Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stromila“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme priimtas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Mažeikių skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Stromila“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

UAB „Stromila“ keltina bankroto byla.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją); 3) likvidatorius. Nurodyti asmenys gali pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 4 straipsnis).

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalį teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu: 1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) įmonei iškelta restruktūrizavimo bylą; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. Teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra.

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Dėl to bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

Ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius nurodė, jog atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. liepos 12 d. duomenimis buvo 4096,43 Eur (iš jų 3878,01 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 218,42 Eur valstybinio socialinio draudimo delspinigių). Prie ieškovo ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pridėta ataskaita, iš kurios matyti UAB „Stromila“ įmokų įsiskolinimo atsiradimo pagrindai; pateiktas raginimas; raštas dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

Ieškovas į bylą pateikė 2016 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, taip pat 2017 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Iš 2017 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė ilgalaikio turto turi už 6273 Eur; įmonės trumpalaikis turtas sudaro 297656 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 73257 Eur (visa ši suma per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Pagal pateiktą 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą – įmonės pelnas siekė 88184 Eur. Į bylą pateiktas 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės debitorių sąrašas, liudijantis, kad debitorinio įsiskolinimo suma siekia 295933,50 Eur; iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, jog skolos kreditoriams 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 73256,68 Eur. Iš ieškovo pateikto Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad UAB „Stromila“ vardu registruota ne viena transporto priemonė, kurių dalyvavimas viešajame eisme yra leidžiamas, tačiau ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu kai kurioms įmonei priklausančioms transporto priemonėms buvo įregistruotas priverstinis įkeitimas. Į bylą taip pat pateikta informacija, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Stromila“ apgaulingos apskaitos tvarkymo.

Iš viešai prieinamų VSDFV duomenų matyti, jog 2018 m. rugsėjo 6 d. duomenimis skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 4559,81 Eur, įmonėje dirba 1 asmuo. Pagal VĮ Registrų centras viešai prieinamus duomenis – UAB „Stromila“ yra įtraukta kaip juridinis asmuo, kuris ilgiau nei 24 mėnesius Registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų.

Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi įpareigojo atsakovę per 5 darbo dienas nuo nutarties įteikimo dienos pateikti teismui įmonės finansinės apskaitos dokumentus, kreditorių ir debitorių sąrašus, duomenis apie turimą, įkeistą turtą ir kitus turtinius įsipareigojimus, teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka. Teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami įmonės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, grąžinti teismui su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, ieškovo ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei buvo siųsti 2018 m. rugpjūčio 7 d.; 2018 m. rugpjūčio 20 d. Paskutinio pranešimo apie dokumentus pristatymo data – 2018 m. rugpjūčio 22 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog šiuo atveju procesiniai dokumentai yra laikomi įteiktais (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaujasi ieškovo bei teismo surinktais įrodymais ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus dėl atsakovės finansinės padėties (pateiktus ieškovo bei surinktus teismo), į minėtas ĮBĮ nuostatas, teismas sprendžia, kad atsakovė UAB „Stromila“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa atrinko administratorių V. G.. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi, įmonės administratoriumi skirtinas V. G.“, sąrašo eilės numeris B-FA140.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktu, 4 straipsnio 3 punktu, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 straipsniu, 9 straipsnio 7 dalies 1–2 punktais, 10 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 11 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

1. Iškelti bankroto bylą UAB „Stromila“ (įmonės kodas 304175562, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini).

2. Bankrutuojančios UAB „Stromila“ administratoriumi paskirti V. G. (asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo Nr. B-FA140).

3. Areštuoti UAB „Stromila“ (įmonės kodas 304175562, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

4. Uždrausti UAB „Stromila“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti turtą.

5. Nustatyti 30 dienų terminą UAB „Stromila“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukti per 15 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

6. Pavesti administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose, 7 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 5 dalyje, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.

7. UAB „Stromila“ valdymo organams nustatyti 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikotarpį perduoti įmonės administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus.

8. Nustatyti, kad UAB „Stromila“ nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

Apie iškeltą UAB „Stromila“ bankroto bylą pranešti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Registrų centras, tvarkančiai Juridinių asmenų registrą, ieškovui VSDFV Mažeikių skyriui, atsakovei UAB „Stromila“, paskirtam bankroto administratoriui V. G..

Nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.