- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-676-340/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12589-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė (pran.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- UAB „Tragesa“
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
- Advokatai
- Michail Parchimovič
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Tragesa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tragesa“ ieškinį atsakovams antstolei D. K., UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 44 975,14 Lt žalos atlyginimą, 1 653,35 Lt palūkanas, 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-07-31 Anykščių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-725-639/2008 priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriaus UAB „Tragesa“ pareiškimą tenkino ir priėmė teismo įsakymą bei kreditoriaus reikalavimui užtikrinti 2008-07-31 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - skolininko L. K. IĮ turto areštą 38 268,72 Lt sumai. Teismo įsakymą pateikė vykdyti antstolei D. K. ir 2008-08-22 apmokėjo antstolės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už vykdymo išlaidas. Tačiau antstolė D. K. netinkamai atliko savo kaip antstolės pareigas, t. y. nepaisydama banko AB „Swedbank“ priminimo praleido įstatyminį terminą patvarkymui areštuoti lėšas paduoti, neteisingai suprato patvarkymo sustabdyti lėšų išmokėjimą galiojimą laiką, todėl dėl netinkamų antstolės veiksmų skolininkas L. K. IĮ laikotarpiu nuo 2008-10-06 iki 2008-10-15 galėjo laisvai disponuoti lėšomis, ką ir padarė – nusiėmė sąskaitoje esančius pinigus ir paliko ieškovą be galimybės juos atgauti, tokiu būdu antstolė savo neveikimu padarė ieškovui 39 376,33 Lt žalos, nes tokia suma buvo skolininko sąskaitoje. Ieškovas nurodė, kad žala yra padaryta atliekant antstolio funkcijas, todėl turi būti atlyginta antstolio draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, tokiu atveju žalą atlygina antstolis. Draudiminio įvykio atsiradimo metu antstolės civilinė atsakomybė buvo drausta UAB DK „PZU Lietuva“.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovo pareikštais reikalavimai nesutiko ir nurodė, kad draudimo išmokos išmokėjimas galimas tik nustačius, kad ieškovas nėra kaltas pats, kad buvo rūpestingas ir atidus. Taip pat nurodė, kad nuo skolininko sąskaitos pinigus nurašė Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir antstolė N. J.. Nesutiko su papildomais ieškovo nuostoliais, patirtais dėl to, kad ieškovas negalėjo vykdyti pareigų savo kreditoriams, kurie kreipėsi į antstolius ir kurių išlaidas teko apmokėti ieškovui, kadangi tarp patirtų nuostolių ir antstolės veiksmų nėra priežastinio ryšio.
Atsakovė antstolė D. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovo pareikštais reikalavimai nesutiko ir nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla pagal 2008-07-31 Anykščių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-725-639/2008 priimtą nutartį yra baigta, tačiau pagal išduotą teismo įsakymą tebevykdoma ir iš skolininko L. K. IĮ jau yra išieškota 2 732,99 Lt, todėl galimybė atgauti ieškovui priklausančius pinigus nėra prarasta. Antstolė nesutiko su įstatyminėmis palūkanomis bei nurodė, kad nėra tiesioginio ryšio tarp sumokėtų antstoliams vykdymo išlaidų ir antstolės veiksmais padarytos žalos.
Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB pateiktu atsiliepimu prašė kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-05-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ ieškovo UAB ,,Tragesa“ (buvusi R. individuali įmonė) naudai 20 035,79 Lt žalos atlyginimo, 794,60 Lt palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (20 830,39 Lt) nuo bylos iškėlimo 2009-10-05 iki šio sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės D. K. 1 324,91 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB ,,Tragesa“ (buvusi R. individuali įmonė) naudai priteisė iš ieškovo UAB ,,Tragesa“ (buvusi R. individuali įmonė) atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir atsakovės D. K. iš kiekvieno po 13 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2008-07-31 nutartimi kreditoriaus R. individualios įmonės naudai teismo įsakymo įvykdymui užtikrinti areštavo L. K. individualios įmonės turtą bei pinigines lėšas 38 268,72 Lt sumai. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikta vykdyti antstolei D. K. 2008-09-04. Antstolė 2008-09-09 – 2008-09-11 dienomis atliko užklausas, 2008-09-23 priėmė patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą 38 268,72 Lt sumai. ,,Swedbank“, AB sustabdė šios sumos išmokėjimą iš skolininko sąskaitoje tuo metu buvusių 39 376,33 Lt sumos bei informavo antstolę, jog lėšų sustabdymas vykdomas CPK 689 str. 2 d. nustatyta tvarka, t. y. penkias dienas. Teismas nustatė, kad antstolė banko pranešimą dėl reikalavimo įvykdymo gavo 2008-10-02, todėl sutinkamai su CPK 689 str. 4 d. patvarkymą dėl turto arešto privalėjo priimti vėliausiai 2008-10-06 (pirmadienį), o priėmė 2008-10-09. Per tą laiką bankas panaikino apribojimus L. K. IĮ sąskaitai, didžioji dalis tam momentui buvusių lėšų iš šios įmonės sąskaitų buvo nurašyta kitiems kreditoriams. Teismas padarė išvadą, kad antstolė D. K., pažeidė minėtą procesinio įstatymo nuostatą, neįvykdė įstatymo reikalavimų, nes savalaikiai nesurašė turto arešto akto, tai lėmė skolininko sąskaitoje buvusių lėšų nurašymą, kas apsunkino teismo įsakymo vykdymą, pažeidė kreditoriaus (ieškovo nagrinėjamoje byloje) interesus, nes neužtikrino savalaikės ir tinkamos jo kreditorinių interesų apsaugos, padarė jam žalos, nes savalaikis skolos neatgavimas iš dalies lėmė ieškovo skolinių įsipareigojimų atsiradimą, sumažino jo galimybes atgauti skolą ateityje. Sutinkamai su CPK 149 str. nuostata, ieškovas turi teisę išsiieškoti iš kaltų asmenų nuostolius, atsiradusius ryšium su teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvykdymu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog žalos atlyginimo atveju turi būti kompensuojami realiai patirti nuostoliai, teismo vertinimu, šiuo atveju tai yra 20 035,79 Lt. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas 38 268,72 Lt. Lėšų sustabdymo skolininko sąskaitoje metu buvo 39 376,33 Lt. Savalaikiai įvykdžius CPK 689 str. 4 d. reikalavimus, antstolė galėtų į depozitą persivesti 22 765,78 Lt, nes Utenos apskrities VMI ir antstolė N. J. turėjo pirmumo teisę 2008-10-06 nurašyti lėšas iš skolininko sąskaitos, kadangi tai reglamentuojančius debeto mokėjimo nurodymą ir patvarkymą priėmė anksčiau – atitinkamai 2008-08-21 ir 2008-09-22. Suma, išmokėta ieškovei teismo įsakymo vykdymo eigoje, t. y. 2 732,99 Lt, minusuotina iš nuostolių sumos, nes realiai ji, kaip dalis nutartimi užtikrintos skolos, iš skolininko kreditoriui yra išieškota. Ieškovės nurodomos vykdymo išlaidos pagal jos skolinius įsipareigojimus negali būti laikomi dalimi tiesioginių nuostolių nagrinėjamu atveju, nes tai yra išlaidos, susijusios su ieškovo prievolės kitiems asmenims vykdymu, todėl šios sumos nepriteistinos.
Kadangi antstolės D. K. civilinė atsakomybė buvo apdrausta, draudimo apsauga galiojo žalos padarymo metu, nurodyta teismo paskaičiuota žala priteistina iš draudiko, t.y. atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“. CK 6.210 str. pagrindu ieškovo naudai iš draudiko priteistina 794,60 Lt palūkanų, paskaičiuotų nuo prievolės atsiradimo iki kreipimosi į teismą momento. Tenkintas ieškovo reikalavimas dėl prašomų procesinių metinių palūkanų priteisimo. Ieškovo naudai iš atsakovės D. K., kaip asmens, savo veiksmais tiesiogiai įtakojusio žalos atsiradimą, priteista 624,91 Lt žyminio mokesčio ir 700 Lt advokato pagalbos išlaidų. Ieškovo prašymas dėl 500 Lt advokato pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas, nes pateiktas dokumentas neįrodo, kad šias išlaidas ieškovas patyrė teikdamas teisines paslaugas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-05-12 sprendimą toje dalyje, kuria buvo iš dalies atmesti ieškinio prašymai dėl 44 975,14 Lt įsiskolinimo ir 1 653,35 Lt palūkanų priteisimo, ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovų 43 895,80 Lt; perskirstyti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas apelianto naudai tokiu būdu, kad visos jos būtų priteistos iš atsakovų; priteisti iš atsakovų apelianto naudai bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šio apeliacinio skundo surašymu. Apelianto vertinimu, sprendimo dalis, kuria atsisakyta visa apimtimi patenkinti ieškinio prašymus dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo, bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas išimtinai apelianto naudai, neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl 39 37,33 Lt, kurių apeliantas negavo dėl antstolės D. K. neveikimo.
Nurodo, jog teismas konstatavo, kad antstolė D. K. nesilaikė CPK 689 str. nustatytų terminų vykdymo veiksmams atlikti, dėl ko apelianto skolininkė spėjo nusiimti iš neareštuotos banko sąskaitos pinigus, kurie turėjo būti išieškoti apelianto naudai. Tačiau teismas padarė neteisingą išvadą, kad tą dieną, kai turėjo būti areštuota skolininkės sąskaita, joje buvo tik 39 376,33 Lt. O kadangi į šią sumą pretendavo ir kiti išieškotojai (Utenos apskrities VMI ir antstolė N. J.), iš jos reikėjo atimti šiuos reikalavimus, o likutį priteisti apeliantui. Atkreipia dėmesį, kad jokių dokumentų apie tai, kad tą dieną, kai antstolė D. K. turėjo areštuoti skolininkės sąskaitą, joje buvo viso 39 376,33 Lt, kurie turėjo būti skirstomi tarp visų išieškotojų, t. y. tarp apelianto, Utenos apskrities VMI ir antstolės N. J., byloje nėra. Ir nors AB „Swedbank“ informavo antstolę D. K., jog skolininkės sąskaitoje yra 39 376,33 Lt, tai nereiškia, kad į tą sumą pretendavo visi minėti išieškotojai. Priešingai, iš išrašo iš skolininkės sąskaitos, aiškiai matyti, kad skolininkės sąskaitoje tą dieną, kai turėjo būti pritaikytas areštas, buvo žymiai daugiau, negu 39 376,33 Lt. Apelianto nuomone, darytina išvada, kad AB „Swedbank“ 2008-09-29 rašte esanti suma susiformavo po to, kai kiti išieškotojai, įskaitant Utenos apskrities VMI ir antstolę N. J., jau patenkino savo reikalavimus; iš teismui pateikto išrašo iš skolininkės sąskaitos aiškiai matyti, kad antstolei iš karto areštavus skolininkės sąskaitą, apelianto reikalavimai būtų visiškai patenkinti.
Dėl 5 598,81 Lt nuostolių, kurių apeliantas patyrė negalėdamas patenkinti savo kreditorių reikalavimų.
Nurodo, jog tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje, nurodyta, kad apeliantas patyrė papildomų nuostolių, kadangi negalėjo vykdyti pareigų savo kreditoriams, pastarieji kreipėsi į antstolius, kurių vykdymo išlaidas teko apmokėti apeliantui; tačiau laiku gavus 39 376,33 Lt, jis būtų atsiskaitęs su savo kreditoriais, kuriems nereikėtų kreiptis į antstolius, todėl būtų išvengusi vykdymo išlaidų. Tokiu būdu iš atsakovų turėjo būti išieškota dar 5 598,81 Lt (1 472 Lt + 1 606,81 Lt + 2 520 Lt) nuostolių. Tačiau dėl šio prašymo teismas visiškai nepasisakė, todėl jo sprendimas netenkinti šio prašymo laikytinas nemotyvuotu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Nurodo, jog teismas apeliantui priteisė tik 700 Lt advokato padėjėjo pagalbos išlaidų, nors buvo pateikti du mokėjimo pavedimai 700 Lt ir 500 Lt sumoms. Kadangi jokių prielaidų, kad apeliantas galėjo pervesti advokato padėjėjui Michail Parchimovič 500 Lt už kitas paslaugas, byloje nėra, teismo argumentas, kad 500 Lt mokėjimo pavedimo paskirtyje nenurodyta, jog mokama už teisinę pagalbą laikytinas formaliu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-05-12 sprendimą palikti nepakeistą. Apelianto argumentai dėl jo skolininkės sąskaitoje buvusių piniginių lėšų ir jų nuėmimo bei paskirstymo, visiškai nepagrįsti ir paremti tik prielaidomis. Byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad kiti išieškotojai patenkino savo reikalavimus prieš faktą, kai AB „Swedbank“ nurodė, kad skolininkės sąskaitoje 2008-09-29 buvo 39 376,33 Lt. Pastebi, kad pats apeliantas delsė pateikti antstolei nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atkreipia dėmesį, kad 5 598,81 Lt nuostolių apeliantas patyrė negalėdamas patenkinti savo kreditorių reikalavimų ne dėl antstolės, o dėl kitų apelianto skolininkų kaltės; apeliantas privalo vykdyti pareigas savo kreditoriams nepriklausomai nuo kitų prievolių įvykdymo jam. Apelianto nesutikimas dėl 500 Lt bylinėjimosi išlaidų grindžiamas tik prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliantas nurodo, kad apeliacijos dalykas yra sprendimo dalis, kuria atsisakyta visa apimtimi patenkinti ieškinio prašymus dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo, bei priteisti apeliantui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas; pabrėžė, kad sutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo dalimi, kuria buvo konstatuoti neteisėti antstolės D. K. veiksmai; ši teismo sprendimo dalis nėra apeliacijos objektas.
Apeliantas sutinka su teismo išvada, kad antstolė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 str. nustatytų terminų vykdymo veiksmams atlikti (areštuoti skolininkės sąskaitą 38 268,72 Lt sumoje); tačiau toliau, apelianto vertinimu teismas daro neteisingą išvadą, kad tą dieną, kai turėjo būti areštuota skolininkės sąskaita, joje buvo tik 39 376,33 Lt ir į šią sumą pretendavo kiti išieškotojai, dėl ko ieškovo (apelianto) reikalavimas buvo patenkintas tik iš dalies. Apelianto pastebėjimais, jokių duomenų, kad tą dieną, kai antstolė turėjo areštuoti skolininkės sąskaitą apelianto naudai, sąskaitoje buvo 39 376,33 Lt, byloje nėra. Priešingai, iš AB „Swedbank“ 2008-09-29 teismui pateikto išrašo iš skolininkės sąskaitos, matyti, kad tą dieną, kada turėjo būti pritaikytas areštas, pinigų buvo žymiai daugiau nei 39 376,33 Lt. AB „Swedbank“ rašte paminėta suma susiformavo po to, kai kiti išieškotojai jau patenkino savo reikalavimus, todėl teismas neturėjo pagrindo minusuoti iš 39 376,33 Lt sumos Utenos VMI ir antstolės N. J. reikalavimus.
CPK 689 str. 1 d. (įst red. Iki 2011-10-01) numatė, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, privalo pasiųsti bankui, kitai kredito įstaigai arba asmeniui nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, bei sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Bankas, kredito įstaiga ar kiti asmenys nuo antstolio patvarkymo gavimo momento sustabdo skolininko lėšų išmokėjimą tiek, kiek tai būtina antstolio reikalavimui įvykdyti ir apie tai informuoja antstolį (CPK 689 str. 2 d., įst. red. iki 2011-10-01). Byloje nustatyta, kad šios CPK normos reikalavimus antstolė įvykdė: 2008-09-23 antstolė išsiuntė AB bankui „Hansabankas“ patvarkymą sustabdyti lėšų, reikalingų apeliantės reikalavimui užtikrinti, išmokėjimą (b.l. 10); bankas įvykdė antstolės patvarkymą ir sustabdė 38 268,72 Lt išmokėjimą, apie savo veiksmus pranešė antstolei; ji gavo banko raštą 2008-10-02 (b.l. 11). Dėl išdėstyto teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo išvada, kad vykdant antstolės patvarkymą 2008-09-29 banke buvo sustabdytas 38 268,72 Lt sumos išmokėjimas, iš viso sąskaitoje buvo 39 376,33 Lt. Apeliantas be pagrindo tapatina piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo ir piniginių lėšų arešto sąvokas ir klysta, manydamas, kad antstolei priėmus ir išsiuntus bankui patvarkymą dėl lėšų arešto per tris dienas CPK 689 str. 4 d. numatyta tvarka, visa sulaikyta piniginių lėšų suma atitektų tik jo naudai. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad realiai į antstolės depozitą būtų pervesta 22 765,78 Lt, nes bankas turėtų patenkinti Utenos apskrities VMI ir antstolės N. J. mokėjimo nurodymą (1 394,86 Lt) ir patvarkymą (15 212 Lt), priimtus anksčiau – 2008-08-21 ir 2008-09-22. 2004-04-24 raštu Nr. SR-14782 bankas pranešė antstolei, kad lėšų išmokėjimo apribojimas buvo panaikintas 2008-10-06; lėšos Utenos apskrities VMI ir antstolės N. J. naudai buvo nurašytos tą pačią dieną (b.l. 13); šis rašytinis įrodymas paneigia apeliacinio skundo teiginį, kad AB „Swedbank“ 2008-09-29 rašte paminėta 39 376,33 Lt suma susiformavo po to, kai kiti išieškotojai jau patenkino savo reikalavimus, t. y. sulaikyta suma buvo skirta tik apelianto reikalavimui patenkinti. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija atmeta skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir be pagrindo minusavo iš 39 376,33 sumos Utenos apskrities VMI ir antstolės N. J. reikalavimus.
Argumentas, jog antstolei iš karto areštavus skolininkės sąskaitą, apelianto reikalavimai būtų visiškai patenkint, atmetamas. Apeliantas nekonkretizuoja, ką jis turėjo omenyje, nurodydamas, kad skolininkės lėšos turėjo būti areštuotos iš karto, tačiau pažymėtina, kad antstolės veiksmai vykdomi tik įstatymo nustatyta tvarka, t. y. skolininkės lėšos, esančios banko sąskaitoje galėjo būti areštuotos tik CPK 689 str. (įst. red. iki 2011-10-01) numatyta tvarka, o šio straipsnio normos įpareigoja antstolį laikytis lėšų arešto procedūros.
Apelianto argumentai dėl sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas priteisti 5 598,81 Lt nuostolių – vykdymo išlaidų už antstolių M. D., I. K. ir V. S. atliktus veiksmus, atmetami. Ieškovo įmonei teko sumokėti vykdymo išlaidas, kai ieškovo kreditoriai kreipėsi į antstolius dėl priverstinio skolų išieškojimo; ieškovui (apeliantui) laiku gavus sulaikytą atsakovo sąskaitoje sumą, jis būtų atsiskaitęs su savo kreditoriais ir išvengtų paminėtų nuostolių. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė išvadą, kad apelianto paminėtos vykdymo išlaidos neturi tiesioginio priežastinio ryšio su atsakovės veiksmais; šis reikalavimas pagrįstas prielaidomis ir buvo pagrįstai atmestas.
Atmetami apelianto argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Ieškovas nurodė, jog sumokėjo advokato padėjėjui M. Parchimovičiui už atstovavimą pirmosios instancijos teisme 1 200 Lt ir teigia, kad teismas nepagrįstai patenkino jo prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tik iš dalies ir nepriteisė 500 Lt, pervestų į advokato padėjėjo sąskaitą 2009-08-17 (b.l. 124). Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad pateiktas dokumentas (sąskaitos išrašas) neįrodo, kad šios išlaidos yra susijusios su teisinės pagalbos teikimu. Teisėjų kolegija sutinka su teismo pozicija – paminėtame sąskaitos išraše nenurodyta mokėjimo paskirtis, nėra detalizacijos, kokių konkrečių teisinių paslaugų, ir kokioje konkrečioje byloje apmokėjimui buvo pervesta 500 Lt suma. Apeliantas nurodo, kad ieškinio ir patikslinto ieškinio surašymas bei atstovavimas trijuose teismo posėdžiuose negali kainuoti 700 Lt, todėl teismo pozicija laikytina formali bei neprotinga. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikia 2009-08-04 advokato padėjėjo M. Parchimovič sąskaitą už teisines paslaugas (b.l. 151), tačiau prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei išlaidas patvirtinantys įrodymai turi būti pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d. įst. red. iki 2011-10-01). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas neturi pareigos priteisti šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, visų jos patirtų atstovavimo išlaidų; kokia atstovavimo išlaidų suma laikytina protinga konkrečioje byloje, įstatymas palieka spręsti teismui; Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyti tik kriterijai tokio užmokesčio nustatymui konkrečioje byloje ir rekomenduojami maksimalūs dydžiai už atskiras teisines paslaugas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacijoje. Apeliantas sumokėjo dalį žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą – 50 Lt (b.l. 154); likusios žyminio mokesčio dalies (665,80 Lt) mokėjimas buvo atidėtas 2010 m. liepos 7 d. nutartimi iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (b.l. 157); taip pat pateikti įrodymai, kad advokato padėjėjui 2010-06-11 sumokėta už teisines paslaugas 450 Lt su apeliaciniu skundu (b.l. 153, 155). Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto valstybei priteisiama atidėta žyminio mokesčio dalis; apelianto patirtos atstovavimo išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 str. 1, 3 d.).
Iš ieškovo (apelianto) valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 168) (CPK 79, 88 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Tragesa“ valstybei 665,80 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt penkis litus 80 centų) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą ir 11,30 Lt (vienuolika litų, 30 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).