojo gulintį ant žemės, kai jis jam jokio pavojaus jau nekėlė. Nukentėjusiojo K. P. ir E. M. veiksmai, mėtant į kaltinamąjį skaldą tikslu jį nuvyti nuo Ž. V., rodo, kad puolimo persvara buvo kaltinamojo pusėje. Dėl paminėto kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę.

Tokiu būdu byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas ir yra baustinas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis J. J. padarė vieną tyčinį sunkų ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimus (LR BK 11 str. 3, 5d. ). Jis yra teistas už analogišką veiką, baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 44-59). Jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų (LR BK 59 str. 1d. 2p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kiek mažesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 61 str.). Atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo aplinkybes ( iš esmės konfliktas, peraugęs į nusikaltimą, kilo tarp kaltinamojo ir K. P. dėl moters, kurio jie nesugebėjo civilizuotai išspręsti, o ėmėsi spręsti iš jėgos pozicijų, į tai nurodo ne tik kaltinamojo elgesys, bet ir K. P. veiksmai, buriant draugus pagalbai), į kaltinamojo asmenybę (dirba , turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus) bei į aukščiau paminėtas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas.

Iki bausmės vykdymo pradžios J. J. paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, po to – ji baigtina taikyti (BPK 139 str. 3d.).

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys 1140,49 Eur dėl Ž. V. ir K. P. gydymo yra įrodytas pažymomis (1 t., b.l. 40-41, 56), todėl yra tenkintinas visiškai (LR CK 6. 283 str. 1d.).

Nukentėjusysis Ž. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 79,65 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala yra įrodyta kvitais (2t., b.l. 148-150), todėl yra tenkintina visiškai (LR CK 6. 283 str. 1, 2 d.). Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad dėl patirto sužalojimo jo sveikata sutriko sunkiai, jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelius nepatogumus. Jis ilgai gydėsi, buvo nedarbingas. Po traumos liko liekamieji reiškiniai – skauda sėdint, stojant. Atsižvelgtina, kad dėl J. J. padaryto nusikaltimo nukentėjusiojo Ž. V. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai ir šiuo metu jis jaučia neigiamas sveikatos sutrikdymo pasekmes, todėl pagrindas priteisti neturtinę žalą yra (LR CK 6.250 str. 2d.). Kaltinamasis nukentėjusiojo ieškinį iš esmės pripažino, nesutikdamas tik su jo dydžiu, atlygino 500 eurų žalos. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes ( nukentėjusysis, įvykio metu būdamas visiškai girtas, pats nesuvokdamas, kodėl ir už ką, kartu su kitais draugais įsikišo į kaltinamojo ir Ž. P. ginčą, mėgino spirti kaltinamajam, bet pargriuvo ir tuo metu buvo sužalotas ), į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, išlaiko tris vaikus, turto neturi) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinis ieškinys mažintinas iki 5000 Eur. Kadangi kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam Ž. V. 500 Eur žalos, todėl iš kaltinamojo jam priteistina 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.str. ,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1d. ir 140 str. 1d. ir nubausti pagal BK 135 str. 1d. laisvės atėmimu 3(trejiems) metams, pagal BK 140 str. 1d. – areštu 30 (trisdešimt) parų. Vadovaujantis BK 63 str. 2d., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3(trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2016-03-17 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę J. J. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems) metams. J. J. įpareigoti : neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei gydytis priklausomybės ligas.

Priteisti iš J. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

-Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 03505, buveinė Europos a. 1, Vilnius, a/s LT 2173000100002484333, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, 1140,49 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt eurų 49 centus) už Ž. V. ir K. P. gydymą;

-Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), 79,65 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 65 ct) turtinei žalai ir 4500 (keturis tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomąją priemonę kaltinamajam palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, po to – ją baigti taikyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Jolanta Damulienė