- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1859-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06574-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- UAB „SOSCREDIT“
- Suinteresuotas asmuo
- S. Š., J. Š., Nordea Bank AB
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „SOSCREDIT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-13549-235/2014 pagal pareiškėjo UAB „SOSCREDIT“ skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys – S. Š., J. Š., Nordea Bank AB, kuria pareiškėjo skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „SOSCREDIT“ skundu kreipėsi į antstolį I. G., prašydamas nustatyti, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 16 d. pasibaigusias varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamųjų daiktų, žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), laimėjo už pasiūlytą 350 134 Lt kainą, netenkinus šio prašymo – įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui sumokėtą 30 000 Lt dalyvio mokestį. Nurodė, kad 2014 m. sausio 9 d. 10.00 val. – 2014 m. sausio 16 d. 15.00 val. vyko elektroninės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini). Pradinė parduodamo turto kaina varžytynėse buvo 300 000 Lt. Pareiškėjas 2014 m. sausio 16 d. atliko visus varžytynių dalyviui priklausančius atlikti veiksmus, t. y. užsiregistravo elektroninėje varžytynių sistemoje ir sumokėjo 30 000 Lt dalyvio mokestį. Pareiškėjas nurodė, kad į pasiūlymo langelį per klaidą vietoje 350 134 Lt įvedė 3 500 134 Lt ir taip laimėjo varžytynes. Pareiškėjas prašė laikyti, kad turtas buvo nupirktas už 350 134 Lt, sudarant pareiškėjui sąlygas vykdyti varžytynių laimėtojo pareigas. Tuo atveju, jei pareiškėjui nebūtų sudaryta galimybė įsigyti turto už 350 134 Lt, pareiškėjas prašė grąžinti sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį.
Antstolis I. G. 2014 m. vasario 21 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad antstolis elgėsi teisėtai ir vadovavosi teisės normomis, kuriose nėra įtvirtintos pareigos antstoliui savo patvarkymu atšaukti varžytynes dėl dalyvio padarytos klaidos joms jau pasibaigus. Teismas nurodė, kad varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynės būtų operatyvi priemonė bei būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas ir būtų sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais nepagrįstais pagrindais. Būtent šį tikslą ir stengėsi įgyvendinti antstolis, vykdydamas savo pareigas, o pareiškėjas neįrodė, kad buvo kitaip. 2011 m. birželio 8 d. UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamojo daikto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 7242 VAT-2011 LVO VHAN (N) nustatyta, jog vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 500 000 Lt, todėl reikalavimas laikyti, jog turtas varžytynėse pareiškėjui buvo parduotas už 350 134 Lt, yra visiškai nepagrįstas, nes parduodamo turto rinkos vertė yra žymiai didesnė ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad kiti dalyviai nebūtų siūlę didesnės kainos, nes pareiškėjui į kainos kėlimo laukelį įrašius 3 500 134 Lt sumą, kiti varžytynių dalyviai neteko galimybės siūlyti didesnės kainos ir taip buvo apriboti tiek trečiųjų asmenų, tiek banko, tiek skolininkų interesai. Be to, remiantis elektroninės sistemos duomenimis apie nuo 2013 m. liepos 2 d. 10.00 val. iki 2013 m. liepos 9 d. 15.00 val. vykusias to paties turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), pasiūlyta didžiausia kaina už parduodamą turtą buvo 618 100 Lt.
Teismas pažymėjo, kad kaina, kurią pasiūlęs pareiškėjas tapo varžytynių laimėtoju, yra labai didelė. Būdamas rūpestingas pirkėjas nesiūlytų tokios sumos nesusipažinęs su elektroninių varžytynių vykdymo tvarka ir veiksmais, kuriuos reikia atlikti. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra kreditavimas ir lizingas, todėl šiuo atveju pareiškėjui turėtų būti keliami didesni atidumo reikalavimai, nes įvairūs piniginiai sandoriai yra įprasta pareiškėjui veikla. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytų liudytojų M. P. ir A. J. parodymai apie varžytynėse įvykusią klaidą visame šios bylos kontekste vertintini kritiškai, be to, jie yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys. Nurodyta kaina už perkamą objektą yra faktas, kuris yra užfiksuotas elektroninėje sistemoje. Varžytynių metu jų dalyvis mato tiek siūlomą kainos didinimo intervalą, tiek visą siūlomą kainą, jis taip pat turi galimybę nesiūlyti jau galimai klaidingai įvesto kainos didinimo. Todėl darytina išvada, kad pirkėjas turi visas galimybes išsiaiškinti ir suprasti, kaip yra atliekamas kainos pakėlimas.
Teismas pabrėžė, kad antstolis pagal CPK 711 straipsnio 1 dalį neturi pasirinkimo, ar laimėjusiam, bet nesumokėjusiam pasiūlytos kainos, dalyviui grąžinti varžytynių dalyvio sumokėtą mokestį, ar ne. Varžytynių dalyvio mokestis, dalyviui nevykdant savo įsipareigojimų, yra skirtas užtikrinti minimalius kitų šalių patirtus nuostolius. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas UAB „SOSCREDIT“ atskiruoju skundu prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti (jei teismas manytų, kad jis praleistas), išduoti pareiškėjui leidimą kreiptis į VĮ „Registrų centras“ tikslu gauti 2014 m. sausio 16 d. pasibaigusių varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) protokolą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Antstolis kategoriškai neteigė, jog su skundu nesutinka, tad teismas nepagrįstai nurodė, jog antstolis su skundu nesutiko; kita vertus, net jei antstolis nebūtų sutikęs su skundu, teismas neturėtų vertinti antstolio nuomonės priimdamas sprendimą dėl tokio pobūdžio reikalavimų, kadangi, varžytynėms vykstant elektroniniu būdu, antstolis atlieka tik nuotolinio proceso administratoriaus funkciją, neturėdamas jokios galimybės įvertinti tikrojo varžytynių dalyvio tikslo (siekio).
Atsiliepimas
2. Teismas nurodė, kad su skundu nesutiko suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, tačiau šio asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, taip pat apeliantui nėra žinoma, ar šis asmuo yra pateikęs atsiliepimą į apelianto skundą dėl antstolio veiksmų; kita vertus, nurodyto asmens pozicija turėtų būti vertinama kritiškai, kadangi būtent jam atitektų negrąžintas varžytynių dalyvio mokestis. Suinteresuoto asmens pastebėjimai, jog dėl parduodamo turto jau kelis kartus buvo susiklosčiusios panašios situacijos, kai potencialus pirkėjas jį pirkdavo, tačiau vėliau atsisakydavo vykdyti varžytynių laimėtojo pareigas ir imdavo bylinėtis dėl dalyvio mokesčio grąžinimo, neturėtų būti taikomos konkrečioje situacijoje, nes apeliantas sąžiningai deklaruoja, kad yra pasirengęs vykdyti varžytynių laimėtojo pareigas, įsipareigodamas sumokėti 320 134 Lt, kaip priklausančią mokėti varžytynių laimėtojui pinigų sumą.
3. Teismas neatkreipė dėmesio, kad apelianto klaidingai pasiūlyta kaina buvo pateikta likus kelioms sekundėms iki varžytynių pabaigos (ką galėtų įrodyti varžytynių protokolas), tad tikimybė, kad likus kelioms sekundėms iki varžytynių pabaigos, koks nors trečiasis asmuo būtų pasiūlęs didesnę kainą, yra menkai tikėtina. Be to, teismas rėmėsi turto vertinimu, kuris yra beveik trejų metų senumo, be to, natūralu, kad viešose varžytynėse parduodamas turtas realizuojamas už pradinę likvidacinę kainą, tad, teismui tenkinus apelianto skundą, būtų sudarytos sąlygos operatyvesniam turto realizavimo procesui.
4. Teismas visiškai nemotyvavo, kaip apklausti liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi.
5. Teismas nepasisakė dėl apelianto akcininkų sprendimo nustatyti maksimalią 355 000 Lt perkamo turto kainą.
6. Teismas deramai nepasisakė dėl apelianto paaiškinimų, jog varžytynės buvo laimėtos už nelogiškai ir neadekvačiai didelę kainą.
7. Teismas selektyviai ir šališkai pasisakė tik apie suinteresuotus asmenis, kurie nesutinka su skundu, tačiau nenurodė, kad su skundu sutinka skolininkai S. Š. ir J. Š..
8. Teismas neatsižvelgė, kad: apeliantas buvo sąžiningas varžytynių dalyvis; nėra jokių duomenų, kad apeliantas sąmoningai ir (ar) tyčia didino turto pardavimo kainą, kad vilkintų turto realizavimo procesą; varžytynių dalyvio mokesčio grąžinimą apeliantas prašo taikyti kaip antraeilį teisių gynimo būdą; apeliantas yra privatus juridinis asmuo, siekiantis pelno, kurio pagrindinė veikla – kreditavimas ir lizingas; sąmoningas vykdymo proceso trikdymas niekaip nesuderinamas su apelianto veikla bei reputacija; negrąžinus apeliantui 30 000 Lt dalyvio įmokos, jam būtų pritaikyta neadekvataus ir neproporcingo dydžio sankcija; teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-323-560/2013).
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Nordea Bank AB ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjo atskirasis skundas pateiktas ženkliai praleidus nutarties apskundimo terminą, t. y. po daugiau kaip dviejų mėnesių nuo nutarties priėmimo dienos, kas parodo akivaizdų pareiškėjo siekį trukdyti antstoliui vykdyti išieškojimą, o ne ginti savo tariamai pažeistas teises. Pažymi, kad šios bylos esmė yra ta, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, bet ne tai, už kokią pareiškėjui norimą ir jam asmeniškai subjektyviai priimtiną kainą jis sutinka pirkti turtą. Teigia, kad pareiškėjo samprotavimai apie tai, kad antstolis ir skolininkai neva sutinka su skundu ir dėl to skundas turi būti tenkinamas, yra visiškai nepagrįsti; bylą teismas nagrinėja vadovaudamasis faktais ir įrodymais, bet ne tiesiog asmens sutikimu ar nesutikimu dėl tam tikrų aplinkybių. Nurodo ir kitus pirmosios instancijos teisme išdėstytus argumentus dėl skundo esmės.
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis I. G. prašo atskirąjį skundą atmesti.
Suinteresuoti asmenys (skolininkai) S. Š. ir J. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
Atskirųjų skundų padavimo tvarka ir terminai reglamentuojami Civilinio proceso kodekso 335 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.
Apelianto skundžiama nutartis buvo priimta ir paskelbta žodinio proceso tvarka 2014 m. balandžio 14 d., todėl apeliantas galėjo ją apskųsti atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2014 m. balandžio 22 d. dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių (CPK 74 str. 5, 6 d.). Apeliantas atskirąjį skundą padavė 2014 m. birželio 25 d. (b. l. 111), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą 7 dienų terminą daugiau kaip dviem mėnesiais. Pirmosios instancijos teismas šio atskirojo skundo trūkumo nenustatė ir 2014 m. liepos 2 d. rezoliucija atskirąjį skundą priėmė.
Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo argumentų, apeliantas laikė, kad termino paduoti atskirąjį skundą nepraleido, nes nutartį (paties prašymu) iš teismo gavo tik 2014 m. birželio 17 d. Tačiau, kaip minėta, žodinio proceso tvarka priimtos nutarties apskundimo terminas yra skaičiuojamas ne nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, bet nutarties priėmimo dienos, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamos nutarties patvirtinta kopija apeliantui buvo įteikta 2014 m. balandžio 18 d. (b. l. 58), o 2014 m. birželio 12 d. tik išsiųsta pakartotinai jam prašant. Nors apeliantas taip pat prašė terminą atnaujinti (jei teismas manytų, kad jis praleistas), jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė, todėl šis apelianto prašymas negali būti tenkinamas (CPK 78 str. 1 d.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties, kaip paduotą praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 334 str. 1 d.). Paaiškėjus šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).
Dėl apelianto paduoto atskirojo skundo suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB turėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu, todėl, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15. punktu, suinteresuotam asmeniui iš apelianto priteisiama 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo UAB „SOSCREDIT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties, nutraukti.
Priteisti suinteresuotam asmeniui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (kodas 303252632), iš pareiškėjo UAB „SOSCREDIT“ (į. k. 302776742) 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.