Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. V., teismo posėdyje išnagrinėjo L. V. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl 2015 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 20N-26526694-15 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vasario 27 d. nutarimu Nr. 20N-26526694-15 L. V. paskirta 50 (penkiasdešimties) eurų bauda už tai, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. 20.06 val., Kaune, Giedraičių ir Č. S. g., vairuodama transporto priemonę sustojo ir paliko ją stovėti arčiau kaip 5 metrai nuo sankryžos, kai nėra tokį stovėjimo būdą leidžiančių kelio ženklų, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 155.8 p. reikalavimus ir padarydama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. numatytą pažeidimą.

Skundą padavęs asmuo L. V. prašo institucijos priimtą nutarimą panaikinti, nes nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad ji padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Nutarimas grindžiamas tik asmens atsiųsta nuotrauka, kurioje užfiksuota pažeidimo padarymo data galimai pakoreguota, fotografuojant, priklausomai nuo fotografuojančiojo pozicijos, gali kisti fiksuojamas vaizdas, be to nebuvo atlikti jokie matavimai.

Teismo posėdžio metu L. V. negalėjo patvirtinti ar paneigti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną ir nurodytu laiku buvo pastačiusi automobilį prie Giedraičių ir Č. S. g. sankryžos. Paaiškino, kad automobilį parkavo netoli darbo vietos, o dirbo iki 17 val., todėl protokole nurodytu laiku jos automobilis negalėjo ten stovėti. Taip pat pakartojo skunde nurodytus argumentus, kad administracinėn atsakomybėn patraukta remiantis vien tik asmens atsiųsta nuotrauka, kuri negali būti vieninteliu neginčijamu įrodymu administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to nurodė, kad jos žiniomis, nuotrauką pateikęs asmuo tokiu būdu kerštavo policijos pareigūnams, kurie buvo surašę jam administracinio teisės pažeidimo protokolą už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

L. S. J. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. apie 13.30 val. eidamas Giedraičių g. pamatė arčiau nei 5 metrai nuo sankryžos stovintį automobilį Mercedes Benz. Jo teigimu, iki sankryžos buvo apie 2-2,5 metro, skaičiuojant nuo stulpo, o ne nuo pastato, kuris yra dar arčiau automobilio ir žymi sankryžos pradžią. Atstumą išmato žingsniu, žinodamas savo pėdos ilgį. Tą pačią dieną automobilį matė ir apie 20 val. Automobilį nufotografavo ir į laikmeną įrašytas nuotraukas nusiuntė policijos įstaigai. Teigė, kad nufotografuoto automobilio vairuotojo nepažįsta. Taip pat paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas po to, kai ant automobilio lango rado užklijuotą pranešimą apie jo padarytą pažeidimą, už tai, kad pastatė savo automobilį stovėti draudžiančio ženklo galiojimo zonoje. Būdamas įsitikinęs, kad pažeidimo nepadarė, nuėjo į Patrulių rinktinę, kurios pareigūnai buvo užfiksavę galimai padarytą jo pažeidimą, tačiau policijos įstaigos vienas iš vadovų, jo argumentus ignoravo ir leido suprasti, kad protokolas surašytas vykdant nurodymus. Tuo tarpu jo administracinio teisės pažeidimo byla Kelių policijos valdybos vėliau buvo nutraukta. Manydamas, kad policijos pareigūnai stengiasi nustatyti kuo daugiau pažeidimų ir surašyti kuo daugiau administracinių teisės pažeidimų protokolų, nutarė teikti policijai informaciją. Jo tvirtinu, per keletą dienų pateikė policijai pranešimų apie galimai padarytus tris šimtus Kelių eismo taisyklių pažeidimų įvairiose Kauno miesto gatvėse. Teigė, kad teikdamas pranešimus, sąmoningai nesirinko, kad tie pažeidėjai būtų policijos pareigūnai, jiems nekerštavo. Policijos pareigūnų fiksuodamas 2014 m. rugsėjo 4 d. L. V. pažeidimą nekvietė, nes pareigūnai į tokius pranešimus nereaguoja. Šį teiginį grindė tuo, kad buvo kvietęs policijos pareigūnus, kuomet J. B. al. stebėjo ne vieną vairuotoją, pažeidžiantį draudimą važiuoti, kai eismas buvo draudžiamas, tačiau policijos patruliai neatvyko nei po valandos, nei po dviejų.

Ž. S. parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą L. V. surašė remdamasi liudytojo S. J. pateiktomis nuotraukomis, iš kurių buvo akivaizdžiai matyti, jog automobilis stovi arčiau nei 5 metrai nuo sankryžos, taip pat paties liudytojo S. J. surašytu pareiškimu bei paaiškinimu, kuriose nurodytos padaryto pažeidimo aplinkybės. Tvirtino, kad abejonių byloje esantys įrodymai dėl L. V. padaryto pažeidimo nekėlė.

L. V. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. nurodoma, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Akivaizdu, jog ši norma yra blanketinė, todėl norint asmens veiką kvalifikuoti kaip šiame straipsnyje ir šioje dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokias Kelių eismo taisyklių nuostatas, numatančias draudimą vairuotojams sustoti ar stovėti, asmuo pažeidė.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusios redakcijos Kelių eismo taisyklių 155.8. punktas numatė, kad sustoti ir stovėti draudžiama sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Pažymėtina, nustatant sankryžos vietą kelyje, būtina vadovautis Kelių eismo taisyklių 3.7. punkte pateikiamu kelio apibrėžimu. Taigi, pagal Kelių eismo taisykles kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Tokiu būdu keliu laikoma ne tik važiuojamoji dalis, tačiau ir šaligatviai, todėl sankryžos pradžia laikytina dviejų kelių susikirtimo vieta ties labiausiai nuo važiuojamosios dalies nutolusiu šaligatvio ar kelkraščio kraštu.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo L. V. kategoriškai netvirtino, kad nebuvo palikusi stovėti savo automobilio administracinio teisės pažeidimo protokole, taip pat ir nutarime nurodytu laiku ir vietoje. Tik jos manymu, nutarimas buvo grindžiamas tik liudytojo atsiųsta nuotrauka.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. nurodoma, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Taigi, kaip matyti, įstatymo leidėjas nuotraukas pripažįsta įrodinėjimo priemone. Pažymėtina, kad įstatymas nedetalizuoja šių įrodymų fiksavimo tvarkos ar vertinimo kriterijų, todėl nuspręsti ar nuotrauka gali būti įrodymu administracinio teisės pažeidimo byloje, turi bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), remdamasi įrodymų leistinumo ir liečiamumo kriterijumi. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad nuotrauka, kurioje pažeidimo aplinkybės yra užfiksuotos ne policijos pareigūnų, nesant kitų įrodymų, negali būti pagrindas pripažinti asmenį kaltu padarius nuotraukoje užfiksuotą pažeidimą (žr. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)628/2013).

L. V. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pradėta gavus liudytojo S. J. pareiškimą, kuriame tarp kitų pažeidimų, įvardintas ir L. V. 2014 m. rugsėjo 4 d. 20.06 val. padarytas pažeidimas (b. l. 14). Kartu su pareiškimu buvo pridėtas CD su nuotraukomis, kuriose tie pažeidimai buvo užfiksuoti. Ir nors nuotraukose nenurodyta vaizdo fiksavimo data, tačiau apie jų laiką išsamiai paliudijo jį užfiksavęs S. J. savo rašytame paaiškinime (b. l. 8). Taigi, pareigūnas, išnagrinėjęs bylą ir paskyręs administracinę nuobaudą rėmėsi ne tik pačia nuotrauka, iš kurios akivaizdžiai matyti, kad L. V. automobilis Mercedes Benz stovi arčiau nei 5 metrai iki sankryžos, bet ir liudytojo S. J. parodymais.

S. J. teismo posėdžio metu išsamiai, aiškiai, nuosekliai ir logiškai parodė apie L. V. padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jo parodymai, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais leidžia daryti kategorišką išvadą, kad L. V. padarė pažeidimą, už kurį jai buvo paskirta nuobauda. Teismas neturi pagrindo abejoti S. J. parodymais, nes jie, kaip minėta, nuoseklūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi, atitinka tyrimo pradžioje pareigūnams duotus paaiškinimus. Jokių duomenų apie tai, kad jis pažinotų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, siektų jam pakenkti ar turėtų tikslą jį melagingai apkalbėti, byloje nėra, todėl teismas juos laiko patikimais.

Motyvuojamoji dalis

Be S. J. parodymų L. V. padarytą pažeidimą įrodo byloje esančios nuotraukos (b. l. 29, 30), taip pat įvykio vietos schema, kurioje užfiksuoti pažeidimo vietoje esantys nejudantys objektai ir jų išsidėstymas, ir iš kurios matyti, kad L. V. automobilis stovėjo apie 1,3 m nuo sankryžos (b. l. 28).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog L. V., 2014 m. rugsėjo 4 d. 20.06 val., Kaune, Giedraičių ir Č. S. g., palikdama stovėti savo transporto priemonę arčiau kaip 5 metrai nuo sankryžos, kai nėra tokį stovėjimo būdą leidžiančių kelio ženklų, pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.8 p. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. numatytą pažeidimą.

Konstatuotina ir tai, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas tinkamai individualizavo L. V. atsakomybę, jai paskirta nuobauda – bauda beveik atitinkanti baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.

Tokiu būdu Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 20N-26526694-15 naikinti nėra pagrindo, todėl L. V. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 20N-26526694-15 nepakeistą ir L. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.