- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-1551-258/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06517-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis, Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- K. V.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1933-590/10 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui K. V. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, turto padalinimo, vaiko išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo K. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant ieškovės kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. V. patikslintame ieškinyje (b.l.154-159) nurodė, kad su atsakovu K. V. susituokė 2003-08-08. Santuokoje 2005-03-08 gimė sūnus D. V. . Santuokinis gyvenimas nutrūko dėl sutuoktinių skirtingo charakterio, ir požiūrio į bendrą gyvenimą, nuo 2009 01 01 sutuoktinis gyvenimas nutrūko, tolimesnė santuoka neįmanoma. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti sūnaus D. V. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui D. V. po 400Lt kas mėnesį mokamą išlaikymą, 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio padavimo dienos, indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka priteistą išlaikymą, pavesti ieškovei tvarkyti uzufrukto teise vaikui priteistą išlaikymą ir jo įsiskolinimą, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, palikti santuokinę pavardę, nustatyti, kad sutuoktiniai vienas kitam po santuokos nutraukimo neteiks išlaikymo. Ieškovė prašė padalinti santuokoje įgytą turtą šiuo būdu: ieškovei L. V. asmeninės nuosavybėn priteisti 40000 Lt vertės 0.0505 žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir 290000 Lt vertė nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini); namų apyvokos daiktus: virtuvės baldus, svetainės minkštus baldus, kompiuterį su garso kolonėlėmis, 3 vnt. durų, balkono langus; finansinius įsipareigojimus 66 478,58 EUR Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2005-03-01 kredito sutartį Nr. BSO0125050175 ir 2006-11-29 papildomą susitarimą Nr. BSO0125050175-P-2, kuriuos L. V. padengs iš asmeninio turto ir pajamų. Atsakovui prašė priteisti asmeninėn nuosavybėn automobilius Ford Mondeo, (duomenys neskelbtini) ir Lancia Kappa, (duomenys neskelbtini) staliuką, TV staliuką, kompiuterio stalą, muzikinį centrą AIWA, 20000 Lt piniginę kompensaciją, kurią ieškovė turi sumokėti atsakovui per du metus lygiomis dalimis po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos. Prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje ieškovė ir jo atstovas ieškinį prašė tenkinti.
Atsakovas K. V. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį. Patikslintame priešieškinyje (b.l.214—218) atsakovas nurodė, kad 2006 m. kovo mėnesį, kai vaikui suėjo vieneri metai, pasitaręs su žmona, priėmė sprendimą išeiti vaiko priežiūros atostogų, o žmona – į darbą. Ieškovas prižiūrėjo vaiką ir statė šeimai namą. Pastebėjo, kad žmona dažniau užsilaikydavo darbe, savaitgaliais su vaiku išvažiuodavo į Uteną pas tėvus, nepasitarusi išvyko atostogauti į užsienį. Nuo 2008m. vasaros vizitai į Uteną tapo nuolatiniais. 2008 m. per Kalėdas pasiėmė vaiką ir išvyko į Uteną. Naujus metus žmona suplanavo švęsti atskirai. 2009-01-01 atsakovas patyrė šoką, kai atvykęs į Uteną pamatė, kad kartu su jo žmona ir sūnumi yra nepažįstamas vyras. Kaip paaiškėjo vėliau, tai vyras nuo kurio žmona pagimdė vaiką. Ieškovas suprato, kad metus laiko žmona jį apgaudinėjo, pasinaudojo versija, kad su vaiku važiuoja pas savo tėvus, o pati surado sau vyrą ir būdama santuokoje pradėjo atvirai su juo bendrauti, kviestis į savo tėvų namus, bendrauti vaiko akivaizdoje. Tokia žmonos išdavystė sukrėtė atsakovą. Jis neturėjo kitų moterų, dirbo, rūpinosi vaiku, statė šeimai namą. Dėl žmonos išdavystės atsakovas buvo pažemintas, išgyveno, išėjo gyventi atskirai. 2009-01-05 grįžęs namo pasiimti daiktų, rado eilinius žmonos neištikimybės įrodymus - svetimo vyro drabužius. Atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės po 400 Lt kiekvieną mėnesį mokamą išlaikymą, priteisti ieškovei 9 205 Lt vertės namų apyvokos daiktus, o jam 4 602,50 Lt kompensaciją, padalinti po ½ žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, ieškovei priteisti automobilį Ford Mondeo, (duomenys neskelbtini) , o atsakovui – automobilį Lancia Kappa, (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe skalbimo mašiną „Indezit“ įpareigoti ieškovę ją grąžinti atsakovui, priteisti iš ieškovės byloje turėtas išlaidas.
Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė savo išvadoje siūlė teismui nepilnamečio D. V. , (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti atsakovo maksimalų bendravimą su vaiku, priteisti iš atsakovo vaikui 400 Lt kiekvieną mėnesį mokamą išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimą – nuo sutuoktinių gyvenimo skyrium 2009-01-01.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies. Ieškovės L. V. ir atsakovo K. V. 2003-08-08 Vilniaus miesto CMS sudaryta santuoka nutraukta dėl L. V. kaltės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ieškovė L. V. nebuvo ištikima savo sutuoktiniui K. V. , nes būdama santuokoje, pradėjo ir palaikė artimus ryšius su kitu vyru, su kuriuo susilaukė sūnaus. Iš dalies tenkintas atsakovo prašymas priteisti 5000Lt neturtinės žalos atlyginimas. Tenkintas ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai turi bendrą sūnų D. V. , L. V. po santuokos nutraukimo palikta santuokinė pavardė (CK 3.69 str.). Netenkintas ieškovės reikalavimas nustatyti, kad sutuoktiniai vienas kitam po santuokos nutraukimo neteiks išlaikymo. Nepilnamečio D. V. , gim. 2005-03-08, gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina L. V. . Atsakovo K. V. reikalavimas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo nepatenkintas. Iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. V. po 400 Lt kiekvieną mėnesį mokamą išlaikymą. Iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo. Iš atsakovo K. V. nepilnamečio D. V. , (duomenys neskelbtini), naudai priteistas 9105 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgęs į vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį iki 2009-01-01. Nepilnamečio D. V. priteisto išlaikymo ir jo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise paskirta jo motina L. V. (CK 3.185 str.). Teismas nustatė, kad periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas yra indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Periodinių išmokų indeksavimas yra išspręstas ir sureguliuotas įstatymu ir nepriklauso nuo atsakovo, todėl teismo sprendime neaptarė iš atsakovo priteisiamo išlaikymo indeksavimą, ieškovės reikalavimas šioje dalyje netenkintas.
Teismas sutuoktinių bendrą turtą padalino sekančia tvarka: Ieškovei natūra priteistas 5000 Lt vertės automobilis Ford Mondeo, (duomenys neskelbtini), kilnojamasis turtas: 1520 Lt vertės integruoti virtuvės baldai; 540 Lt vertės svetainės minkštų baldų komplektas; 600 Lt vertės orkaitė Bosch su keraminiu paviršiumi; 600 Lt vertės 3 vnt. durų iš PVC su stiklais; 1000 Lt vertės balkono langai; 2600 Lt vertės staliukas, TV staliukas, kompiuterio stalas, muzikinis centras AIWA. Viso ieškovei priteisto turto vertė sudaro 341860 Lt. Iš ieškovės atsakovui priteista 150799,50 Lt kompensacija . Atsakovė įpareigota kompensaciją sumokėti per 1 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Atsakovui priteistas automobilis Lancia Kappa, (duomenys neskelbtini) 5 000Lt. vertės.
Iš atsakovo ieškovės naudai priteista ½ dalis išlaidų 623,29 Lt (CPK 93 str.), iš ieškovės- 2957,30 Lt žyminio mokesčio, 640 Lt už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir 50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms padengti (CPK 96 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2010-12-14 Vilniaus m 3 apylinkės teismo sprendimą ir: Nutraukti L. P. ir K. V. santuoką, dėl abiejų kaltės, priteisti iš ieškovės L. V. atsakovo K. V. naudai 36031 Lt piniginę kompensaciją. Įpareigoti ieškovę L. V. kompensaciją atsakovui K. V. sumokėti per 2 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Panaikinti sprendinio dalį, kuria priteistas iš ieškovės L. V. atsakovo K. V. naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos Atsakovo ir valstybės naudai. Likusioje dalyje palikti Teismo sprendimą nepakeistu. Priteisti iš Atsakovo K. V. bylinėjimosi išlaidas Ieškovės L. V. naudai.
Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nurodė, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad ji buvo atsakovui neištikima iki 2009 01 01, Teismas subjektyviai palaikė vyriškąją pusę, neatsižvelgė į faktines aplinkybes. Atsakovui išėjus vaiko priežiūros atostogų, turint 0 litų pajamų, ieškovei teko iš savo atlyginimo beveik 2,5 metų mokėti Atsakovo buvusiai žmonai alimentus (kas mėnesį po 2MGL) , atsakovas buvo pažadėjęs iki 2008 m. kovo mėn. baigti namo statybas, deja nei šis nei kiti pažadai, duoti prieš vestuves, nebuvo vykdomi. Atsakovas sėkmingai naudojosi padėtimi, kad nereikia eiti į darbą ir padėti išlaikyti šeimą, raginimai pradėti dirbti likdavo neišgirsti arba ignoruojami. Taip gyvenant nesutarimai virto nuolatiniais. Atsakovo visas rūpestingumas baigėsi po vestuvių. Ieškovei išlaikyti šeimą buvo sunku tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Buvo gėda aplinkiniams sakyti, kad vyras sėdi namie, o ieškovė dirba. Kolegos juokdavosi, kad ieškovės nestandartinė šeima ir nevyriškas vyras. Ieškovė suvokė, kad turi ne vyrą, kuris besąlygiškai ją palaikytų, bet išlaikytinį, kuris nuolat nepatenkintas, visko reikalauja, o pats nieko duoti nenori. Ieškovei grįžus pavargusiai namo, vyras ne tik kad neįvertindavo, bet ir ignoruodavo, manydamas, kad tik jo indėlis į šeimą yra svarbesnis, neatsižvelgdavo į tai, kad jeigu jis turėtų darbą ir prisidėtų prie šeimos materialinės gerovės, būtų žymiai geriau visai šeimai. Be to, jis sėdėdamas namuose tapo nervingas, irzlus, ypač ieškovės atžvilgiu, ieškovei teko išklausyti begalę nepagrįstų priekaištų apie tai, kad per ilgai dirba ir pan. Ieškovei buvo sunku ir skaudu, kad vyras nevertino jos kaip moters, jos pastangų duoti šeimai viską, kas geriausia. Visą tai galutinai sugriovė santykius ir šeimą. Ji svajojo turėti didelę ir gražią šeimą, ji buvo užsiminusi, kad nori daugiau vaikų, tiki, kad vaikai yra didžiausias turtas ir geriausia gyvenimo investicija, prieš vestuves vyras tikino, kad taip ir bus, o vėliau jis motyvuodavo tuo, kad jis jau ir taip turi tris vaikus ir jam gana. Atsakovo nenoras turėti gausesnę šeimą ieškovei buvo svarus argumentas, kad jiems likusiame gyvenime yra nepakeliui. Šalių įtemti santykiai trūko iki 2008m. gruodžio mėnesio kol nusprendė, kad jiems gyvenant atskirai bus ne tik geriau jiems patiems, bet ir jų vaikui. Kad mažiau būtų traumuodamas sūnus, ieškovė paprašė, kad atsakovas išsikraustytų iš buto iki Naujųjų metų, šventėms išvyko pas tėvus, leisdama ramiai susikrauti daiktus, tačiau atsakovas prieš tai ištuštino banko sąskaitą, pakeitė durų spyną, grįžus su sūnumi tiesiog neįleido į butą, teko kviesti policija. Nežiūrint visų šių aplinkybių abu pripažįsta, kad nuo 2009 01 01 gyvena atskirai, ši data yra simbolinė, o ne esminė priežastis dėl santuokos iširimo, teismas nepagrįstai sureikšmino šią dieną, kuri realiai buvo tik galutinis taškas apsisprendžiant nutraukti santuoką, nes bendras gyvenimas buvo seniai sugriuvęs dėl nesuderinamų požiūrių į gyvenimą, į vienas kitą, į šeimos gerovę. Ieškovo pirma santuoka nutrūko dėl jo neištikimybės žmonai, antrosios santuokos metu atsakovas turėjo taip pat ne vieną moterį. Jam nuolat nedirbančiam ir turinčiam marias laiko buvo nesudėtinga palaikyti nesantuokinius ryšius su kitomis moterimis, todėl teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl ieškovės kaltės. Tai kad santuoką sugriovė tarpusavyje nesuderinamas požiūris , kad Lietuvoje kas trečia šeima išsiskiria, nesudaro pagrindo a priori neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė nebuvo neištikima , viešai niekam neskelbė, todėl Teismo konstatavimas, kad ieškovė pažemino atsakovą yra nepagrįstas. Bendras gyvenimas kėlė itin didelius nepatogumus tiek sutuoktiniams, tiek sūnui, todėl santuokos nutraukimas didesnių nepatogumų jau sukelti nebegalėjo, be to atsakovas neįrodė jokių savo patirtų nepatogumų, ieškovės nuomone, teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui yra neįrodyta.
Teismas, priteisdamas atsakovui 150799,50Lt. piniginę kompensaciją, iš esmės netinkamai taikė 3.118 ir 3.127 str., nes netinkamai nustatė Turto balansą, nes ieškovės vardu pasirašyta kredito sutartis, jo užtikrinimui yra įkeistas ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimas butas. Ieškovei pilnai sumokėjus paskolą, jai neatsiras teisę pusę sumos išieškoti iš atsakovo, nes už paskolos pinigus pastatytas namas Teismo sprendimu atiteko ieškovei. Jai grąžinus bankui 229 537Lt. paskolos dalį ieškovės kompensacinis balansas yra minus 50 336,50Lt, atsakovo- plius 150799,50Lt. Nors ieškovas išlieka laiduotoju prieš banką, tačiau jis neturi jokios nei sutartinės nei įstatyminės prievolės sumokėti ieškovei pusę kredito, todėl teismas, nustatydamas Atsakovui mokėtiną kompensaciją, privalėjo išminusuoti prievolę bankui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantė sprendimus, kuriuos sutuoktiniai priėmė kartu, traktuoja kaip atsakovo kaltę. Apeliantės žodžius, kad atsakovas nenorėjo dirbti, ignoravo ieškovės nuomonę ir tai buvo pagrindinė skyrybų priežastis, paneigia gyvenimas- kai namas buvo praktiškai pastatytas, atsakovas rado darbą ir dirba. Atsakovo statybinių sugebėjimų nevertina, ji teigia, kad tai ne darbas ir ne profesija. Atsakovė bando pateisinti savo neištikimybę. Jei atsakovas buvo toks blogas, ieškovė turėjo 2008 metais nutraukti santuoką ir tada ieškoti naujo vyro ir gimdyti nuo jo vaikus. Ji leido sau palaikyti santykius su kitu vyru , tuo metu, kai atsakovas ja visiškai pasitikėjo, rūpinosi šeima, vaiku, statė namą. Apeliantė turėjo pirmiausia nutraukti ryšius su atsakovu, apie tai jį informuoti ir tik po to ieškoti naujų draugysčių. Mano, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas visas aplinkybes įvertino teisingai ir padarė pagrįstą išvadą, kad L. V. pažeidė sutuoktinės pareigas, ji kalta dėl santuokos iširimo ir iš jos teisingai priteistas moralinės žalos atlyginimas. Atsakovas nesutinka gauti per 2 metus 36 031Lt kompensaciją, o apeliantė tuo metu turi gauti nuosavybėn žemės sklypą ir namą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pateiktus įrodymus įvertino tinkamai ir turtą padalino teisingai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje keistinas.
Vertinant santuokinę neištikimybę, kaip santuokos iširimo priežastį, teismas turi nustatyti ne tik patį neištikimybės faktą, bet ir tai, kokie buvo sutuoktinių santykiai iki tol, ar neištikimas sutuoktinis stengėsi išsaugoti santuokinius ryšius, taip pat kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Byloje esantys šalių paaiškinimai tvirtina faktą, jog ieškovė, palikdama sutuoktinį, liepdama jam išsikraustyti ir pradėjusi draugauti ir gyventi su kitu vyru , pastojusi ir santuokoje su atsakovu susilaukusi vaiko nuo kito vyro, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu kvalifikavo ne šalių nesusikalbėjimą, atsakovo nenorą turėti daugiau nei 3 vaikus, o ieškovės neištikimybę. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 straipsniuose, bei dėl to negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovė savo elgesiu pažeidė CK 3.27 straipsnyje išvardytas pareigas ir bendras gyvenimas su atsakovu tapo negalimas, todėl ji yra kalta dėl santuokos iširimo. Ieškovės apeliaciniame skunde įvardijami duomenys nepatvirtina jos įrodinėjamo atsakovo santuokinės neištikimybės fakto. Teisėjų kolegija taip pat nepripažino ieškovės apeliacinio skundo argumentų paneigiančiais pirmosios instancijos teismo išvadas dėl faktinio ir teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą nebuvimo. Peržiūrėdama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, teisėjų kolegija daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas padaręs išvada, jog bendra santuokoje įgyto turto vertė sudaro 346860 Lt, o kiekviena sutuoktiniui tenka po ½ dalį turto, t.y. po 173430 Lt., nurodęs, kad Ieškovei priteisiamo turto natūra vertė sudaro 341860 Lt, o atsakovui 5000 Lt ir nurodęs, jog Ieškovė privalo sumokėti atsakovui 168430 Lt kompensaciją už jai priteistą turto dalį natūra, nustatydamas atsakovui mokėtiną kompensaciją neatsižvelgė į 229 537Lt. paskolos likutį, kurį ieškovė privalo grąžinti bankui, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Remiantis Danske Bank A/S Lietuvos filialo pažyma L. V. vardu 2005 03 01d. pasirašyta Kredito sutartis Nr. BSO0125050175 skirta gyvenamojo namo su statiniais, (duomenys neskelbtini) statybai. CK 3.118 str. 2d. sustatyta, kad jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Tokiu būdu viso dalintino turto balansas, atėmus įsipareigojimus bankui (346860-229537) yra 117 323Lt, kiekvienam tenka po 58 661,50Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovui tenka turtas už 5 000Lt (automobilis Lancia Kappa) (duomenys neskelbtini) taip pat atsakovas turi kompensuoti ieškovei 6150Lt, kuriuos ieškovė sumokėjo už asmenines atsakovo skolas, todėl sudarant galutinį kompensuojamąjį balansą iš mokėtinos kompensacijos šios sumos išskaičiuotinos (58 661,50-5000-6150=47511,6). Ieškovė sutiko kompensuoti K. V. jo asmeninį turtą: 450 Lt vertės plautuvę, 425 Lt vertės gartraukį. CK 3.127 str. 3 d. nurodo, kad jeigu natūra abiems sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kolegija atsižvelgdama į tai, kad atsakovė kas mėnesį privalo dengti bankui likusią paskolos dalį, tenkintinas jos reikalavimas kompensaciją sumokėti per 2 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Keistina sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų dalyje, kurioje iš atsakovo ieškovės naudai priteista 623,29Lt. bylinėjimosi išlaidų, šią dalį padidinti 985, 80Lt. suma, likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, dalyje tenkintinos atlyginamos atsakovo vardu patirtos bylinėjimosi išlaidos už antrinės teisinės pagalbos suteikimą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovui K. V. teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme buvo teikiama vadovaujantis Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. (1.7)-S-524-11 (2t.b.l. 24). Esant tokioms aplinkybėms, dalinai patenkinus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos iš apelianto valstybės naudai priteisiamos proporcingai. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro žyminis mokestis (2t.b.l.1), todėl iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, šioje dalyje atsakovas įpareigotinas atlyginti ieškovės turėtas išlaidas proporcingai patenkintai daliai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimą dalyje dėl piniginės kompensacijos pakeisti - priteisti iš ieškovės L. V. atsakovo K. V. naudai 47 511,50 Lt piniginę kompensaciją. Įpareigoti ieškovę L. V. kompensaciją atsakovui K. V. sumokėti per 2 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteista 623,29Lt. bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje iš K. V. L. V. naudai priteisti 1609,09Lt. teismo išlaidų pirmosios instancijos teisme. Likusioje dalyje Teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš K. V. 1425,93 žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme L. V. naudai. Iš L. P. priteisti 147Lt valstybei.