Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-12-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1071-567/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-22
Bylos Nr.
2A-1071-567/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas
Pareiškėjas
S. B.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracija

Įžanginė dalis

Pranešėja Neringa ŠvedienėTeisėja Nijolė Tankevičienė
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1636-141/2008 pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto ir terminų atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja S. B. 2007-12-17 pateikė pareiškimą, prašydama:

1) Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. B. (B.) mirties 1938-10-26 jo nekilnojamąjį turtą (2 dešimtines žemės Vilniaus – Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime) paveldėjo jo žmona K. (K.) B.;

2) Atnaujinti praleistą terminą pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymą atkurti nuosavybės teises į senelės K. (K.) B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilojamąjį turtą – 2 dešimtinių žemės (2,18 ha) žemės sklypą, buvusį Vilniaus – Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime (dabar (duomenys neskelbtini) gatvė, Vilnius);

3) Atnaujinti praleistą terminą pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, t.y. K. (K.) B., patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad pareiškėjos senelis M. B. (B.), gimęs 1887-04-27, nuosavybės teise valdė 2 dešimtines žemės Vilniaus – Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime. Senelis 1912-01-29 susituokė su J. K. ir susilaukė vaikų: J. B. (gimęs 1915 m., prieš karą išvyko į Vokietiją), S. B. (gimęs 1919 m., prieš karą išvyko į Vokietiją), pareiškėjos motinos M. B. (G.) (gimusi 1924-11-24, mirusi 1989-11-12), P. B. (gim. 1927-09-16, mirusio 1979-12-09). Po senelio mirties 1938-10-26 jo turėtą nekilnojamąjį turtą paveldėjo jo žmona (pareiškėjos senelė) K. B. . Pagal tuo metu Trakų apskrityje galiojusius įstatymus, t.y. Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvadą, palikimas galėjo būti priimtas, pradėjus faktiškai valdyti turtą pačiam arba kam nors pavedus jį valdyti. Kadangi fakto, jog po senelio mirties jo valdytą nekilnojamąjį turtą paveldėjo senelė, patvirtinančių dokumentų pareiškėja kitokia tvarka negalėjo gauti, todėl turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kuris reikalingas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui. Pareiškėja nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelės K. B. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, kadangi apie jį pareiškėja sužinojo tik 2007 m. pabaigoje, atsitiktinai sutikusi vaikystės draugę V. J. . Pati pareiškėja su savo giminaičiais nepalaikė artimų ryšių nuo 1960 m. Tuomet pareiškėja kreipėsi į VAVA dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007-11-07 raštu nurodė, kad prašymas atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą yra pateiktas praleidus terminus ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl jų atnaujinimo (LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. ir 4 d.).

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad tik įrodžius nuosavybės atsiradimo pagrindą (nuosavybės teisės suteikimo aktai, pirkimo – pardavimo sutartys, dovanojimo, mainų ir kitos sutartys, paveldėjimo teisės aktai, teismo sprendimai ir t.t.) galima nustatyti nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise faktą. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-10-23 pažymėjime Nr. R4-4784 nurodyta, kad Vilniaus – Trakų apskrities seniūnijos archyviniame fonde, Vilniaus – Trakų apskrities Lentvario valsčiaus žemės sklypų 1923 m sąraše įrašytas M. (M.) B. (B.), (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 2 deš. žemės. Minėto dokumento nepakanka nuosavybės teisių atkūrimui į buvusio savininko M. B. nuosavybės teise valdytą žemę. LR Vyriausybės 1993-06-10 nutarimu Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“, pateiktas dokumentas yra priskirtas prie papildomų dokumentų. Kitų žinių apie M. B. (duomenys neskelbtini) kaime žemės įgijimą nėra. M. B. mirties liudijime (išraše iš laidotuvių knygos) nurodyta, kad jis mirė 1934 m., t.y. priešingai nei teigė pareiškėja. Duomenų apie J. B. mirtį taip pat nėra. Mirus buvusiam savininkui M. B. , šeimoje liko 4 vaikai, tačiau nėra dokumentų, kas po buvusio savininko mirties paveldėjo jam priklausantį turtą.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-06-30 sprendimu nusprendė:

1) Netenkinti pareiškėjos S. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po M. B. (B.) mirties, 1938-10-26 jo nekilnojamąjį turtą – 2 dešimtines žemės Vilniaus – Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime paveldėjo mirusiojo sutuoktinė K. (K.) B. .

2) Netenkinti pareiškėjos S. B. prašymų dėl praleistų įstatymų nustatytų terminų atnaujinimo (Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos senelės K. (K.) B. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą – 2 dešimtines žemės bei pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su K. (K.) B. patvirtinančių dokumentų pateikimo).

Teismas konstatavo, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-10-23 pažymoje Nr. R4-4784 nurodytos M. B. , K. B. gimimo datos ir paveldėjimo atsiradimo data nesutampa su datomis, nurodytomis kituose dokumentuose. Teismas nustatė, kad Lentvario parapijos mirimo knygose laikotarpyje nuo 1923 m. iki 1940 m. buvo užregistruoti du žmonės, kurių vardas ir pavardė yra tapatūs – M. B. . Dokumentuose nurodytos skirtingos šių asmenų gimimo ir mirties datos. Teismas nustatė, jog byloje nėra pateikta dokumentų ir įrodymų, jog pareiškėjos senelis M. B. valdė 2 dešimtines žemės Lentvario valsčiuje, Liudvinavo kaime. Teismas pažymėjo, jog nenustatytas žemės valdymo nuosavybės teise faktas ir žemės sklypo plotas – kad M. B. iki 1938-10-26 (t.y. iki mirties) nuosavybės teise valdė pareiškime nurodyto ploto žemės sklypą Liudvinavo kaime. Teismas pažymėjo, jog tik nustačius, kokį turtą turėjo ir valdė mirusysis, būtų galima spręsti dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Pareiškėja prašė nustatyti, kad K. B. paveldėjo 2 dešimtines žemės, tačiau neprašė nustatyti palikimo priėmimo faktą, pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti, nepateikė šiuos faktus patvirtinančių įrodymų, t.y. nepateikė įrodymų, jog po M. B. mirties jo valdytą 2 dešimtines žemę paveldėjo jo sutuoktinė K. B. . Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškime išdėstytas aplinkybes, netenkino pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Dėl šios priežasties teismas netenkino ir prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, kadangi tai nesukurs pareiškėjai jokių teisių ir pareigų.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pareiškime nurodė konkretų paveldimą nekilnojamąjį turtą, žemės sklypo plotą, buvimo vietą, tačiau visiškai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad paveldimas turtas priklausė mirusiajam M. B. 1938-10-26 ir kad šį turtą paveldėjo K. (K.) B.. Nenustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. B. valdė nekilnojamąjį turtą – dvi dešimtines žemės Liudvinavo kaime nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, kad liudytojos V. F. , gim. 1925 m., ir K. B. , gim. 1927 m., taip pat nepatvirtino pareiškime nurodytų aplinkybių – kad 2 dešimtines žemės po vyro M. B. mirties paveldėjo K. B. . Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, atsižvelgė į jų amžių (viena tuo metu buvo 11 metų, o kita 13 metų), bei tai, kad liudijamos aplinkybės, įvykusios prieš 70 metų. Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad 1938 m. du iš keturių M. ir K. B. vaikai jau buvo suaugę. Teismas pažymėjo, jog pagal tuo metu galiojusius įstatymus, paveldėjimo teisę turėjo ne tik sutuoktinė, bet ir mirusiojo vaikai, gimę teisėtoje santuokoje. Teismas padarė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju galėjo būti daugiau paveldėtojų. Lietuvos centrinio archyvo pažymoje nurodyta, kad Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose nurodyta, kad Juozas ir S. B. išvyko į Vokietiją. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad K. (K.) B. (B.) paveldėjo 2 dešimtines žemės Vilniaus –Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime, mirus 1938-10-26 sutuoktiniui M. B. (B.) (CPK 444 str. – 448 str.).

Pareiškėja S. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydama:

1) Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-06-30 sprendimą;

2) Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. B. (B.) mirties 1938-10-26 jo nekilnojamąjį turtą (2 dešimtines žemės Vilniaus – Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime) paveldėjo jo žmona K. (K.) B.;

3) Atnaujinti praleistą terminą pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymą atkurti nuosavybės teises į senelės K. (K.) B.iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilojamąjį turtą – 2 dešimtinių žemės (2,18 ha) žemės sklypą, buvusį Vilniaus – Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime (dabar (duomenys neskelbtini) gatvė, Vilnius);

4) Atnaujinti praleistą terminą pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, t.y. K. (K.) B., patvirtinančius dokumentus.

Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje esančius teisės taikymo išaiškinimus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat įvertino ne visus įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nepateikti dokumentai ir kiti įrodymai, patvirtinantys M. B. valdymo nuosavybės teise iki jo mirties faktą ir žemės sklypo plotą. Byloje esančioje Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-10-23 pažymoje Nr. R4-4784 aiškiai nurodyta, jog Vilniaus – Trakų apskrities seniūnijos archyviniame fonde, Vilniaus – Trakų apskrities Lentvario valsčiaus žemės sklypų 1923 m sąraše įrašytas M. (M.) B. (B.), (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 2 deš. žemės. T.y. nurodyta, kas turėjo, ką turėjo, kiek turėjo, kur turėjo. Atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą apskrities viršininko administracijoje, tokia pažyma yra teisiškai pakankamas nuosavybės teisių įrodymas. Apklaustos liudytojomis V. F. ir K. B. parodė, kad pareiškėjos seneliai turėjo apie du hektarus žemės, ją dirbo, žemė buvusi keliose skirtingose vietose. Pareiškėja, vadovaudamasi LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. 1 d. nuostata, jog valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai yra pakankamas nuosavybes teises patvirtinantis dokumentas, sąmoningai nereiškė papildomo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos senelis M. B. iki nacionalizacijos valdė žemę.

2) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog gimimo datos ir paveldėjimo atsiradimo data nesutampa su datomis, nurodytomis kituose dokumentuose. XIX – XX a. sandūroje valstybinių įstaigų vedama dokumentacija nepasižymėjo tikslumu. Pirmenybė turėtų būti teikiama bažnyčios gimimo ir mirties metrikoms, atsižvelgiant į tuometinį glaudų asmens ryšį su bažnyčia. Vadovaujantis protingumo principu yra logiška, jog duomenys rinkimų sąrašuose, per gyventojų surašymus galėjo būti netikslūs, kadangi buvo renkami žodžiu. Sugretinus visus byloje esančius įrodymus, turėjo būti padaryta išvada, kad pareiškėjos senelis M. B. gimė 1887-04-27, mirė 1938-10-26, senelė K. B. (iki santuokos – K.) gimė 1882-06-25. Aplinkybę, kad pareiškėjos senelis buvo būtent tas M. B. , kuris mirė 1938 m., liudijo ir išrašas iš Lentvario bažnyčios knygos.

3) Pareiškėjai nesuprantamas teismo argumentas, jog pareiškėja prašė nustatyti, jog K. B. paveldėjo 2 dešimtines žemės, tačiau neprašė nustatyti palikimo priėmimo faktą, pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti, nepateikė šiuos faktus patvirtinančių įrodymų. Pareiškime pirmiausia ir buvo nurodytas prašymas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. B. mirties jo turtą paveldėjo jo žmona K. B. . Aplinkybę, jog pastaroji paveldėjo turtą faktinio valdymo būdu įrodo tiek pareiškime nurodytos aplinkybės, tiek teismo posėdžio metu duoti parodymai.

4) Teismas, argumentuodamas, jog pareiškėja nepateikė teismui dokumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad jos senelis M. B. (B.) nuosavybės teise valdė 2 dešimtines žemės (nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų) ir kad po jo mirties jo valdytą 2 dešimtines žemę paveldėjo sutuoktinė, pažeidė CPK 445 str. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teisena tam ir skirta, kad teismas nešališkai ištirtų visus byloje pateiktus įrodymus ir nustatytų/nenustatytų juridinę reikšmę turintį faktą. Jeigu pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą, toks faktas teismine tvarka nenustatomas.

5) Neišlikus rašytiniams dokumentams, didesnę įrodomąją vertę įgauna šalių bei liudytojų parodymai. Šiuo atveju liudytojos pateikė teismui parodymus, kurie atitiko kitus byloje esančius įrodymus. Abi liudytojos patvirtino, kad po vyro M. B. mirties žemę pradėjo valdyti jo žmona K. B. . Pažymoje apie gyvenimą Lietuvoje ir šeimos sudėtį, taip pat nurodyta: 1942 m. per visuotinį gyventojų surašymą Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojos B. K. buto-ūkio lape įrašyti jos vaikai, o ji pati įvardinta kaip „šeimos galva“, t.y. ūkio savininkė, prižiūrėtoja.

6) Pirmosios instancijos teismas ignoravo visus pateiktus įrodymus, neigė jų buvimą, sąryšį ir reikšmę. Šioje byloje aplinkybės buvo paprastos, aiškios ir akivaizdžios: M. B. turėjo nekilnojamąjį turtą – žemę ir pastatą, kad jam mirus sutuoktinė K. B. toliau valdė bei prižiūrėjo mirusiojo turtą iki jis buvo nacionalizuotas. Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulę piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, o LR Konstitucija garantuoja ir gina šias teises. Dėl šios priežasties teismas turėtų ginti asmens nuosavybės teises, o ne sudaryti kliūtis jas įgyvendinti.

7) Teismas absoliučiai netyrė įrodymų dėl praleistų terminų atnaujinimo ir dėl jų nepasisakė sprendime. Tai CPK 260 str. prasme sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str., 443 str. 8 d.).

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tai, kad teismas bylą turi išnagrinėti ypatingos teisenos tvarka, nereiškia, kad pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo ir terminų atnaujinimo gali būti patenkintas, teismui nustačius, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjams jokių teisinių pasekmių (LR CPK 443 str. 7 d., 444 str. 1 d., 445 str.).

Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką šios kategorijos bylose teismai, nustatę, kad pareiškėjų prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių pasekmių, turi nutraukti iškeltas bylas, kaip nenagrinėtinas teismuose.

Terminų pateikti apskrities viršininko administracijai prašymą atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilojamąjį turtą ir pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija. Tai, kad valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis. Prašymas atkurti nuosavybės teises turi būti paduotas atitinkamai institucijai. Šios institucijos atlieka viešojo administravimo veiksmus. Dėl šių institucijų veiksmo (neveikimo) asmuo, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui (CPK 294 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.; ). Taigi šiame procese kylantys ginčai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Šiuo atveju su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti ir dokumentams pateikti pareiškėja kreipėsi tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą. Pareiškimas atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti ir pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikti bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškime pareiškėja prašė teismą ne tik atnaujinti praleistą terminą prašymui ir dokumentams pateikti, bet ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. B. (B.) mirties 1938-10-26 jo nekilnojamąjį turtą (2 dešimtines žemės Vilniaus – Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) kaime) paveldėjo jo žmona K. (K.) B..

Teisėjų kolegija pažymi, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;

3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Pareiškėja pateikė dokumentus apie M. B. 1923 m. turėtą nuosavybęir šeimos sudėtį. Šių dokumentų juridinę reikšmę turėtų įvertinti ir priimti sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo ne teismas, bet institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Pareiškėjui dar negavus atitinkamos institucijos išvados dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų pakankamumo (nepakankamumo), minėtą klausimą bendrosios kompetencijos teismai negali spręsti ypatingosios teisenos tvarka.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant tokiai situacijai, bendrosios kompetencijos teismas apskritai negalėjo įsiterpti į viešosios teisės reglamentuojamų santykių sritį. Šis konstatavimas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškimą nagrinėti civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Priėmęs pareiškimą, teismas turėjo nutraukti bylą (CPK 293 str. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų ir nenagrinėja pareiškėjos prašymų, nes yra teisinis pagrindas nutraukti bylą apeliacine tvarka (CPK 293 str. 1 p., 5 str., 7 str., 8 str., 313 str., 320 str., 328 str. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 5 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. birželio 30 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Dalia VišinskienėEgidijus Žironas