Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 06 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-825-465/2007 pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovei J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo bei atsakovės J. V. priešieškinį ieškovui T. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas T. V. pateikė ieškinį ir patikslintą ieškinį, prašydamas:

1) Santuoką, sudarytą tarp J. V. (buvusi P.) ir T. V. , įregistruotą Kauno m. CMS 1996-12-27, akto įrašo Nr. 2680, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant atsakovei teisę apsispręsti dėl pavardės;

2) Nustatyti sūnaus T. V. ir sūnaus G. V. gyvenamąją vietą su J. V. ;

3) Nustatyti tokią ieškovo bendravimo su sūnumis T. ir G. tvarką: kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį nuo to savaitgalio šeštadienio 10 val. iki to savaitgalio sekmadienio 19 val.; didžiųjų švenčių dienomis – per Kalėdas, Naujuosius Metus bei Velykas, su vaikais bendrauti paeiliui, t.y. per 2006 m. Kalėdas su vaikais 2 dienas bendrauja ieškovas, per 2006-2007 m. Naujuosius Metus su vaikais būna atsakovė; per 2006 m. Velykas su vaikais būna ieškovas ir ši tvarka keičiama kas metai, ir kasmet dvi savaites atostogų metu. Kadangi dėl sudėtingo darbo grafiko sunku nustatyti bendravimo tvarką darbo dienomis, prašė įpareigoti atsakovę leisti bendrauti su vaikais kitu laiku, kuris nebus tiksliai apibrėžtas priimtu sprendimu, prieš tai tokio bendravimo laiką suderinus;

4) Priteisti sūnaus T., (duomenys neskelbtini), ir sūnaus G., (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš ieškovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iki sūnaus T. pilnametystės 2015-08-01 ir sūnaus G. pilnametystės 2019-05-14, nurodant, kad šias lėšas atsakovė tvarko uzufrukto teisėmis. Taip pat skirti sūnums T. ir G. išlaikymą ieškovui priklausančia turto dalimi, t.y. skirti sūnums lygiomis dalimis ½ dalį dviejų kambarių 44,12 kv.m. bendro ploto buto, (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 173000 Lt).

- ieškovui paskirti 0,0625 ha bendro ploto žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) su jame esančiu nebaigtu statyti sodo pastatu (baigtumas 52 %), (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 24000 Lt), ir automobilius Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) (vertė 1000 Lt), bei Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) (vertė 5000 Lt), t.y. turto už 30000 Lt;

- atsakovei paskirti ½ dalį dviejų kambarių 44,12 kv.m. bendro ploto buto, (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 173000 Lt), automobilį Honda Civic v/n (duomenys neskelbtini) (vertė 4000 Lt) bei ½ dalies dydžio banko sąskaitoje buvusių lėšų kompensaciją 59849 Lt sumai. Nurodė, kad nuo 2005 m. pradžios su atsakove negyvena kartu, neveda bendro ūkio, išlaikymą vaikams teikia reguliariai, tarp ieškovo ir atsakovės jau senokai neliko tarpusavio supratimo, pasitikėjimo, išsiskyrė požiūriai bei nuomonės dėl daugelio gyvenimo klausimų. Ieškovas neturi jokio pagrindo manyti, kad šalys vėl pradės gyventi kartu. Ieškovas sutiko teikti vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno iš jų pilnametystės po 500 Lt, nes ši suma yra visiškai pakankama, ir prie vaikų išlaikymo turi prisidėti ir vaikų mama. Ieškovo nurodytas santuokos metu įgyto turto padalinimas nepažeidžia nei šalių, nei nepilnamečių vaikų interesų, nei įstatymo reikalavimų. Atsakovei tenkanti nekilnojamojo turto dalis kelis kartus viršija ieškovui tenkančio turto dalį, todėl toks turto padalinimas yra ne tik protingas, bet ir sąžiningas. Piniginės lėšos dalijamos lygiomis dalimis. Nurodė, kad kreditorių neturi, o apie atsakovės turimus kreditorinius įsiskolinimus jam nėra žinoma (LR CK 3.7 str., 3.27 str., 3.28 str., 3.61 str. 2 d., 3.69 str., 3.87 str., 3.88 str., 3.100 str. 1 d. 4 ir p., 3.116 str., 3.117 str. 1 ir 2 d., 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., 3.155 str., 3.156 str., 3.163 str., 3.169 str., 3.170 str., 3.192 str., 3.194 str. 2 ir 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovė J. V. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė ieškinį tenkinti dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, o kitose dalyse - spręsti pagal atsakovės išdėstytą poziciją. Santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės, kuri pasireiškė šeimos palikimu, sutuoktinio pareigų – lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės paramos nevykdymu. Ieškovo elgesys paliekant atsakovę ir jų mažamečius vaikus ir išeinant gyventi pas kitą moterį, praėjus devyneriems bendro gyvenimo metams, yra visiškai nepriimtinas. 2005 m. vasario mėnesį ieškovas netikėtai pasakė norįs skirtis ir prisipažino turįs kitą moterį, su kuria ketinąs susieti savo ateitį. Atsakovė pradėjo gauti iš pastarosios elektroninio pašto laiškus, kurie dar labiau sustiprino atsakovės dvasinius išgyvenimus, todėl dabar ji yra visiškai sužlugdyta ir morališkai palūžusi. Ieškovas nuolat mažino piniginių lėšų sumas, skiriamas sūnų išlaikymui, bei jas teikė neperiodiškai. Su turimomis lėšomis atsakovė nesugeba patenkinti vaikų poreikių. Su ieškovo reikalavimu taikyti kombinuotą išlaikymą, t.y. periodines išmokas po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui ir turtą – ½ dalį dviejų kambarių buto, (duomenys neskelbtini), skiriant kiekvienam vaikui lygiomis dalimis, atsakovė nesutiko. Daugiau kaip 70 proc. santuokoje įgyto buto vertės yra apmokėję atsakovės tėvai savo asmeninėmis santaupomis, todėl butas viešame registre buvo įregistruotas atsakovės vardu. Nemažus poreikius turinčių vaikų išlaikymą geriausiai atitinkanti išlaikymo forma yra kasmėnesinės periodinės išmokos, todėl ieškovas nepilnamečiams vaikams gali skirti periodines išmokas po 1500 Lt (LR CK 3.60 str. 2 d., 3.192 str. 2 d.).

Atsakovė J. V. pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, prašydama:

1) Nutraukti J. V. ir T. V. santuoką dėl T. V. kaltės, įregistruotą 1996-12-27 Kauno miesto CMS (santuokos liudijimo įrašo Nr. 2680) ir po santuokos nutraukimo J. V. palikti pavardę V.;

2) Nustatyti, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priklauso:

- Dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Honda Civic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ;

- Sąskaitoje (duomenys neskelbtini) , AB bankas HANSABANKAS esantys 78160,55 Lt;

3) Nustatyti, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priklauso: - du automobiliai: Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ;

- 0,0625 ha bendro ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini);

- Sodo pastatas, baigtumas 52 procentai, (duomenys neskelbtini);

- Sąskaitoje (duomenys neskelbtini) , AB bankas HANSABANKAS esantys 40611,28 Lt.

5) Nustatyti tėvo ir vaikų bendravimo tvarką: tėvas T. V. pasiima nepilnamečius vaikus – T. V. ir G. V. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 21 val.;

6) Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 330 Lt turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2005-02-21 šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, kadangi jis nuo nurodyto laiko gyvena su kita moterimi. Šio fakto neslėpė ir pats ieškovas. Tai buvo pagrindinė ir vienintelė santuokos iširimo priežastis, apie kurią tapo žinoma ne tik atsakovei, bet ir šalių giminaičiams, draugams, ir vaikams. Atsakovės pasiūlyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka užtikrins maksimalų tėvo dalyvavimą vaikų auklėjime. Ieškovas šiuo metu gauna ženkliai didesnės negu atsakovės, pastovias ir pakankamas pajamas iš darbo teisinių santykių, reali vaikų išlaikymo iki pilnametystės suma būtų 1500 Lt kas mėnesį periodinių įmokų kiekvienam iš vaikų. Atsakovė kiekvieną mėnesį materialiai remia ir savo pensininkus tėvus – D. P. (II gr. invalidė), S. A. P., vidutiniškai apie 400 Lt. Kiekvieną mėnesį vaikų poreikiams tenkinti išleidžiamos lėšos sudaro 3670 Lt. Teismas turėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisiant jai 2/3 santuokos metu įgyto turto. Santuokos metu įgyto turto bendra vertė yra 230940,83 Lt. Tokiu būdu 2/3 santuokos metu įgyto turto vertės sudarytų 153960,55 Lt. Santuokai nutrūkus dėl ieškovo neištikimybės, priteistina 50000 Lt neturtinė žala. Ieškovo neištikimybė jai buvo didelis sukrėtimas, todėl atsakovė buvo priversta kreiptis į psichoterapeutą. Iki šiol ją yra apėmusios dvasinės kančios ir nuolatiniai išgyvenimai dėl skaudžios vyro išdavystės (LR CK 3.60 str. 3 d., 3.62 str. 1 d., 3.69 str. 1 d., 3.70 str. 2 d., 3.118 str., 3.123 str. 1 d.).

Ieškovas T. V. atsiliepimuose į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį nurodė, nėra ginčo dėl dalies turto (automobilių, buto, nebaigto statyti sodo pastato ir žemės sklypo) padalinimo būdo ir formos, tačiau nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti jai didesnę piniginių lėšų, esančių banke kompensaciją bei iš dalies nesutinka su prašoma priteisti vaikų išlaikymui suma. Santuokos iširimo priežastimi nėra ieškovo neištikimybė, nes nuo 2005 m. pradžios jis su atsakove gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, tarp jų jau senokai neliko tarpusavio supratimo, pasitikėjimo, išsiskyrė požiūriai bei nuomonės dėl daugelio gyvenimo klausimų. Santuoka iširo dėl abiejų kaltės, todėl su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas nesutiko. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus ar amoralius veiksmus, dėl kurių atsakovė būtų patyrusi fizinį ar emocinį skausmą. Ieškovo siūlomas išlaikymas yra visiškai pakankamas ne tik vaikų būtiniems poreikiams tenkinti, įvertinus ir tą aplinkybę, kad vaikai daug laiko praleidžia su ieškovu ir tuo metu jis juos išlaiko. Atsakovės pateiktuose čekiuose yra nemažai prekių, kurios nėra skirtos vaikams ir jų poreikių tenkinimui (LR CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str., 3.69 str., 3.70 str., 3.155 str., 3.165 str., 3.185 str., 3.192 str., 3.203 str.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą - nustatyti nepilnamečių T. V. ir G. V. gyvenamąją vietą su motina J. P. V. ir iš ieškovo vaikų tėvo T. V. priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą iki jų pilnametystės, kurio dydis būtų proporcingas vaikų poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jų visapusiškam vystimuisi bei atitiktų tėvų turtinę padėtį.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-04-06 sprendimu padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Teismas nusprendė:

1) Nutraukti T. V. ir J. V. (P.) santuoką, 1996-12-27 (duomenys neskelbtini) įregistruotą Vilniaus miesto CMS, dėl T. V. kaltės, atsakovei paliekant santuokinę pavardę V.;

2) Priteisti iš T. V. 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 330 Lt turtinės žalos J. V. naudai ir atmesti likusią ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo;

3) Nustatyti nepilnamečių vaikų T., (duomenys neskelbtini), ir G., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina J. V. jos gyvenamojoje vietoje;

4) Priteisti iš T. V. jo sūnums T., (duomenys neskelbtini), ir G., (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 900 Lt kiekvienam sūnui kas mėnesį, nustatant, kad priteistas lėšas uzufrukto teise tvarko vaikų motiną J. V. , kad išlaikymo išieškojimas pradedamas vykdyti nuo priešieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2005-09-09 ir tęsti iki vaikų pilnametystės, leidžiant sprendimo dalį dėl išlaikymo išieškojimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

5) Palikti reikalavimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nenagrinėtais;

6) Pripažinti T. V. asmeninės nuosavybės teisę į 0,0625 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame esantį nebaigtą statyti sodo pastatą (baigtumas 52 proc.), (duomenys neskelbtini), o taip pat į du automobilius: Honda Accord, (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, ir Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) , 5000 Lt vertės;

7) Pripažinti J. V. asmeninės nuosavybės teisę į dviejų kambarių butą, esantį Žirmūnų g. 61-16, Vilniuje, į automobilį Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini) , 4000 Lt vertės, ir į 59386 Lt piniginę kompensaciją už AB bankas Hansabankas ieškovo vardu esančioje sąskaitoje buvusias lėšas.

8) Priteisti iš atsakovės J. V. 900 Lt žyminio mokesčio ieškovo T. V. naudai, o iš T. V. - 1200 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti J. V. naudai. Įskaičius priešinius reikalavimus, priteisti iš ieškovo T. V. : 300 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti - atsakovės J. V. naudai ir 1257 Lt - valstybės naudai. Teismas nustatė, kad nuo 2005 m. vasario mėnesio šalys kartu negyvena, o ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso kitai moteriai. 2005-06-03 VTAT inspektorė surašydama buities tyrimo aktą bendravo su vaikais, kurie teigė gerai sutariantys su tėčio drauge Ž. ir jos sūnumi T.. Įvertinęs elektroninių laiškų turinį, teismas padarė išvadą, kad ieškovo santykiai su minėta moterimi yra artimi, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovą kaltu dėl santuokos iširimo. Nesant ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bei atsižvelgęs į VTAT išvadą, teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė, kad dviems vaikams išlaikymą mokės po 800 Lt kas mėnesį kiekvienam, o patikslintu ieškiniu dalį išlaikymo prašė priteisti turtu – po ¼ dalį buto, o periodines išmokas sumažinti iki 500 Lt. Tokį išlaikymo dydį teismas pripažino nepriimtinu, nes dėl to esminiai nukentėtų vaikų interesai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas gauna didelį atlyginimą ir gali mokėti didesnį išlaikymą periodinėmis išmokomis, nes ieškovas nuo 2005 m. kovo mėnesio iki 2005 m. rugpjūčio mėnesio teikė vaikams išlaikymą po 1000 Lt kiekvienam. Teismas padarė išvadą, kad vaikų poreikiams patenkinti tėvas turi teikti išlaikymą po 900 Lt per mėnesį. Teismas nustatė, kad išlaikymą ieškovas vaikams teikė pastoviai, pervesdamas lėšas į atsakovės sąskaitą, todėl išlaikymas priteisė nuo priešieškinio dienos, t.y. nuo 2005-09-09. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2005 m. kovo mėnesio iki gegužės buvo gydoma psichologinės ir psichoterapinės pagalbos centre. Teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas atsakovei priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bei 330 Lt gydimosi išlaidų atlyginimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad su atsakove lieka du mažamečiai vaikai, paskyrė didesnę turto dalį, t.y. butą, kuriame ji gyvena su vaikais, automobilį „Honda Civic“ bei pusę AB bankas Hansabankas ieškovo vardu esančių santaupų, o ieškovui – sodo sklypą su sodo pastatu, du automobilius „Honda Accord“ ir likusią buvusių santaupų dalį. Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai, ir iš ieškovo priteisė žyminį mokestį už vaikams priteistą išlaikymą ir atsakovei priteistą turtinę bei neturtinę žalą (LR CK 3.60 str., 3.192, 3.194 str. 3 d., 3.170 str.).

Ieškovas T. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti 2007-04-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo priežasties – vieno iš sutuoktinių kaltės nustatymo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atsakovei priteisimo, dėl vaikų išlaikymo bei bendro turto padalijimo, nurodant:

1) Nutraukti T. V. ir J. V. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) Atmesti atsakovės priešieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo;

3) Priteisti iš T. V. vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam sūnui kas mėnesį bei skirti jiems po lygiai ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini);

4) Priteisti atsakovei J. V. asmenine nuosavybės teise ½ buto, (duomenys neskelbtini), automobilį Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini) , (vertė 4000 Lt), bei 59386 Lt dydžio sąskaitoje buvusių lėšų kompensaciją;

5) likusioje dalyje 2007-04-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta pripažinti santuoką nutrūkusia dėl ieškovo kaltės, priteisti atsakovės naudai 20000 Lt neturtinę žalą, nustatyti 900 Lt mėnesinių periodinių išmokų vaikų išlaikymui bei padalinti turtą, nukrypstant nuo lygių dalių principo, nepagrįsta ir nemotyvuota. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei. Bendras sutuoktinis gyvenimas ir tarpusavio santykiai pablogėjo ne dėl ieškovo kaltės ir ne dėl tariamos neištikimybės. Tokia situacija susidarė dėl bendro nesutarimo esminiais gyvenimo klausimais, dėl to, kad neliko santykiuose tarpusavio supratimo, meilės ir pasitikėjimo. Atsakovės elgesys teisminio proceso metu parodo jos asmeninėmis ambicijomis pagrįstą principingą požiūrį į situaciją, kuris kliudė spręsti klausimus ir bendro su ieškovu gyvenimo metu. Pirmosios instancijos teismo patvirtintas atsakovės kaltinimas, kad ieškovas pažeidė jo, kaip sutuoktinio pareigas, yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Pati atsakovė teisminio nagrinėjimo metu neneigė, kad jos ir ieškovo santykiai buvo normalūs, kad ieškovas rūpinosi šeimos gerove, net ir palikus namus, nuolat teikdavo vaikams išlaikymą, bendraudavo su jais, materialiai padėdavo šeimai, pervesdamas pinigines lėšas į atsakovės sąskaitą. Aplinkybė, kuri buvo pagrindas teismui konstatuoti ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, t.y. ieškovo gyvenimas skyrium nuo šeimos, įvyko jau po sutuoktinių santykių nutrūkimo ir negali būti vertinama, kaip santuokos iširimo priežastis ir negalimumas vesti bendrą gyvenimą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, iš esmės sutapatino santuokos iširimo priežastis su santuokos iširimo pasekmėmis, dėl ko be jokio teisinio ir faktinio pagrindo konstatavo šių aplinkybių sutapimą ir iš to kylančias pasekmes, t.y. galimybę taikyti sutuoktinio kaltės prezumpciją. Ginčo situacijoje faktinį santuokos iširimą nulėmė būtent abiejų sutuoktinių elgesys, negalėjimas kartu suderinti šeimos interesų, prarastas šeimos jausmas. Aplinkybė, jog būtent santuokai esant faktiškai iširusiai ieškovas gyveno ne kartu su šeima, nėra ir negali būti lemianti ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė vaiko parodymais, užfiksuotais praėjus metams po faktinio santuokos nutraukimo ir kuriuose nurodoma, kad vaikai gerai sutaria su tėčio drauge Ž. ir jos sūnumi T.. Tačiau 2006-02-07 atliktoje vaikų psichologinės apklausos išvadoje (1 tomas, b.l. 161) D. S. įmonės „Gyvybės šviesa“ psichologė yra nurodžiusi, kad vaikai pirmą kartą su Ž. ir T susipažino vasario 16 d. (reikia manyti 2005 metų) viešame renginyje, po renginio visi drauge praleido laisvalaikį. Šie faktiniai duomenys neįrodo ieškovo neištikimybės fakto, kadangi bendravimo su minėta moterimi fakto po santuokos iširimo jis neneigė. Jais remtis galima tik tuomet, jeigu tuos pačius faktinius duomenis būtų patvirtinę kiti įrodymai. Pirmosios instancijos teismo metu apklausta liudytoja D. O. S. (kuri buvo vaikų auklė) nurodė, kad iš vaikų apie tėčio draugę ji sužinojo jau po to, kai sutuoktiniai kartu negyveno (2 tomas, b.l. 23). Tai dar kartą patvirtina, jog teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo iki faktinio santuokos iširimo nėra, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir keistinas. Ieškovas visą laiką buvo rūpestingas, atidus, nuoširdus sutuoktinis ir vaikų tėvas, pripažinus jo kaltę dėl santuokos iširimo, jis bus nepagrįstai sumenkintas vaikų ir aplinkinių akyse, jausis pažemintas. Ieškovo ir atsakovės santuoka faktiškai iširo dėl jų abiejų negalėjimo ir nesugebėjimo išsaugoti šeimą, kaltės perkėlimas dėl jos iširimo tik vienam ieškovui, būtų neteisingas ir neteisėtas sprendimas ne tik ieškovo, bet ir vaikų atžvilgiu.

2) Dėl neturtinio ir turtinio pobūdžio žalos atlyginimo. Santuokai iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo susidariusioje situacijoje reikalauti atlyginti neturtinę ir turtinę žalą atsakovei. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas atliko neteisėtus ir amoralius veiksmus, dėl ko atsakovė galėjo patirti fizinį ar emocinį skausmą. Neturtinės ir turtinės žalos priteisimas yra nepagrįstas, nes neįrodytas tiesioginis ryšys tarp santuokos nutraukimo pasekmių bei emocinio atsakovės neva patirto skausmo.

3) Dėl išlaikymo vaikams dydžio bei formos nustatymo ir jo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai, neįvertindamas visumos faktinių ir teisinių aplinkybių, neatsižvelgdamas į realius vaikų poreikius priteisė per didelį išlaikymo dydį. Ieškovo siūlomas išlaikymas – teikti vaikams iki pilnametystės po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį ir skirti vaikams po lygiai 1/2 dalį jo buto, (duomenys neskelbtini), yra visiškai pakankamas vaikų poreikiams tenkinti, nepažeidžiant jų interesų. Atsakovės nurodytas vaikų išlaikymo poreikių pagrindimas yra abstraktus, poreikių lentelė nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Bendraudamas su vaikais, vaikų poreikiams tenkinti ieškovas skiria tam tikrus finansinius išteklius – perka naujus rūbus ir avalynę, praleidžia laisvalaikį, maitina vaikus, praleidžia su jais atostogas, moka už sūnaus mokyklines išlaidas, todėl dėl jo siūlomo išlaikymo vaikų interesai nenukentėtų. Tai, kad vaikai su juo praleidžia daug laiko patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovė kartais nepriima vaikų į namus ir jie turi praleisti su ieškovu daugiau laiko nei buvo sutarta su atsakove. Informaciją apie šiuos faktus ieškovas pateikė Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnybai (1 t., b.l. 186). Be to, atsakovei pagal darbo pobūdį dažnai reikia išvažiuoti į tarnybines komandiruotes (1 t., b.l. 136), kurių metu vaikai taip pat būna su ieškovu. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė nepakankamai gerai rūpinosi ir vaikų sveikata, todėl ieškovas, atsiradus būtinumui teikti vaikams medicininę pagalbą, kreipėsi į gydymo įstaigą, kur sužinojo, kad vaikai buvo vedami pas psichologą, tačiau jų rimtais ir tikrais susirgimais atsakovė nesirūpindavo. Pabrėžė, kad šių faktų visuma rodo, kad vaikų išlaikymui skirtos ir teismo patvirtintos sumos yra visiškai nepagristos ir neatitinka realių vaikų poreikių. Akivaizdu, kad atsakovė manipuliuoja vaikais ir siekdama materialinės naudos ir ambicijų tenkinimo, reikalauja neprotingos sumos vaikų išlaikymui.

4) Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo formos ir būdo nustatymo. Nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kadangi vaikai gauna ir gaus jo teikiamą pakankamą išlaikymą, todėl nėra pagrindo atsakovei skirti didesnę turto dalį. Nei atsakovė, nei teismas nepilnamečių vaikų interesų pagal CK 3.117 str. 2 d. ir 3.123 str. 1 d. neanalizavo, nevertino ir be teisinio pagrindo paneigė lygių dalių principą. Kadangi teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra nepagristas ir nemotyvuotas, todėl turi būti pakeistas.

Atsakovė J. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė iki paskutinio momento gyveno su ieškovu pilnavertį žmonos ir vyro gyvenimą, nežinodama, kad vyras tuo pačiu metu palaiko artimus ryšius su kita moterimi.

Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo neįrodyta. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes dėl atsakovės kaltės, susijusios su santuokos iširimu. Tai, kad ieškovas vertino sutuoktinės kaltę dėl šeimos iširimo, yra teisiškai nereikšminga, nes tik teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas inicijavo santuokos nutraukimo procesą, pateikdamas ieškinį, savaime nepatvirtina atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo. Kolegija nevertina apelianto argumentų dėl sutuoktinės kaltės, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai, neįrodantys atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ir remiasi 2005-06-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos surašytu buities tyrimo aktu (1 t., b.l. 29) ir 2006-02-07 psichologinės vaikų apklausos išvadomis (1 t., b.l. 161) dėl vaikų bendravimo su tėčio drauge Živile ir jos sūnumi Tautvydu, bei 2007-03-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis (2 t., b.l. 32-38), pagrindžiančiais ieškovo artimus santykius su kita moterimi. Tai sudaro teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliam ir gerbti atsakovę, nerėmė moraliai atsakovės ir paliko šeimą, nebandydamas jos išsaugoti. Kolegija pažymi, kad šalys dar 2004-12-31 kartu šventė Naujuosius 2005-uosius metus (2 t., b.l. 14-15). Tai, kad 2005 metais ieškovas kartu su atsakove lankė psichologines konsultacijas (2 t., b.l. 89), nepaneigia ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo. Kolegijos nuomone, vien konsultacijų lankymas nėra pakankamos priemonės išsaugoti šeimą. 2007-08-18 ir 2007-08-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys (2 t., b.l. 92-98, 90-91) parodo sudėtingus šalių tarpusavio santykius po to, kai ieškovas paliko šeimą, ir neįrodo atsakovės kaltės dėl šeimos iširimo.

Spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes iš byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 330 Lt turtinei žalai atlyginti ir neturtinę žalą 20000 Lt sumai. Turtinės (1 t., b.l. 77, 78) ir neturtinės žalos dydis yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį mažinti. Neturtinės ir turtinės žalos priteisimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes atsakovė įrodė tiesioginį priežastinį ryšį tarp ieškovo veiksmų, paliekant šeimą ir susijusių su santuokos nutraukimu, ir turtinės bei neturtinės žalos, padarytos atsakovei dėl santuokos nutraukimo.

Aplinkybės, kad atsakovė lieka gyventi su dviem mažamečiais vaikais, sudaro teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dalinant santuokoje įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė santuokos metu įgytą butą ir automobilį Honda Civic, v/n (duomenys neskelbtini) , 4000 Lt vertės, atsakovei, o ieškovui – 0,0625 ha žemės sklypą ir jame esantį nebaigtą statyti sodo pastatą (baigtumas 52 proc.), esantį (duomenys neskelbtini) bei du automobilius: Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, ir Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) , 5000 Lt vertės, bei pripažino, kad po ½ dalį piniginių lėšų priklauso kiekvienai iš šalių AB bankas Hansabankas ieškovo vardu esančioje sąskaitoje.

Kolegija konstatuoja, kad 2005-05-17 ieškovas T. V. , pateikdamas ieškinį (1 t., b.l. 2-5), įvardino (duomenys neskelbtini) 0,0625 ha žemės sklypo vidutinę rinkos vertę 1869 Lt, o jame esančio nebaigto statyti sodo pastato (baigtumas 52 proc.) - vidutinę rinkos vertę 28500 Lt, o buto (duomenys neskelbtini), - 71800 Lt (pagal 2005-04-22 VĮ Registrų centro duomenis, 1 t., b.l. 14, 15, 17).

- V. J. įmonės atliktą 2005-10-21 (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymą 0,0625 ha žemės sklypo 15900 Lt sumai, o jame esančio nebaigto statyti sodo pastato - 8100 Lt sumai;

- UAB „BUTAS TAU“ atliktą 2005-12-05 buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymą 173.000 Lt sumai.

Apeliacinės instancijos teismas nesiremia V. J. įmonės 2005-10-21 ir UAB „BUTAS TAU“ 2005-12-05 nustatytomis nurodyto turto rinkos vertėmis, nes jos įvertintos skirtingų įmonių pagal nevienodas metodikas ir ne tą pačią dieną. Kolegija remiasi 2005-04-22 VĮ Registrų centro duomenimis (1 t., b.l. 14, 15, 17) dėl ginčo turto rinkos vertės nustatymo, nes tai buvo atlikta to paties subjekto tą pačią dieną.

Tokiu būdu kolegija konstatuoja, kad bendras dalintino turto balansas yra 230941 Lt, ieškovui atitenkanti turto dalis yra 1869 Lt+ 28500 Lt + 1000 Lt + 5000 Lt + 59386 Lt = 95755 Lt, o atsakovei: 71800 Lt +4000 Lt + 59386 Lt = 135186 Lt. Tai, kad ieškovui tenkanti turto dalis yra mažesnė, nėra jo teisėtų lūkesčių ir interesų pažeidimas, nes su atsakove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai.

Ieškovo siūlymas teikti išlaikymą vaikams iki pilnametystės po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį ir skirti vaikams po lygiai 1/2 dalį buto, (duomenys neskelbtini), neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Kolegijos nuomone, ieškovo siūlomas išlaikymo dydis – teikti vaikams iki pilnametystės po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį yra neadekvatus ieškovo gaunamoms pajamoms (2 t., b.l. 100). Kolegija konstatuoja, kad išlaikymo dydis po 900 Lt kiekvienam vaikui yra proporcingas, atsižvelgiant į ieškovo gaunamas dideles pajamas ir galimybę jas teisingai paskirstyti, įgyvendinant ieškovo pareigą išlaikyti savo vaikus. Toks išlaikymo dydis kiekvienam vaikui atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nepažeidžia proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principo. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad asmenys, gaunantys didesnes pajamas, gali užtikrinti vaikams geresnes sąlygas jų poreikiams tenkinti.

Tai, kad bendraudamas su vaikais, vaikų poreikiams tenkinti ieškovas skiria tam tikrus finansinius išteklius, nesudaro teisinio pagrindo mažinti kiekvienam vaikui nustatyto išlaikymo dydį, kuris reikalingas vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovo patirtų išlaidų dydis ir aplinkybės, kad atsakovei pagal darbo pobūdį reikia važiuoti į tarnybines komandiruotes, nesudaro teisinio pagrindo mažinti vaikų poreikių tenkinimui reikalingas išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad abiejų berniukų gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR CK 3.192 str. 3 d. ir nepažeidė proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principo, nes šalių turtinės galimybės išlaikyti vaikus ženkliai skiriasi (1 t., 20-21, 210 ). Kolegija konstatuoja, kad atsakovės pareiginė alga yra 2450 Lt (1 t., b.l. 56). Ieškovas, įvardindamas atsakovės siekį manipuliuoti vaikais dėl materialinės naudos, kritiškai nevertina savo elgesio: ieškovas, turėdamas draudžiamųjų pajamų (2 t., b.l. 100) 2007 metais per mėnesį vidutiniškai 16205 Lt, nori teikti minimalų išlaikymo dydį po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, neatitinkantį vaikų realių poreikių ir ieškovo galimybių. Dėl šios priežasties kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo mažinti išlaikymo dydį, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir jas įvertino. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, nustatęs ieškovui T. V. asmeninės nuosavybės teisę į 59386 Lt AB bankas Hansabankas ieškovo vardu esančioje sąskaitoje buvusias lėšas, sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė apie tai bei nenurodė, kad ieškinys ir priešieškinis likusioje dalyje atmetamas. Tokiu būdu papildytina sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant apie tai, bet iš esmės nekeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Tai, kad apeliantui nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 3.26 str., 3.27 str., 3.70 str., 3.117 str., 3.118 str., 3.123 str.; CPK 5 str., 6 str., 7 str., 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str., 197 str., 270 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 375 str. - 377 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovas turi atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 1100 Lt sumai (2 t., b.l. b.l. 101) už advokatės teisinę pagalbą (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 06 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, papildant sprendimo rezoliucinę dalį:

“Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti ieškovui T. V. asmeninės nuosavybės teisę į 59386 Lt AB bankas Hansabankas ieškovo T. V. vardu esančioje sąskaitoje buvusias lėšas.

Išieškoti iš T. V. 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų J. V. naudai.