Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Maniušytei ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. B., tretiesiems asmenims N. Ž., M. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo N. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog su ieškiniu sutinka visiškai. Pernai metais mirus žmonai V. Ž., jos dukra S. B. liko gyventi jo šeimoje kartu su savo seserimis ir broliu ir iki šiol gyvena. Jis S. B. augino nuo mažų dienų ir mergaitė ji laiko savo tėvu. Sutinka tapti mergaitės nuolatiniu globėju, nes planuoja ją įsivaikinti. Dėl išlaikymo sumos N. Ž. nurodė, jog jam nėra svarbu pinigai, nes jie gyvena gerai ir turimų lėšų pakanka.

Tretysis asmuo M. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ji ieškiniui pritarė. Skatino vyrą bendrauti su dukra, tačiau jiems nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga, ieškovo atstovės, atsakovo, trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas R. B. yra nepilnamečio vaiko S. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (dokumentas zip. priedų sąraše). S. B. motina V. Ž. (buvusi pavardė – B.) mirė (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-22 sprendimu nutraukta V. Ž. (buvusi pavardė – B.) ir R. B. santuoka, S. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš atsakovo R. B. priteistas išlaikymas S. B. po 72,41 Eur (250 litų) (dokumentas zip. priedų sąraše).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio trečia dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2019-07-23 ieškovas gavo informaciją apie pranešimą dėl vaiko teisių pažeidimo Nr. 7VPT-600 (dokumentas zip. priedų sąraše) ir jo pagrindu atliko Grėsmės lygio S. B. nustatymo anketą Nr. 8GL-1200, kurioje užfiksavo, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnametės S. B. motina V. Ž., mergaitės tėvas R. B. su nepilnamete dukra nebendrauja, sutinka, kad mergaitę laikinai globotų jos patėvis, t. y. mirusiosios V. Ž. vyras N. Ž.. S. B. nustatytas antras grėsmės lygis (dokumentas zip. priedų sąraše). Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-08-08 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eS2-4962-786/2019, leista paimti nepilnametę S. B. iš jos tėvo R. B. (dokumentas zip. priedų sąraše). Atsakovas R. B. minėtos teismo nutarties neskundė. Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2019-08-19 įsakymu Nr. 1-AĮ-607 nepilnametei S. B. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas N. Ž. ir nustatyta S. B. globos vieta – laikinojo globėjo gyvenamojoje vietoje (dokumentas zip. priedų sąraše). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas R. B. po santuokos nutraukimo, t. y. 2010 m., ryšių su nepilnamete dukra S. B. nepalaiko, su ja nebendrauja, nesidomi jos gyvenimu, nedalyvauja jos auklėjime, nerodo iniciatyvos, kad dukra gyventų jo šeimoje, nesiekia atkurti tarpusavio santykių, žinodamas apie galimas tokio savo elgesio neigiamas pasekmes (dokumentas zip. priedų sąraše). Atsakovas R. B. dukters atžvilgiu vykdo tik pareigą – teikia išlaikymą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-22 sprendimą. 2019-08-02 ir 2020-01-14 raštu išreiškė sutikimą, kad jo dukters laikinuoju globėju būtų paskirtas N. Ž. bei nurodė neketinąs pats auginti savo dukters ir jos išskirti su broliais ir seserimis (dokumentas zip. priedų sąraše). Atsisakė priimti mobiliosios komandos ir atvejo vadybininko pagalbą šeimai, motyvuodamas tuo, kad ilgą laiką nebendravo su dukra, tačiau sieks tą ryšį atstatyti (dokumentas zip. priedų sąraše), tačiau realių veiksmų nuo laikinosios globos įsteigimo iki kreipimosi į teismą ar bylos nagrinėjimo metu nepadarė.

CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Bylos medžiaga nustatyta, kad S. B. po motinos mirties išreiškė nenorą gyventi su biologiniu tėvu R. B., motyvuodama tuo, kad mamos ir N. Ž. šeimoje ji augo nuo dvejų metų kartu su broliais ir seserimis (dokumentas zip. priedų sąraše). Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad S. B. savo tėčiu laiko N. Ž. ir neįsivaizduoja savo gyvenimo kitoje šeimoje (dokumentas zip. priedų sąraše). Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas R. B., žinodamas ir aiškiai suvokdamas tėvo valdžios neįgyvendinimo dukters atžvilgiu pasekmes, neįgyvendina savo teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu, t. y. neatlieka aktyvių veiksmų, kurių pagrindu atkurtų tėvo ir dukters ryšį, užmegztų tvirtus ir ilgalaikius santykius, planuotų ir darytų realius žingsnius, kad dukra galėtų augti ir būti auklėjama, prižiūrima jo šeimoje. Duomenų, kad ši situacija gali pasikeisti, nėra. Atsakovas R. B. teikia 2010 m. priteistą išlaikymą, tačiau tai yra vienintelis pozityvus veiksmas, kuris neatsveria kitų pasyvių jo veiksmų savo dukters atžvilgiu. Visa tai įvertinus ir atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko išsakytą poziciją, kuri šiuo atveju neprieštarauja jos interesams, bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Išaiškintina, kad apribojus atsakovui neterminuotai tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko S. B. atžvilgiu, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką patys (CK 3.181 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 496 straipsnio 1 dalimi sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytini skubiai jiems dar neįsiteisėjus. Atsižvelgiant į tai, sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 numato, kad teismas gali <...> sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-01-22 patvirtino R. B. ir V. Ž. (buvusi pavardė – B.) susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuo R. B. įsipareigojo nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2009-07-23, savo nepilnametei dukrai S. B. teikti išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 litų iki S. B. pilnametystės (dokumentas zip. priedų sąraše).

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo turtinės padėties pablogėjimą ar gerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d., nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009) Koks išlaikymo dydis būtinas vaikui vystytis, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį, t. y. jį padidinti – vaiko poreikiai, kurie iš esmės per 10 metų yra pasikeitę. Išlaikymo priteisimo dieną S. B. buvo pusantrų metų amžiaus, šiuo metu ji yra visiškai kitame amžiaus tarpsnyje. Mokosi (duomenys neskelbtini) 5 klasėje (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš globotinės S. B. aplankymo 2020-01-23, 2019-11-08, 2019-09-23 aktų nustatyta, kad S. B. mokosi labai gerai, dainuoja mokyklos ansamblyje, drožinėja, turi polinkį dailei, namuose turi tinkamas buitines gyvenimo aplinkos sąlygas, sveika (dokumentas zip. priedų sąraše). Atsakovas R. B. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, jo draudžiamosios pajamos – 875 Eur, gyvena su žmona M. B. , kuri dirba , ir augina sūnų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (dokumentas zip. priedų sąraše). Posėdžio metu atsakovas dėl išlaikymo dydžio prieštaravo. Nurodė, jog 200 eurų suma jam yra per didelė ir tokiu būdu jis nuskriaustų savo šeimą. Sutiko mokėti 150 eurų. Įvertinęs šalių pasisakymus dėl išlaikymo dydžio, mergaitės amžių, šių dienų kainas, teismų praktiką dėl išlaikymo priteisimo tokio amžiaus vaikams, teismas konstatuoja, jog prašoma priteisti 200 eurų išlaikymo suma nėra per didelė ir nepagrįsta. Visa tai įvertinus, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo kitų tėvo teisių ir pareigų įgyvendinimo, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys dalyje dėl išlaikymo dydžio yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl turi stengtis dirbti , kad galėtų teikti pakankamą išlaikymą dukrai.

Dėl globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo .

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Nagrinėtinu atveju nustatyta, kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-08-19 įsakymu Nr. 1-AĮ-607 dėl vaiko laikinosios globos nustatymo S. B. nepilnamečiam vaikui nustatyta laikinoji globa (dokumentas zip. priedų sąraše). Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti S. B. gyvenamąją vietą kartu su laikinuoju globėju jo gyvenamojoje vietoje, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo. Teismo posėdžio metu ieškovė atstovė sutiko, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, iš karto išspręstų nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo klausimus, nes byloje yra visi duomenys, jog nepilnametei S. B. būtina nustatyti nuolatinę globą ir jos nuolatiniu globėju paskirti N. Ž., nes jis atitinka keliamus globėjams reikalavimus. Kitų asmenų norinčių S. B. nėra. Kiti proceso dalyviai globos klausimo išsprendimui neprieštaravo.

Visa tai, įvertinus, teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo , bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, šioje byloje sprendžia ir nuolatinės globos bei nuolatinio globėjo paskyrimo klausimą.

Vaiko globa (rūpyba) gali būti: laikinoji arba nuolatinė (CK 3.252 str. 1 d.). Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 str.). Kadangi nepilnametės S. B. gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu apribotina atsakovo R. B. valdžia, o jos mama yra mirusi, tai akivaizdu, kad vaikas liko be tėvų globos, todėl S. B. , atsižvelgiant į jos amžių, nustatytina nuolatinė globa. Jos nuolatiniu globėju skirtinas N. Ž.. Kaip nustatyta, N. Ž. mergaitę augino nuo 2 metų, kuomet susituokė su jos motina. (duomenys neskelbtini) m. mirus mergaitės motinai, liko toliau gyventi su patėviu N. Ž. ir savo seserimis ir broliu. S. B. yra išreiškusi norą gyventi su N. Ž.. N. Ž. sutinka būti paskirtas nuolatiniu globėju, nes ateityje planuoja S. B. įsivaikinti. N. Ž. charakterizuojamas gerai, nėra baustas administracine tvarka, teistas. Kitų , norinčių tapti nepilnametės globėju, nėra nustatyta, todėl N. Ž. skirtinas S. B. nuolatiniu globėju. Kadangi nepilnametė gauna išmokas, tai N. Ž. skirtinas ir jos turto administratoriumi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai iš atsakovo R. B. priteistina 109 Eur žyminio mokesčio (reikalavimas dėl tėvo valdžios apribojimo – 75 Eur (100 Eur*75 proc).; reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo - 34 Eur (200-72,41)*12; 1531,08 Eur *3 proc.; 45,93 Eur *75 proc.; reikalavimas dėl laikino gyvenamosios vietos nustatymo neapmokestinamas, nes yra išvestinis reikalavimas iš tėvo valdžios apribojimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistina 11,01 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, CPK 263-265 straipsniais, CPK 268-270 straipsniais, CPK 406 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo dukters S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-22 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-108-400/2010, priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtai eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos 2020-05-29 iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

S. B. nustatyti nuolatinę globą, jos nuolatiniu globėju ir paprastuoju turto administratoriumi paskirti N. Ž. , gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti S. B. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su nuolatiniu globėju N. Ž.

Globėjui išaiškinti jo teises ir pareigas, numatytas LR CK 3.271 str., LR CK 3.272 str. ir LR CK ketvirtosios knygos normose, reglamentuojančiose svetimo turto administravimą.

Priteisti valstybei iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 120,01 Eur (vienas šimtas dvidešimt eurų 01 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400. (Įmokos kodas 5660).

Sprendimą, dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą per tris darbo dienas po teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią vaikams įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.