Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji S. A., apklausta teisiamojo posėdžio metu, kalta neprisipažino. Parodė, kad 2018 m. gegužės 21 d. atvyko su D. D., A. D. ir A. A. į (duomenys neskelbtini).

Ten vartojo alkoholį. Paskui bendravo su A., išvirė koldūnų, vaikai pavalgė. Tada nuėję į kambarį ir pradėjo dūkti, prie jų prisijungė D. D.. Tai buvo ryto metas, 2019 m. gegužės 22 d. po pusryčių. Viskas buvo gerai, A. telefonu žaidė žaidimus. Dūko A., A., ji. Tada ji atsikėlusi nuėjo, o D. D. užgavo A.. A. pasakė, kad D. užgavo brolį, mesdamas iš bato. A.verkdamas išbėgo pro duris. Pakvietus jis grįžo, ji jį apramino. A. paprašė D. leisti pavažinėti dviračiu. D. iš klėties ištraukė seną dviratį, A. juo išvažiavo. A. grįžo nervingas, trenkė dviratį, pasakė, kad nukrito nuo dviračio. Ji pamatė, kad apibrozdinęs, buvo smėlio ant veido. Ji apiprausė A. veiduką. Pabuvęs kambaryje, A. vėl išvažiavo dviračiu, o grįžęs numetė dviratį, kažko susinervinęs pabėgo.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius kaltinamosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 144, 145), kad D. D. pasakė, kad užgavo netyčia, tačiau kokiu būdu jis užgavo, man nepasakė, kaltinamoji S. A. parodė, kad ikiteisminio tyrimo apklausoje pamiršo pasakyti, kad A. jai pasakė, kad D. A. užgavo batu.

Tęsdama parodymus, kaltinamoji S. A. parodė, kad sugyventinis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nors jai buvo nustatytas girtumas virš dviejų promilių, tačiau ji viską gerai prisimena. Prisimena kaip atvyko policija, liepus pareigūnams aprengė vaiką, vaiką išsivežė. Pareigūnai grįžę antrą kartą, sulaikė ją, vežė į Jonavą, iš ten - į Kauną.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius kaltinamosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 144, 145), kad jis važinėjosi dviračiu ir po to, kai nukrito nuo dviračio, nuprausus žaizdą vandeniu, sūnus liko namuose, kaltinamoji S. A. parodė, kad jis neliko namuose. Dabar viską geriau pamena, tada buvo išsiblaškiusi. Vaikas, pasiėmęs dviratį, antrą kartą išvažiavo, nukrito nuo dviračio - ir pirmą kartą nukrito, ir antrą kartą vėl nukrito nuo dviračio. Net nematė kaip jis grįžo, nutrenkė dviratį, o ji išėjusi ir pamačiusi dviratį, klausė, kur A., manė, kad prieškambaryje. Atėjusi pasakė D., kad nėra A.. Ji šaukė, ieškojo jo, bet nerado ir tada pamatė atvažiuojant policiją.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius kaltinamosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 144, 145), kad po to, kai A. važinėjosi dviračiu, nukrito, grįžo namo verkdamas. Po to jis liko namuose ir tada su D. dūko namuose, kaltinamoji S. A. parodė, kad A. pasėdėjęs ir aprimęs antrą kartą važiavo dviračiu. Dūko po pirmo vaiko pasivažinėjimo dviračiu. Pirmą kartą jis važinėjosi dviračiu, nukrito nuo dviračio, ji jį apiplovė. A. su D. D. dūko po pusryčių, D. A. užgavo batu, pati to nematė, jai sakė A.. Pavalgius pusryčius, A. pirmą kartą išvažiavo dviračiu. Grįžo vaikas greitai ir sveikas, tada jie kambaryje dūko ir jį užgavo. Tada jis vėl išvažiavo dviračiu, grįžo apibrozdintas. Po antro karto jis sėdėjo prie jos prisiglaudęs, bet vėl vaikas išėjo į lauką. Kai A. išėjo į lauką trečią kartą, nebeparėjo.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius kaltinamosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 144, 145), kad kai dūkome D. jį kuteno, staiga pastebėjau kaip A. pašoko nuo lovos, išbėgo pro duris, kadangi nepastebėjau kas nutiko, nespėjau išsiaiškinti, jis nieko nesakęs išbėgo iš namų pro duris, o D. pasakė, kad netyčia užgavo, kaltinamoji S. A. patvirtino, kad taip buvo.

Tęsdama parodymus, kaltinamoji S. A. parodė, kad kai užgavo A., jis išėjo į lauką ir žaidė, paskui jis grįžo namo ir po to išėjo vėl į lauką. Prieš sūnų tą dieną smurto ji nenaudojo. Prieš A. yra naudojusi smurtą tada, kai iš mokyklos paskambinusi mokytoja ją iškvietė, nes A. buvo užėjęs priepuolis, jis šoko prieš mokytoją su žirklėmis, grasino atsidaręs langą iššokti. Tuomet ji A. papurtė už pečių, kad apsiramintų, paguldžius ant žemės laikė, kvietė policiją, greitąją. Atvykę medikai A. išvežė, suleido raminamųjų. A. buvo paskirtas psichologas, taikyta šviesos terapija. A. dažnai užeina priepuoliai. Emocinis ryšys su sūnumi būna visoks - kai jam užeina tokios „bangos“, jis su niekuo nekalba, nieko neprisileidžia, trankosi, daužosi, būna nervingas. Ji retai vartoja alkoholį - kartą į pusmetį. Kiek laiko A. negrįžo išbėgęs į mišką, nežino. Policijai neskambino gal dėl to, kad buvo išgėrusi. Toje sodyboje (duomenys neskelbtini) buvo tris kartus, A. A. - tiek pat. A. nukrito nuo dviračio gegužės 23 d. Į kaimą atvyko gegužės 21 d. Ji tą dieną alkoholio nevartojo, gegužės 22 d. vakare jau išgėrė su sugyventiniu degtinės butelį ir „bambalį“ alaus. Gegužės 23 d. dieną išgertuvės tęsėsi nuo pat ryto. Vaikas žaidimo metu netyčia buvo užgautas ir iš kambario nubėgo į priestatą. Kažkiek pabuvęs grįžo atgal. Po to išėjęs iš namų išvažiavo dviračiu. Nematė, kada A. išvažiavo dviračiu. Ji taip mano, nes išėjusi į lauką nematė dviračio. A. grįžo gal po kokio pusvalandžio, nematė ar su dviračiu. A. grįžo sužalotu veiduku, buvo sužalota kairė pusė, buvo smėlėtas. Nuplovus, A. grįžo į kambarį. Pažaidęs telefonu vėl išėjo į lauką, ar važinėjosi dviračiu, nematė. Išėjęs į lauką nebegrįžo namo. Tada pamatė, kad atvyksta policijos pareigūnai. Kai vaikas išėjo, ji visą laiką buvo šiuose namuose. Atvykę pareigūnai galėjo nerasti, nes trumpam buvo išėję pasivaikščioti, manė gal suras A.. Kad vaikas nukrito nuo dviračio, sprendžia iš jo pasakymo. Nematė, kaip D. padavė dviratį, tą jai pasakė D.. Šeima lankoma socialinių darbuotojų ne dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, o dėl A. problemų, nes jis turi lankytis pas psichologą. A. ir A. globos namuose apgyvendinti antrą kartą. A. gal didesnis skiriamas dėmesys, nes jis mažesnis. Ji myli abu vaikus vienodai. Nežino, kodėl A. taip apkalbėjo ją sakydamas, kad ji jį sumušė. Ji neprašė vaiko meluoti. A. linkęs meluoti. Su Valstybinės ligonių kasos pareikštu 89,21 Eur ieškiniu nesutinka, nes yra nekalta.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centro direktorė E. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad A. A. gyvena vaiko ir šeimos gerovės centre. 2018 m. gegužės 23 d. apie 14 val. paskambino vaiko teisių specialistas ir paprašė palydėti į Kauno skubios pagalbos priėmimo skyrių. Ji sutiko. Kai pamatė A., ant kairės pusės veiduko matėsi baisi mėlynė. Nuo pirmų akimirkų ėmus kalbėti, jis pasakojo, kad jį sumušė mama. Paklausus, kur jį sumušė, kur buvo, pasakė kad išvyko į kaimą, buvo kelias dienas. Mama su tėčiu gėrė, tada jį sumušė. Skubios pagalbos skyriuje, kai jį apklausinėjo specialistai, sakė, kad jį būdama girta sumušė mama. Pradžioje mamos ir A. santykiai buvo labai šalti, mama kaltino vaiką, kad jis gyvena globos namuose, vaikas jautėsi atstumtas, nes tiek mamos, tiek D. dėmesys mažesniam broliui buvo didesnis. Brolis buvo apkabinamas, glostomas, su juo buvo daugiau kalbama, o A. buvo nuošaliau. Pedagogė pabendravo su mama ir ji pakeitė bendravimą, didesnį dėmesį skiria ir A.. Santykiai šiltėjantys, gerėjantys, vaikas apkabina mamą, mama apkabina vaiką. Vaikas turi ir charakterio savybių, būna neadekvatūs proveržiai, bet jie nėra dažni. Pasakyti, kad vaikas manipuliuoja, meluoja, negalima, ką jis sako, faktai pasitvirtina, nėra, kad sugalvotų ir apkalbėtų. Nepastebėjo vaiko polinkio meluoti, iš mokyklos tokios žinios nėra.

Liudytojas J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiu patruliu. Buvo gautas iškvietimas, kad Upninkų sen., Aukštakalnio k., miške sumuštas vaikas. Nuvykus miške netoli kelio rado vaiką. Vaikas buvo išsigandęs, apsiverkęs. Jis sakė, kad jį primušė mama, nes papriekaištavo mamai, kad reikia vežti į ligoninę broliuką. Vaiko veidas buvo plėmuotas, buvo daug sumušimo žymių - pusė veido.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 107, 108), kad vaiko veido srityje mačiau sužalojimus, kraujosruvas, odos nubrozdinimus, daugiausia kairėje veido pusėje, teigė, kad sumušė mama, kad smūgius sudavė į galvą rankomis, kiek smūgių nepasakė, liudytojas patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Tęsdamas parodymus, liudytojas J. D. paaiškino, kad jis klausė vaiko dėl patėvio, vaikas pasakė, kad patėvis nemušė jo, tik mama. Į tuos namus buvo nuvykę, namuose nieko nebuvo, buvo užrakinta, neatkreipė dėmesio, ar buvo kieme dviratis. Matė tokias kraujosruvas, pusė vaiko veido buvo paraudęs, taip būna nuo sumušimo.

Liudytoja I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule. Buvo gautas iškvietimas, kad miške pastebėtas berniukas, galimai sumuštas. Nuvykus juos pasitiko socialinės darbuotojos, kurios nurodė, kad pravažiuodamos matė berniuką, prašė padėti pagauti vaiką. Važiuodami pastebėjo vaiką, išlipo, pradėjo bendrauti, kalbėti. Vaikas buvo išsigandęs, norėjo bėgti nuo jų, bet kalbantis po truputį prisileido, ėmė pasakoti, kad jį nuskriaudė mama, kad trenkė ranka per galvą daug kartų, kad jis pabėgo iš namų, nenori ten būti. Vaikas pasakė, kad mama daugiau negertų, reiks broliuką vežti į ligoninę, tai mama jam kelis kartus trenkė per veidą. Ant berniuko veido buvo matomos kraujosruvos. Kartu važiavo pas močiutę prie namų, kur galimai galėjo būti tėvai. Nuvykę nieko nerado, pas kaimynę nuvažiavo, bet ir ten nebuvo. Susisiekus su kolegomis, buvo pasakyta, kad mama su sugyventiniu Jonavoje. Ar kieme buvo dviratis, negali pasakyti.

Liudytoja E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Jonavos miesto greitojoje medicinos felčere. Gavo kvietimą, kad prie Upninkų ambulatorijos yra sumuštas vaikas. Nuvykus rado vaiką policijos automobilyje. Ant jo veido buvo sumušimo žymės – hematoma, kairėje veido pusėje smilkinio srityje, kitose kūno srityse jokių sužalojimų neaptiko. Vaikas vėliau pasakė, kad sumušė mama. Ar berniukas buvo išsigandęs, nepamena.

Liudytoja J. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. gegužės 23 d. įvykio aplinkybių nežino. Po įvykio liepos mėnesį yra mačiusi vaiką, kai jis buvo pabėgęs iš vaikų namų ir matė ant kaklo žymę. Tą kartą berniukas buvo atbėgęs į kiemą, buvo kitų vaikų paauglių, buvo gal socialinė darbuotoja, jis jos neprisileido artyn. Berniukas labai klykė. Išgirdusi klyksmą, išėjo paduoti jam vandens, kad nurimtų. Atėjus mamai, mamos nenorėjo prisileisti. Buvo iškviesta policija, greitoji, jis aprimo. S. A. šeimoje per daug geriama ir per mažai rūpinamasi vaikais. Būna užgeria savaitę. A. labai energingas. Gal nelabai šis vaikas mylimas, ypač tėčio.

Liudytoja G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji - anūko sugyventinė. Jie visi buvo nuvykę į jos mamos sodybą. Iš nuogirdų žino, kad jie buvo išgėrę. S. išgerti gal ir mėgėja, išgeria saikingai, vaikai prižiūrėti, pavalgydinti. S. vaikas labai išdykęs, neklausantis. D. D. retkarčiais piktnaudžiauja alkoholiu - būna dvi dienas geria, po to ir tris mėnesius negeria. Apie A. sužalojimą žino, sakė, kad su dviračiu užsigavo - tą jai sakė S. A.. Sodyboje yra senas dviratis.

Liudytoja M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją S. A. žino, nes su ja dirba Jonavos socialinių paslaugų centro specialistai. Nukentėjusįjį mažametį A. A. žino nuo tos dienos, kai jį rado miške. Buvo gautas informacinis pranešimas iš žmonių, kurie, važiuodami miško keliu, pamatė bėgantį vaiką. Išsiklausinėjus kurioje vietoje, su kolege nuvyko, pamatė vaiką, jis buvo nubrozdintu veidu, labai išsigandęs. Sustoję pamėgino kalbinti, tačiau jis nuo jų pabėgo gilyn į mišką. Paskambino į policiją ir greitąją. Su policija vyko tuo pačiu keliu, ji pati sugavo vaiką, jis buvo įšokęs tarp dilgėlių, nes bijojo aplinkinių. Pradėjus klausinėti, vaikas pasakojo, kad jį mušė ar mama, ar patėvis, kad jie gėrė, miegojo, jis pabėgo iš namų. Dar paminėjo, kad namuose liko mažasis broliukas. Vaiką perdavė medicinos darbuotojams, informavo Vaiko teisių specialistus. Tada vėl vyko į tą sodybą, vyko policija ir greitoji. Sodyboje nieko nebebuvo. Jonavoje ta moteris su sugyventiniu ir mažamečiu vaiku buvo ieškoma dėl kilusios grėsmės su jais esančiam vaikui, nes tėvai neblaivūs. Apie 21 val. vėl vyko į tą sodybą, pamatė pro langą miegančią A. su sugyventiniu, šalia buvo vaikas. Iškvietė policijos pareigūnus, pareigūnai įlipo pro langą. A. su sugyventiniu buvo neblaivūs, jiems buvo nustatytas girtumas, mažasis vaikutis paimtas į globos namus.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 102, 103), jog mama geria, jį muša, todėl jis išėjo, muša jį ir broliuką, liudytoja M. M. parodė, kad medicinos darbuotojai vaiko klausė, kaip mušė, prašė parodyti ir vaikas rodė.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 102, 103), jog mama muša ranka daug kartų, apie tai sakydamas vaikas smūgius demonstravo prie veido abiejų pusių liesdamas delnu, liudytoja M. M. parodė, kad sumušimo žymės buvo matomos, jei neklysta, buvo matomos mėlynės iš seniau, nubrozdinimai. Nemano, kad vaikas būtų melavęs ar pats susižalojęs. Vaikas apie dviratį nepasakojo. Nuvykus prie sodybos, buvo išmėtyti žaislai, mašinėlės. Senas dviratis buvo, jei neklysta, nevažiuojantis, didesnis nei vaikiškas. Vaikas, kai jį sutiko, buvo išsigandęs, sutrikęs, baikštus. Apie patėvį vaikas minėjo, kad gėrė ir jį mušė.

Specialusis liudytojas D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji – jo sugyventinė, A. A. – posūnis. Gegužės 21 d. nuvyko su S. ir abiem vaikais į (duomenys neskelbtini). Išgėrinėjo. Miegojo su savo sūnumi A. D., S. jį pažadinus paklausė, ar jis nematė, kaip atrodo A.. Jis matė kad vaikas apsibrozdinęs, S. sakė, kad nuvalė nuo veido smėlį. Vaikas neverkė, jo psichologinė būsena buvo normali, mėgino su jais žaisti. Jis klausė A., kas buvo, jis pasakė, kad taip nutiko važiuojant nuo kalno dviračiu, kad nugriuvo, daugiau nieko apie tai nepasakojo. Vaikas dviračiu važinėjo kieme, keliuku. Jie su A. buvo lovoje, kutenosi, tada kažkas A. užėjo ir jis išlėkė pro duris, pasakęs „jūs durniai“. Žaidžiant, kutenantis A. pašokęs išbėgo, jis tikrai negalėjo užsigauti, A. net nebuvo įlipęs į lovą. Jis per langą kvietė A. grįžti. Ieškojo išbėgusio vaiko, ėjo pažiūrėti link miško, praėjus 10-15 minučių.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 122, 123), kad A. skundėsi, kad mama ranka sudavė jam per sėdmenis, liudytojas D. D. parodė, kad vaikas sakydavo, kad mama ranka per užpakalį sudavė, tačiau žymių nebūdavo. Kad S. A. suduotų A., nėra matęs, vaiko fantazija plati.

Tęsdamas parodymus, liudytojas D. D. parodė, kad A. šitame kaime buvo pirmą kartą. Kodėl A. policijos pareigūnams, medikams, socialiniams darbuotojams nurodė, kad jį sumušė motina, negali pasakyti. A. mama negalėjo sumušti, jis tai būtų matęs. Vaiko sužalojimai nebūdingi sumušimui, jei nubrozdinta, tokie sužalojimai atsiranda į smėlį nugriuvus. Atsivežant į kaimą, kraujosruvų pas A. lyg nebuvo. Nubrozdinimus prie smilkinio pamatė A. pasisukus šonu. A. pasakė, kad dviračiu važiuodamas griuvo. Jis A. už rankų nelaikė, jam prabudus, vaikas toks jau buvo. Netiki, kad jam miegant vaikas buvo mušamas mamos. Savo sūnų A. jis daugiau myli. Žino byloje esančius pirminius A. parodymus, mano, kad A. išsigalvoja ar įtaką jam kažkas daro. Neteko matyti, kad S. A. auklėtų fizine jėga. A. būtų normalus, jei nemeluotų ir plačiai nefantazuotų. Prieš A. jis nėra fizinio smurto naudojęs.

2018 m. gegužės 23 d. 12 val. 15 min. pranešimu į Bendrąjį pagalbos centrą nustatyta, kad pranešėjas - M. M., kuri yra Upininkų socialinių paslaugų centro darbuotoja, pranešė, kad po mišką vaikšto apie 10 metų vienas berniukas, kurio veidas nubrozdintas, galimai sumuštas, neprisileidžia, nurodo, kad smurtavo mama S. A., kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12 ).

Policijos pareigūno J. D. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. 12 val. 16 min. atvykus pagal pranešimą į (duomenys neskelbtini), miške rastas vaikas A. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad A. A. pabėgo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), kadangi jo motina S. A. geria su savo sugyventiniu D. D. ir išgertuvių metu, dėl jam nežinomų priežasčių, A. jį sumušė, suduodama rankomis per galvą, dėl ko jis juto fizinį skausmą (1 t., b. l. 17–20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1599/2018(02) A. A. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio smilkinio-skruosto srityje, sprando srityje, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Poodinės kraujosruvos kairio smilkinio-skruosto srityje galėjo būti padarytos galimai 2018 m. gegužės 23 d. vieno trauminio poveikio metu. Poodinės kraujosruvos sprando srityje, abiejose blauzdose galėjo būti padarytos prieš 3-5 dienas iki apžiūros, trijų trauminių poveikių pasekoje. Odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje galėjo būti padarytas prieš 3x5 dienas iki apžiūros, vieno trauminio poveikio pasekoje. Nėra medicininių duomenų sužalojimų eiliškumui nustatyti. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi, nebūdingi griuvimui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 47, 48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG2722/2018(02) nustatyta, kad A. A. poodinės kraujosruvos kairio smilkinio-skruosto srityje galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek kairio smilkinio-skruosto sritimi atsitrenkus į kietą buką daiktą ir galėjo būti padarytos prieš 1-2 dienas iki apžiūros, tai yra 2018 m. gegužės 22-23 d. Poodinės kraujosruvos sprando srityje, abiejose blauzdose, dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje galėjo būti padaryti prieš 3-5 dienas iki apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (1 t., b. l. 59, 60).

2018 m. liepos 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – namas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 t., b. l. 22–30).

2018 m. gegužės 24 d. Jonavos greitosios medicinos pagalbos centro raštu Nr. S-121 nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. 12.42 val. gautas greitosios medicinos pagalbos kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), pas A. A. dėl sumušimo. Į kvietimą vyko skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė E. B.. Nukentėjusysis pristatytas į Kauno klinikas. Pateikta greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija (1 t., b. l. 38–41).