- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-644-278/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.), Eigirdas Činka
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- M. T., J. J.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto 2 notaro biuro
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-644-278/2015
Teisėja Virginija Jurkštienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00039-2014-9
2015 m. rugsėjo 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ir atsakovo M. T. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31-205/2015 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams J. J., M. T., tretiesiems asmenims Panevėžio miesto 2 notaro biuro notarei Ž. B., Centrinei hipotekos įstaigai, akcinei bendrovei (toliau – AB) Šiaulių bankas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. B. prašė teismą pripažinti negaliojančia 2012-06-14 pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir šalis grąžinti į pirminę padėtį, o patikslinusi ieškinį - prašė 2012-06-14 pirkimo-pardavimo sutarties pirkėjo teises ir pareigas perkelti jai. Nurodė, jog apie 2012 m. birželio – rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad jos mirusio brolio žmona J. J., visą paveldėtą turtą – 6,64 ha ploto žemės sklypą, pardavė apie tai neinformavusi jos, kaip turto bendraturtės. Teigė, jog minėtame žemė sklype buvo jai ir J. J. dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo aptartas minėtų statinių nuosavybės klausimas. Nurodė, jog J. J., parduodama nekilnojamąjį turtą, pažeidė jos pirmumo teisę įgyti atsakovei priklausančią gyvenamojo namo ir jo priklausinių dalį bei žemės sklypą, esantį gretai js dirbamos žemės. Prašė teismą atnaujinti praleistą trijų mėnesių ieškinio senatį, pripažįstant termino praleidimo aplinkybes svarbiomis.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, jog ieškovė apie ginčo sandorį sužinojo 2012 metų birželio pabaigoje – rugpjūčio mėnesį, neskubėdama aiškinosi sandorio sudarymo aplinkybes, kreipėsi į advokatus, gavo iš VĮ Registrų centro 2012-06-14 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos trijų mėnesių ieškinio senaties praleidimo priežastys nėra svarbiomis. Be to, nurodė, kad ginčo gyvenamasis namas su priklausiniais, viešo registro duomenimis, priklauso ieškovei ir atsakovei J. J.. Nenustatė, kad atsakovui M. T., pagal pirkimo-pardavimo sutartį, būtų perėjus nuosavybės teisės į statinius. Darė išvadą, jog ieškovė gali pasinaudoti teise nustatyti servitutą žemės sklypo daliai, kurią užima nekilnojamasis turtas ir kuri būtina jo naudojimui pagal paskirtį. Paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi iš ieškovės priteisė atsakovui M. T. 231 € teisinės pagalbos ir 39,29 € kelionės išlaidų bei 20 € valstybės naudai už atsakovei J. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. B. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą pripažinti praleistu dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti, iš 2012-06-14 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 1508) kylančias pirkėjo teises ir pareigas perkelti jai. Teigia, kad sudarant 2012-06-14 pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas M. T. žinojo apie įgyjamame žemės sklype esančius pastatus. Iš VĮ Registrų centro išduoto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad užstatytas žemės sklypo plotas yra 0,3400 ha, todėl atsakovo teiginiai apie tai, kad jis nežinojo apie pastatų buvimą, neatitinka tikrovės. Tvirtina, kad, įgyjant žemės sklypą, atsakovas žinojo, kad pažeidžia Žemės įstatymo 31 straipsnio reikalavimus, tai žinojo ir atsakovė J. J., kuri buvo parduodamo turto savininkė, naudotoja ir valdytoja. Nurodo, jog 2012-02-07 - 2014-07-31 laikotarpiu sistemingai gydėsi įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, kas turėjo įtakos jos elgesiui - dėl bylos kreipėsi į kelis teisininkus (advokatus), ginant savo pažeistas teise, ji kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, tačiau jos ieškinys buvo nepriimtas atsižvelgiant į teismingumo taisykles. Teigia, kad minėtos aplinkybės nulėmė galimai įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino praleidimą, nes šiuo laikotarpiu jos sveikatos būklė buvo svarbesnė nei pažeistų teisių gynimas.
Atsakovas M. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti 724,05 Eur (2 500 Lt) jo patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Nurodo, jog skundžiamu sprendimu jo reikalavimas atmesti ieškinį buvo patenkintas 100 procentų, tačiau prašymas priteisti išlaidas, patirtas apmokant už advokato teisinę pagalbą, patenkintas tik apie 32 procentus. Teigia, kad bylos nagrinėjimo procese elgėsi tinkamai, sąžiningai naudojosi savo teise į teisinę gynybą, tuo tarpu ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, tačiau savo poziciją ir ieškinio reikalavimus suformulavo tik iš 3 karto, dėl neaiškiai suformuluotų ieškinio reikalavimų teismas buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, o tai lėmė kitų proceso šalių padidėjusias bylinėjimosi išlaidas, kurias atlyginti privalo ieškovė. Nurodo, jog prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis ne tik neviršija Rekomendacijose nurodytų rekomenduojamų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, tačiau yra ženkliai mažesnis, todėl laikytina, kad yra proporcingas ir atitinka suteiktų paslaugų mastą. Teigia, kad leidžiant ieškovams nepatirti didelių išlaidų dėl teismo proceso, jie yra skatinami nepagrįstai bylinėtis, tokiu būdu paneigiant proceso ekonomiškumo principą ir užkraunant teismus bereikalingomis bylomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į M. T. apeliacinį skundą atsakovė J. J. sutinka su atsakovo reikalavimu ir prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimu į J. B. apeliacinį skundą J. J. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad 2012-06-14 sutartimi pardavė tik 6,64 ha žemės sklypą ir minėta žemės sklypo perleidimo sutartis sudaryta išimtinai tik dėl žemės sklypo perleidimo, po sutarties sudarymo pastatų savininkai nepasikeitė, dalinės nuosavybės teise trobesius ir toliau valdo ji ir ieškovė. Teigia, kad atsakovui M. T. pastatai nereikalingi, jokių pretenzijų dėl to jis nekelia ir sutinka tartis dėl galimybės naudotis žemės sklypo dalimi, o ieškovei 6,64 ha ploto žemės sklypas negali būti reikalingas jai priklausantiems statiniams naudoti. Nurodo, kad ieškovės reikalavimo tenkinimas neproporcingas ir pažeistų teisingumo bei sąžiningumo principus. Teigia, jog ieškovė praleido 3 mėnesių ieškinio senaties terminą ir jo atnaujinimo nepagrindė svarbiomis priežastimis.
Atsiliepimu į M. T. apeliacinį skundą J. B. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas yra advokatas, jo atstovas byloje nedalyvavo nei karto, mano, kad atstovas net neketino dalyvauti byloje ir tai vertina, kaip galimybe pasipelnyti iš jos. Nurodo, kad ieškinio faktinės aplinkybės iš esmės nesikeitė, nors ir buvo atlikti patikslinimai reikalavimų srityje, todėl atsakovui rašyti tris iš esmės skirtingus atsiliepimus į pareikštą ieškinį nereikėjo. Mano, kad atsakovo skundžiama sprendimo dalis yra pagrįsta. Teigia, kad atsakovo apeliacinis skundas nepasirašytas, todėl neatitinka įstatymo reikalavimų ir turi būti atmestas.
Atsiliepimu į J. B. apeliacinį skundą M. T. skundą prašo atmesti. Teigia, kad teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei atsižvelgiant į bylos šalių paaiškinimus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nurodo, jog ieškovė tinkamai nepasinaudojo įstatyme suteikta teise reikalauti jai perkelti iš sutarties kylančias teises, nes yra ženkliai praleistas CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatytas 3 mėnesių senaties terminas, o jis procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu pagrįstai reikalavo taikyti ieškinio senatį. Teigia byloje nesant duomenų, kad būtų pripažintas nesąžiningu turto įgijėju, tuo labiau, kad nei sutartyje, nei įsigyto žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše nenurodyta apie žemės sklype esančius pastatus ir jų nuosavybės teisę. Nurodo, jog ieškovės argumentai dėl CK 4.79 straipsnio 3 dalies, Žemės įstatymo 31 straipsnio nuostatų ir šiuo klausimu suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikymo yra nepagrįsti ir ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 3 mėnesių senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teigia, kad byloje nėra ginčo dėl nuosavybės teisės į pastatus, jis netrukdo naudotis pastatams reikalingu žemės plotu. Nurodo, kad ieškovei praleidus 3 mėnesių senaties terminą ir nuo sutarties sudarymo iki ieškinio teisme pareiškimo praėjus net 1 metams ir 7 mėnesiams, ieškovės reikalavimas jai perkelti iš sutarties atsiradusias teises yra neprotingas, nes jos teisės gali būti užtikrinamos kitais civilinėje teisėje įtvirtintais būdais.
Tretysis asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimu į J. B. ir M. T. apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovo M. T. skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad iš 2012-06-14 pirkimo-pardavimo sutarties kylančios pirkėjo teisės ir pareigos negali būti perleidžiamos ieškovei, neišsprendžiant kompensavimo pirkėjui ar restitucijos pagal pirkimo-pardavimo sandorį klausimo. Teigia, jog žemės sklypo įkeitimo bankui aplinkybė nenumatyta ieškovės procesiniuose dokumentuose, nenurodyta, kaip J. B. reikalauja spręsti hipotekos žemės sklypui klausimą. Nurodo, kad teismui patenkinus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus, banko padėtis negali pasikeisti ir žemės sklypas turi likti įkeistas banko naudai, užtikrinant skolininko skolinių įsipareigojimų vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad J. B. ir J. J. yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių, t. y. ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės (1 t., b. l. 8-9). Iš bylos duomenų matyti, jog pastatai yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį žemės savininkė J. J. 2012-06-14 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė M. T. (1 t., b. l. 8-10, 12-17).
Ieškovė J. B. teigia, kad 2012-06-14 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui M. T. buvo parduotas ne tik 6,64 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), bet ir šiame žemės sklype stovintys jai ir atsakovei J. J. priklausantys statiniai, tuo pažeidžiant jos pirmumo teisę įsigyti bendraturtei J. J. priklausančią turto dalį.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą turto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui (CK 6.395 str. 1 d.). Minėto straipsnio 2 dalis nustato, jog pirkėjui nuosavybės teise neperduodant nekilnojamųjų daiktų, pardavėjui lieka teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra būtina jų naudojimui užstatymo ar kitokia pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta teise ir sąlygomis. Pagal CK 6.396 straipsnio nuostatas, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį parduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamame daikte. Jei sutartyje nėra nurodytų minėtų duomenų, tai sutartis negali būti patvirtinta notaro, o jei patvirtinta – negalioja. Iš 2012-06-14 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog sandorio šalys atskirai nenurodė, kad parduodamame žemės sklype yra statiniai ir neaptarė statinių nuosavybės perėjimo klausimo, tačiau sutarties 2.2 punkte nurodyta, jog parduodamame žemės sklype užstatytas 0,34 ha žemės sklypo plotas (1 t., b. l. 12-16). Prie 2012-06-14 pirkimo-pardavimo sutarties pridėtame 2008-03-17 žemės sklypo plane M1:10000 nurodytas užstatytos žemės sklypo plotas – 0,34 ha (1 t., b. l. 17). Esant minėtiems duomenims pripažintina, kad notarė, tvirtinusi 2012-06-14 pirkimo-pardavimo sutartį, privalėjo atkreipti dėmesį į minėtą aplinkybę ir pasiūlyti sandorio šalims aptarti statinių nuosavybės teisės perėjimo klausimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad sudarant 2012-06-14 pirkimo-pardavimo sutartį, nebuvo laikytasi CK 6.396 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kas sandorį daro negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu (CK 1.78 str. 5 d.; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-15 nutartis Nr. 3K-3-492/2012). Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei J. J. nuosavybės teise priklausantys gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo parduoti, tačiau įvertinus, jog dalis ieškovei priklausančių pastatų yra ginčo sklype, be to, ji yra gretimo žemės sklypo bendraturtė, konstatuotina, jog J. B. turėjo pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą. CK 4.79 straipsnio 3 dalies nuostatos nustato, jog jeigu bendrąja nuosavybe esanti dalis parduodama pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Atsiliepimuose į ieškinį bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas M. T. prašė teismą taikyti trijų mėnesių ieškinio senatį ieškovės reikalavimui perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str.1 d.). Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė J. B. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad apie ginčo sandorį ji sužinojo 2012 metų birželio pabaigoje – rugpjūčio mėnesį, tai iš dalies patvirtina ir teismui prie ieškinio pateiktas VĮ Registrų centro 2012-08-26 išrašas, iš kurio matyti, jog žemės sklypas M. T. yra parduotas, o įrašas galioja nuo 2012-06-18 (1 t., b. l. 3-5, 10, 88-90, 131-133; 2 t., b. l. 12-14). Dėl galimo savo teisių pažeidimo ieškovė kreipėsi profesionalios pagalbos, ką patvirtina 2013-04-29, 2013-05-07 ieškovės atstovo advokato padėjėjo raštai dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo (1 t., b. l. 11, 18). Kolegija konstatuoja, kad trijų mėnesių senaties terminas nagrinėjamoje byloje prasidėjo vėliausiai 2012 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos, nes nuo šio momento ieškovė suprato esant galimai pažeistoms jos teisėms ir ėmėsi veiksmų tas teises ginti, ir baigėsi 2012 metų lapkričio mėnesį (CK 1.127 str. 1 d.). Paminėti ieškovės atstovo advokato padėjėjo raštai dėl įrodymų rinkimo, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-30 nutartis dėl atsisakymo priimti ieškovės ieškinį ir tik 2014-01-16 paduotas ieškinys Pasvalio rajono apylinkės teismui akivaizdžiai liudija, kad ieškovė CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytą senaties terminą praleido. Atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, įstatymo nuostatos teismui suteikia teisę atnaujinti praleistą terminą, jei pripažįsta termino praleidimo priežastis svarbiomis (CK 1.131 str. 2 d., CPK 78 str.). Ieškovė J. B. prašo atnaujinti paleistą senaties terminą, motyvuodama savo sveikatos būkle. Iš Respublikos gatvės Šeimos klinikos 2014-08-20 rašto matyti, jog ieškovė turi sveikatos sutrikimų, 2012 metais du kartus (2012 m. vasario-kovo mėn., spalio mėn.) gydėsi ligoninės stacionare (1 t., b. l. 123-124), tačiau aktualiu bylai laikotarpiu (2012 m. rugpjūčio-lapkričio mėn.) ir per protingą terminą pasibaigus trijų mėnesių senaties terminui, esminių aplinkybių, sutrukdžiusių ieškovei kreiptis į teismą pažeistų teisių gynybai, nenustatyta (CPK 178 str.). Kolegija atkreipia dėmesį, kad pati ieškovė pripažino kreipusis į teisininkus (advokatus), todėl, net ir buvus sveikatos sutrikimams, galėjo paskirti atstovą įstatymo nustatyta tvarka ginti savo teises (CK 2.137 str.; CPK 51 str.). Kitų aplinkybių, kurios objektyviai trukdė ieškovei pateikti ieškinį dėl pirkėjo teisių perkėlimo per įstatymo nustatytą terminą ar dėl svarbių priežasčių per protingą terminą jam pasibaigus, kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog atnaujinti ieškovės J. B. praleistą trijų mėnesių senaties terminą teismui nebuvo pagrindo, o apeliacinės instancijos teismui pateikti medicininiai dokumentai tik patvirtina ieškovės stacionarinio gydymosi laikotarpį, apie kurį duomenys buvo teikti pirmosios instancijos teismui.
Ieškovė teikia, jog atsakovo apeliacinis skundas yra nepasirašytas, tačiau iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog M. T. apeliacinis skundas yra pateiktas per EPP sistemą ir pasirašytas elektroniniu parašu, todėl atitinka įstatymo reikalavimus ir pagrįstai priimtas.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, teismas atsižvelgia į CPK 98 straipsnio nuostatas bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos; CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės J. B. ieškinį teismas atmetė, o atsakovas M. T. teismui teikė prašymą priteisti iš ieškovės patirtas 2 500 Lt (724,05 €) atstovavimo išlaidas, sumokėtas už advokato K. Ž. teiktas teisines paslaugas (1 t., b. l. 39, 165-166). Pirmosios instancijos teismas M. T. prašymą dėl išlaidų priteisimo tenkino iš dalies CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu, tačiau konkrečių motyvų nenurodė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas M. T. teikė tris atsiliepimus į ieškovės tikslintą ieškinį, nors jų turinys esmingai nesiskiria (1 t., b. l. 36-38, 99-102, 160-163). Iš ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų duomenų bei Lietuvos advokatų sąrašo matyti, jog atsakovas M. T. yra advokatas (CPK 179 str. 3 d.). CPK 51 straipsnis suteikia teisę asmenims vesti bylas teisme per atstovus, kuriais gali būti advokatai, advokatų padėjėjai ir kiti minėtame straipsnyje nurodyti asmenys (CPK 56 str. 1 d.). Pagal CPK 51 straipsnio, reglamentuojančio atstovavimą teisme, 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti byloje ir atstovą, jis gali vesti savo bylą tiek pats, tiek pavesti tai daryti atstovui arba dalyvauti byloje kartu su atstovu ir reikalauti išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Priteisiant išlaidas už advokato pagalbą, turi būti atsižvelgiama į konkretaus klausimo, kuriam ši pagalba buvo būtina, sudėtingumą. Nagrinėjamu atveju įvertintina, jog atsakovas M. T. pats turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir kitiems asmenims teikia teisines paslaugas, t.y., yra kvalifikuotas specialistas, todėl priteisiamo bylinėjimosi išlaidų dydis jam gali būti mažinamas arba, konstatavus, kad advokato pagalba jam nebuvo būtina, atsisakoma jį priteisti (CPK 98 str. 2 d.). Esant minėtoms aplinkybėms, įvertinus, jog nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga ir atsiliepimus į ieškinį atsakovas turėjo galimybę paruošti pats, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovui didinti esant pagrindo.
Dėl aukščiau paminėtų motyvų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą M. T. priteistina 150 € bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 98-99, 101-102, CPK 94 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 € (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.