- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- 1-1044-898/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00279-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- G. V., D. M.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis, Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį,
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-13 nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, subendrinta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjęs 2013-10-31, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. ir D. M. veikdami kartu, 2014 m. vasario 22 d., apie 04.00 val., Šiaulių mieste, viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, G. V. sudavė rankos kumščiu nukentėjusiajam A. Š. vieną smūgį į galvos sritį, po to pastarajam pargriuvus ant žemės, bendrai su D. M. jam spyrė ne mažiau trijų kartų į galvos sritį, tuo padarydami poodinę kraujosruvą dešiniame smilkinyje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kaktoje ir kairiame skruoste, taip padarė nukentėjusiajam A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis G. V. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-02-22 jis, D. M., L. D. ir dar viena mergina, kurios vardo ir pavardės nežino, išėjo iš klubo „K“ ir nuėjo prie taksi automobilio. Pats stovėjo prie taksi automobilio, o prie jų pribėgo vyrukų grupė, iš kurių vienas buvo A. Š., kitų asmenų nepažįsta. Kažkuris iš minėtų vaikinų taksistui liepė išvažiuoti, užtrenkė duris ir trise užpuolė L. D. bei jį ir sumušė. L. D. nukrito ant žemės. Tuo metu gulinčio L. D. niekas nespardė, bet ketino tai daryti. Tai daryti ketino A. Š.. Tuomet pats priėjo arčiau jų, o vaikinai apsisuko ir puolė ant jo ir D. M.. Juos puolė nukentėjusysis A. Š. ir kiti du vyrukai. Pripažįsta, kad sudavė A. Š., tačiau konfliktas įvyko dėl to, kad tai jie juos užpuolė. A. Š. sudavė, nes jis pats puolė. A. Š. jam sudavė vieną ar du smūgius į petį. Tie smūgiai buvo nestiprūs. Tuomet su A. Š. parkrito ant žemės ir atbėgo policijos pareigūnai. Parkritus ant žemės, A. Š. sudavė keletą smūgių. Ankščiau nukentėjusiojo A. Š. nepažinojo. Tą vakarą jį matė pirmą kartą. Dar būnant klube jokių konfliktų nebuvo. D. M. sakė, kad klube buvo įvykęs konfliktas, t. y. kad D. M. klube apsistumdė, nors pats asmeniškai to konflikto nematė. Pripažįsta patį faktą, kad sudavė smūgius, bet tai buvo būtinoji gintis. Įvykio vietoje buvo vienas, kitas pašalinis žmogus, praeivis. Nežino kas iškvietė policiją. Mano, kad jie patys pamatė įvykį. Įvykio metu buvo neblaivus. Buvo galima toje situacijoje apseiti be muštynių, tačiau ne jis su draugais pradėjo muštynes. Ligonių kasų ieškinį atlygino per pusę su D. M.. Pačiam įvykio metu buvo padaryti nežymūs sužalojimai, apie juos tyrėjai nesakė, nes taip padaryti užmiršo. Pagarsinus G. V. parodymus duotus 2014-07-10 (1 t., 111-114 b. l.), kaltinamasis G. V. parodė, kad buvo susikibęs su A. Š., pargriuvo su juo ant žemės. Tuomet galėjo jam įspirti įgalvos sritį. A. Š. kompanijoje buvo keturi ar penki žmonės. A. Š. jam pačiam sudavė vieną ar du smūgius į veidą. Kiti ten buvę asmenys jam sudavė smūgius į nugarą. Į A. Š. galvą spyrė vieną ar du spyrius, bet pilno kontakto nebuvo. Kaltas dėl to, kad parkritusiam A. Š. spyrė į galvą ir taip peržengė ribas. Necenzūrinių žodžių prieš nukentėjusįjį nevartojo, jo neprovokavo. Dėl savo elgesio gailisi. Policijos pareigūnai nutraukė konfliktą. Pareigūnai sakė, kad baigtų, tačiau pačiam buvo užviręs kraujas ir jis veikė iš inercijos.
Kaltinamasis D. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sudavė A. Š., bet konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis su savo draugais. Tą vakarą, t. y. 2014-02-22 jis su G. V., L. D. buvo klube „K“. Ten išgėrė kokteilių, šoko. Klube prie jo pripuolė vaikinas, kurio pats nepažįsta ir sutrenkė jam smūgį. Pats taip pat bandė smogti atgal. Viskas vyko šalia klubo apsaugos darbuotojų. Vienas iš apsaugos darbuotojų pačiupo tą vaikiną ir išvedė iš klubo. Vėliau grįžo apsaugos darbuotojas ir jam pačiam pasakė, kad ir jam reikia išeiti iš klubo, nes klube ir jis sukonfliktavo. Jis susirado G. V. ir pasakė, kad eina iš klubo. L. D. buvo šiek tiek pirmiau išėjęs pasiimti striukės. Jis su G. V. kartu nuėjo pasiimti striukės. Išėję iš klubo ėjo link V gatvės perėjos. Ten stovėjo taksi automobilis. Priėjus ir jau norint sėstis į taksi automobilį, išgirdo kažką šūkaujant necenzūrinius žodžius. Pats į tai nekreipė dėmesio. Tada jau besėdant į taksi automobilį, prie jų pribėgo A. Š. kompanija ir trenkė automobilio dureles bei liepė taksi automobiliui važiuoti. Taksi taip ir pasielgė. Atbėgusi kompanija jį ir G. V. atskyrė nuo L. D.. Tuo metu patys buvo dešinėje pusėje, o L. D. buvo kairėje pusėje, per vidurį buvo A. Š. kompanija. Visas įvykis vyko ant šaligatvio. Tuomet atbėgusi kompanija puolė L. D.. Per kokias penkias sekundes L. D. viduryje sankryžos ant žemės „atsijungė“. Matė, kad L. D. apspito trys ar keturi asmenys, kurie mosavo rankomis, po to pamatė, kad L. D. guli ant žemės. Kad L. D. būtų spardę, nepastebėjo. Kodėl tie vyrai pradėjo mušti L. D., nežino. Tarp tų atėjusių vaikinų nebuvo to asmens, kuris jam klube sudavė smūgį. Kai pamatė, kad L. D. apspito visi tie vyrai, jis su G. V. pradėjo eiti link jų, o jie atsisuko į juos. Tuomet kažkaip apsistumdė. Pats priėjo prie L. D., čiupo jį ir nutempė nuo gatvės. Prie jo ėjo vaikinas iš tos atėjusios kompanijos ir dar padėjo nutempti L. D.. Vėliau pakėlęs galvą pamatė, kad A. Š. stovi su G. V. suėmę vienas kitam už pečių. Kadangi atėjusi kompanija juos puolė, pats iš karto puolė gelbėti G. V.. Pribėgus prie jų, iš karto puolė į atlapus. Matė, kad L. D. pusėn A. Š. judino rankas, t. y. jis tiesė rankas į priekį. Paties smūgio nematė, bet iš jų judesių suvokė, kad jie muša L. D.. Įvykio metu jie nutraukė puolimą L. D. atžvilgiu bei manė, kad nutraukė puolimą ir G. V. atžvilgiu. Susikibo su visais trimis. Pirmas smūgį A. Š. sutrenkė gal G. V.. Tuomet visi prie šaligatvio pargriuvo. Atsistojus, spyrė smūgį A. Š. į galvą. G. V. buvo suklupęs, atsistojo, taip pat trenkė smūgį A. Š. į galvą. Pakėlęs galvą pamatė, kad atbėga policijos pareigūnai. Tada atsitraukė nuo A. Š. ir iškėlė į viršų rankas. Pareigūnai vis tiek pavartojo fizinę prievartą, trenkė jam ir pargriovė ant žemės, surakino rankas. Pats neketino pasišalinti iš įvykio vietos, o nuo A. Š. atsitraukė, tam, kad pareigūnai nenaudotų kokių rimtesnių veiksmų. Kai atsitraukė, nesipriešino, tačiau pareigūnas paguldė jį veidu į žemę. G. V. po kelių sekundžių gulėjo šalia jo ant žemės surakintomis rankomis. Nematė, kad pareigūnai būtų surakinę rankas A. Š.. Kol gulėjo ant žemės, matė, kad atvažiavo greitoji, kuri kaip suprato buvo iškviesta A. Š. arba L. D.. Po to, tyrimo metu pats nerašė pareiškimo, kad juos pačius užpuolė, nes viskas vyko V gatvės perėjoje, kuri yra filmuojama. Buvo įsitikinęs, kad pagrindinė miesto gatvė turi būti stebima vaizdo kameromis. Pats asmeniškai kaip ir nenukentėjo, pretenzijų turėjo, tačiau galvojo, kad viskas apsisuks bumerangu prieš juos, kai pamatys vaizdo įrašą, kad juos nuteis už melagingus parodymus ir panašiai. Jaučiasi kaltas, kad truputį per daug buvo savigynos, kad įspyrė A. Š.. Tokie veiksmai-žmogaus spardymas, viešoje vietoje nėra geri. Tai viešosios tvarkos pažeidimas, tačiau jie buvo įtraukti į viešosios tvarkos pažeidimą. Jei jie prie jų nebūtų pribėję, jie po 30 sekundžių būtų išvažiavę taksi automobiliu. Ieškinį ligonių kasai su G. V. yra sumokėjęs per pusę. Įvykio metu buvo neblaivus. Galėjo šią situaciją ir kitaip išspręsti, jei būtų spėję išvažiuoti taksi automobiliu. Po įvykio ikiteisminio tyrimo pareigūnas turėjo lapą, ant kurio buvo pavaizduotas žmogaus kūnas. Pareigūnas paties neklausė apie jam padarytus sužalojimus. Pats įvykio metu daug nesimušė. Pats smūgių iš atėjusios kompanijos nesulaukė, pats tik susistumdė. Kai pasirodė policijos pareigūnai, nukentėjusiajam spyrė iš inercijos, nes viskas vyko labai greitai.
Nukentėjusysis A. Š. teisme parodė, kad tą vakarą, su savo draugu E. P. atvažiavo su taksi iš Kuršėnų į Šiaulius. Atvažiavo prie klubo „P“ apie pusę trijų nakties. Nusprendė su draugu nueiti iki „Š“ viešbučio, kuriame yra kitas naktinis klubas. Einant bulvaru, nuo „P“ link „Š“ viešbučio, ties V. gatvės sankryžos pamatė, kad ten yra kažkoks šurmulys. Žmonės ginčijosi, šūkavo. Ėjo ne tiesiai į tą šurmulį, ėjo šonu, tačiau įkliuvo į tą šurmulį ir jį su draugu pradėjo pulti trise. Pats nuo savo draugo buvo atitolęs, kai jį užpuolė G. V.. G. V. kažką pasakė, tai jam atsakė atgal. Viskas vyko labai greitai. Ką vienas kitam sakė, nepamena. Gavo smūgį į veidą, parkrito ant žemės ir jį pradėjo spardyti. Kai G. V. puolė, jis pradėjo trauktis. O kai pradėjo pulti dviese – G. V. ir D. M., jis pradėjo gintis. Iš pradžių jį puolė vienas G. V., po to iš karto puolė dviese. G. V. sudavė smūgį į veidą, o kai parkrito, jie pradėjo spardyti į galvos sritį. Tada privažiavo policija. Kai jis buvo mušamas, jo draugas E. P. buvo atokiau ir jis pats tuo metu mušėsi su kitais asmenimis. Pats nieko nemušė, tik gynėsi nuo kaltinamųjų. Vėliau draugas pasakojo, kad ir jį užpuolė, trenkė kumščiu, jis atsitraukė. Po to draugas padėjo nutraukti asmenį nuo gatvės, kuris buvo nukritęs ant žemės. Kodėl jį su draugu užpuolė, nežino. Su draugu ėjo ramiai. Gal pagalvojo, kad jie kokie užpuolikai. Gali būti, kad kaltinamieji ginčijosi su kita kompanija ir pagalvojo, kad jis su draugu iš tos kitos kompanijos. Kitų asmenų buvo visas būrys. Prie jo ėjo tik dviese. Ten buvo kažkokia mergina, girdėjo jos balsą. Po įvykio parašė pareiškimą policijai, nes buvo sužalotas. Buvo suduoti smūgiai į galvos sritį, į kūno sritį, galvoje buvo du ar trys guzai. Ligoninėje persišvietė galvą, tačiau smegenų sutrenkimo nebuvo. Klube „K“ tą vakarą nebuvo. Atrodo, kad su draugu žadėjo ten eiti. Kaltinamieji atlygino žalą 1500 Lt bendroje sumoje. Kiekvienas iš jų sumokėjo po 750 Lt.
Liudytojas E. P. teisme parodė, kad su draugu A. Š. išėjo iš naktinio klubo „P“ ir ėjo į kitą klubą. Beeidami pamatė būrį žmonių, ten buvo kažkoks šurmulys. Vieni žmonės stovėjo, kiti ėjo. Iš kairės pusė atėjo dar grupė žmonių. Jokio pokalbio su tais žmonėmis nebuvo. Įvyko staigus konfliktas. Jie tik ėjo pro šalį, nenorėjo jokių konfliktų. Beeinant, jis su draugu išsiskyrė. Jį kažkas puolė. Tada pats atsistumdė ir jokių problemų nebuvo ir nenukentėjo. Vėliau pamatė draugą. Buvo tamsu, nieko nesimatė. Savo akiratyje nematė A. Š.. Kai apsišvietė ta vieta, matė kaip porą vaikinų smūgiavo A. Š. ir rankomis ir kojomis. Kai mušė A. Š., jis buvo ant žemės sukniubęs. Neklausė A. Š. dėl ko jį sumušė. Vėliau labai greitai atvyko policijos pareigūnai. Jis dar patraukė kažkokį gulintį žmogų nuo gatvės. Tai padarė dar iki atvykstant policijos pareigūnams. Kai atvyko pareigūnai, jie apšvietė įvykio vietą ir pamatė mušamą A. Š.. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2014-03-21 (1 t., 41-42 b. l.) liudytojas patvirtino, kad jo parodymai yra teisingi.
Liudytojas L. D. teisme parodė, kad 2014 m. vasario mėnesį jis kartu su kaltinamaisiais buvo klube „K“ esančiame V. gatvėje. Į klubą nuėjo į apie 23.00 val. Apie 4.00 val. ryto susiruošė važiuoti namo. Pats iš klubo išėjo pirmas, paskui jį išėjo D. M. ir G. V.. Buvo iškviestas taksi automobilis, kurį jo manymu, iškvietė klubo apsauga. Jiems besėdant į taksi automobilį, prie jų pribėgo trys ar keturi jaunuoliai. Tie jaunuoliai nuvijo taksi. Automobilis išvažiavo. Įvyko žodinis konfliktas. Tie jaunuoliai kažką jiems šūkavo. Atėjo dar vienas jaunuolis, kuris jį sumušė, t. y. sudavė smūgį į galvą, į kaklą. Pats nespėjo smūgiuoti atgal, nes nugriuvo ir vėl mušė, tada neteko sąmonės. Nematė ar kas nors ėjo jo ginti. Kai atgavo sąmonę, jau buvo policijos pareigūnai, kurie siūlė pagalbą. Pareigūnai prie jo priėjo kai jis dar gulėjo ant žemės. Negali pasakyti, ar toje grupėje žmonių matė nukentėjusįjį. Jį patį mušė žmogus žymiai stambesnio sudėjimo nei nukentėjusysis. Jiems būnant klube tarp D. M. ir kažkokio jaunuolio buvo kilęs konfliktas. Negali atsakyti, ar tai buvo tie patys jaunuoliai, kurie juos užpuolė prie taksi automobilio ir kurie jį sumušė. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2014-03-07 (1 t., 38-39 b. l.) liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Klube apsaugos darbuotojas paprašė jo kompaniją ir tą konfliktuojančią kompaniją išeiti iš klubo. Lauke iš pradžių jam smūgiavo, tuomet nugriuvo. Po to lyg ir buvo atsikėlęs nuo žemės. Nežino, kodėl jam pirmam buvo suduoti smūgiai. Tuo metu pats bandė visus raminti. Pats jokio konflikto neprovokavo. Nematė, kad D. M. ir G. V. būtų konfliktavę su kitais asmenimis. Kai atgavo sąmonę, visi konflikto dalyviai jau buvo susodinti į policijos automobilius. Būnant policijos komisariate P. gatvėje, nematė kitų asmenų, kurie dalyvavo konflikte. Kaltinamųjų taip pat ten nematė. Mano, kad kieme konfliktas vyko su tais pačiais asmenimis su kuriais konfliktas buvo klube, nes jie atbėgo nuo klubo pusės.
Liudytojas A. S. teisme parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinės specialistu. Tikslios įvykio datos nepamena, tačiau buvo žiema. Budėjo kartu su kolega A. B. V. gatvės sankryžoje. Sėdint automobilyje pastebėjo bulvare merginą ir du vaikinus, kurie žvalgėsi. Išlipo iš automobilio ir ėjo link bulvaro. Pamatė du jaunuolius, kurie į įvairias kūno vietas, kojomis ir rankomis spardė ir trankė ant žemės gulintį jaunuolį. Iš pradžių tas jaunuolis stovėjo, po to parkrito. Tą jaunuolį mušė dviese. Su kolega pradėjo bėgti link besimušančių. Vieną jaunuolį nustūmė į šoną, kurį konkrečiai, nepamena. Kitas jaunuolis bandė bėgti, tačiau jį sulaikė už poros metrų ir liepė gulti ant žemės. Kadangi tas jaunuolis vykdė visus reikalavimus, nesipriešino, jam uždėjo antrankius. Kolega A. B. sulaikė kitą jaunuolį. Kitų pašalinių asmenų nebuvo. Buvo vienas asmuo, kuris stovėjo šalia ir žiūrėjo, nieko nedarė. Tie matyti du vaikinai ir mergina į konfliktą nesikišo. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2014-04-14 (1 t., 45-46 b. l.), liudytojas patvirtino, kad parodymai yra teisingi bei papildė, kad dar vienas jaunuolis gulėjo žolyne. Kaltinamieji neaiškino, kodėl jie tą žmogų mušė. Nepastebėjo, kad kaltinamieji būtų buvę sužaloti. Nematė, kad nukentėjusysis būtų atlikęs kokius tai veiksmus. Matė, tik, kad jį mušė.
Liudytojas A. B. teisme parodė, kad įvykio datos nepamena, buvo nakties metas. Dirbo su kolega A. S. ir patruliavo miesto centre, buvo su uniformuotu automobiliu bei tarnybine uniforma. Važiuodami, V.-V. gatvėje pamatė asmenų grupę. Iš jų reakcijos suprato, kad kažkas vyksta V.-V. gatvėje. Išlipo iš tarnybinio automobilio ir išėjus į V. gatvę pamatė, kad V. gatvėje du jaunuoliai muša vieną nukentėjusį. Tie du jaunuoliai mušė kojomis, spardė rankomis. Buvo aktyvūs veiksmai. Nukentėjęs žmogus buvo pargriautas ant žemės. Su kolega pribėgo prie jų ir sulaikė jaunuolius bei iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Šalia buvo dar vienas jaunuolis, kaip jiems vėliau pasakė, kad jis buvo be sąmonės. Tuo metu rastas jaunuolis nesugebėjo paaiškinti kas jį primušė. Asmuo, kurį mušė ir spardė tie du jaunuoliai, nepaaiškino, kodėl jį sumušė. Įvykio vietoje buvo penki ar šeši asmenys. Buvo dar viena mergina bei vienas asmuo, kuris stovėjo ir žiūrėjo. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2014-04-17 (1 t., 43-44 b. l.) liudytojas patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Muštynėse dalyvavo trys asmenys. Viena mergina ir dar vienas asmuo stebėjo muštynes. Pats įvykio metu panaudojo spec. priemones, uždėjo antrankius ir nuvežė sulaikytą asmenį į VPK. Važiuojant automobiliu, su sulaikytu asmeniu nekalbėjo, su juo nebendravo, nes automobilyje yra atskira patalpa sulaikytiems asmenis.
Šalies argumentai
2014-02-22 A. Š. protokole – pareiškime nurodė, jog 2014-02-22, apie 03.00 val., Šiauliuose, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), suduodami smūgius rankomis, pargriaudami ant žemės ir spardydami kojomis jį sumušė du vyriškiai (1 t., 3 b. l.).
2014-02-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti prie (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose (1 t., 5-8 b. l.).
2014-04-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, užfiksuota jog nukentėjusysis A. Š. atpažino D. M., kaip jį mušusį asmenų (1 t., 17-20 b. l.).
2014-04-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, užfiksuota kad nukentėjusysis A. Š. atpažino G. V., kaip jį mušusį asmenį (1 t., 21-24 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-02-24 specialisto išvadoje Nr. G 302/14 (04) užfiksuota, kad A. Š. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame smilkinyje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvas kaktoje ir kairiame skruoste. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus galvą ir veidą. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. A. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 28 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko įrodyta, jog kaltinamųjų G. V. ir D. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad jie veikdami kartu, 2014 m. vasario 22 d., apie 04.00 val., Šiaulių mieste, viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, G. V. sudavė rankos kumščiu nukentėjusiajam A. Š. vieną smūgį į galvos sritį, po to pastarajam pargriuvus ant žemės, bendrai su D. M. jam spyrė ne mažiau trijų kartų į galvos sritį, tuo padarydami poodinę kraujosruvą dešiniame smilkinyje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kaktoje ir kairiame skruoste, taip padarė nukentėjusiajam A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, yra surinkta pakankamai. Šias kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo A. Š. parodymai, kad jis su draugu E. P. eidami bulvaru, nuo „P“ link „Š“ viešbučio, ties (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos pamatė kažkokį šurmulį, ėjo šonu, tačiau įkliuvo į tą šurmulį ir jį su draugu pradėjo pulti trise; pats nuo savo draugo buvo atitolęs, kai jį užpuolė G. V., iš pradžių jį puolė vienas G. V., po to iš karto puolė dviese; G. V. sudavė smūgį į veidą, o kai parkrito, jie pradėjo spardyti į galvos sritį, tada privažiavo policija; pats nieko nemušė, tik gynėsi nuo kaltinamųjų. Kaltinamieji G. V. ir D. M. savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai tvirtindami, kad ne jie išprovokavo konfliktą. Teisme kaltinamasis G. V. parodė, kad 2014-02-22, išėjus iš klubo lauke, sudavė A. Š.; pačiam A. Š. sudavė vieną ar du smūgius į petį, tie smūgiai buvo nestiprūs, tuomet su A. Š. parkrito ant žemės, tada A. Š. sudavė keletą smūgių, parkritusiam A. Š. spyrė į galvą ir taip peržengė gynybos ribas. Kitas kaltinamasis D. M. taip pat pripažino, kad savo veiksmais galėjo peržengti būtinąją gintį ir tokiu būdu padaryti viešosios tvarkos pažeidimą; pirmas smūgį A. Š. sudavė G. V., tuomet visi prie šaligatvio pargriuvo, atsistojus, spyrė smūgį A. Š. į galvą, G. V. buvo suklupęs, atsistojo, ir taip pat trenkė smūgį A. Š. į galvą. Teisme kaltinamieji teigė, kad tai ne jie pradėjo konfliktą ir iš pradžių jie tik gynėsi, t. y. jų naudotas smurtas buvo būtinas būtinajai ginčiai. Posėdžio metu apklaustas liudytojas E. P. patvirtino nukentėjusiojo A. Š. nurodytas aplinkybes, kad jie buvo užpulti be jokios priežasties, kad A. Š. kaltinamieji mušė dviese. Nukentėjusiojo A. Š. nurodytas aplinkybes, kad jis buvo mušamas dviejų asmenų, patvirtino posėdžio metu apklausti pareigūnai A. B. ir A. S., parodydami, kad matė, jog A. Š. gulintį ant žemės spardė ir mušė dviese, ir jie atitraukė G. V. ir D. M. nuo mušamo A. Š..
Kaltinime nurodytas aplinkybes apie kaltinamųjų panaudotą smurtą nukentėjusiojo A. Š. atžvilgiu viešoje vietoje be nukentėjusiojo A. Š., liudytojų E. P., A. S., A. B., pačių kaltinamųjų parodymų, patvirtina ir posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai – A. Š. protokole – pareiškime nurodytos aplinkybės, kad 2014-02-22 apie 03.00 val. Šiauliuose, prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), suduodami smūgius rankomis, pargriaudami ant žemės ir spardydami kojomis jį sumušė su vyriškiai; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, apie tai, kad G. V. ir D. M. smurtinio pobūdžio veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (1 t., 5-8 b. l.) teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 302/14 (04), kurioje užfiksuota, kad A. Š. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame smilkinyje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairiame skruoste; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus galvą ir veidą; sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai ir A. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 28 b. l.); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kuriuose užfiksuota, jog nukentėjusysis A. Š. atpažino D. M. ir G. V., kaip jį sumušusius asmenis.
Nukentėjusiojo A. Š. ir liudytojų E. P., A. B. ir A. S. parodymai yra vieni kitus papildantys, nuoseklūs, sutampantys su rašytiniuose įrodymuose esančiomis aplinkybėmis, esminių prieštaravimų juose nenustatyta, todėl teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, jais remiasi visiškai. Kaltinamųjų D. M. ir G. V. nurodytomis aplinkybėmis, jog jie gynėsi nuo A. Š., kad A. Š. sudavė smūgius G. V., teismas nesiremia, nes šių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti teismo ištirti įrodymai. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad aptariamo įvykio metu kaltinamiesiems dėl A. Š. veiksmų būtų kilęs akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio jiems reikėjo gintis. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas L. D. nurodė, jog nematė nukentėjusiojo tarp jį mušusių asmenų, kad jį mušė stambesnis ir aukštesnis asmuo už nukentėjusįjį A. Š..
Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, atliktų veiksmų pobūdis - nukentėjusiajam A. Š. buvo sutrikdyta sveikata, jis buvo mušamas ir spardomas dviejų asmenų G. V. ir D. M., kurių neteisėtus veiksmus nutraukė atvykę policijos pareigūnai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo kaltinamųjų atžvilgiu pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis. Be to, pažymėtina, kad kaltinamasis D. M. teisme pažymėjo, kad buvo galima toje situacijoje apseiti be muštynių.
Kaltinamųjų G. V. ir D. M. viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškė įžūliais veiksmais, kuriais jie sutrikdė visuomenės rimtį, nes viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, naudojo smurtą, t. y. G. V. sudavė rankos kumščiu nukentėjusiajam A. Š. vieną smūgį į galvos sritį, po to pastarajam pargriuvus ant žemės, bendrai abu jam įspyrė ne mažiau trijų kartų į galvos sritį, tokiu būdu padarė A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamųjų G. V. ir D. M. elgesys patvirtina juos veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, siekiant pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, parodyti nepagarbą aplinkiniams, sutrikdyti visuomenės rimtį bei mušdami A. Š., suprato, jog jų veiksmai A. Š. atžvilgiu gali sukelti įvairaus mąsto sužalojimus.
G. V. ir D. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Kaltinamųjų G. V. ir D. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad, jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei savo noru atlygino nusikalstama veika padarytas turtinę ir neturtinę žalas (BK 59 str. 1 d. 3 d.). Kaltinamųjų G. V. ir D. M. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė apsvaigę nuo alkoholio: apsvaigimo nuo alkoholio faktas užfiksuotas asmens blaivumo testo Nr. 1636 ir 1637 šaknelėse (1 t., 65, 77 b. l.), iš kurių matyti, kad G. V. 2014-02-22 04.30 val. nustatytas 1,87 prom. girtumas, o D. M. 2014-02-22 04.34 val. nustatytas 1,43 prom. girtumas, ir pastaroji aplinkybė, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.
Kaltinamieji G. V. ir D. M. susitaikė su nukentėjusiuoju A. Š.. Posėdžio metu gynėjas advokatas E.Jankaitis pateikė susitaikymo protokolus, kuriuose nurodyta, jog kaltinamieji nukentėjusiojo atsiprašė, jie susitaikė, pretenzijų dėl žalos atlyginimo nukentėjusysis nebereiškia, nes kaltinamieji pilnai atlygino, t. y. 1500 Lt turtinę ir neturtinę žalą, prašo atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.
Prokuroras neprieštaravo, kad baudžiamoji byla kaltinamojo G. V. atžvilgiu būtų nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo asmenų fondą.
Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis G. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra neteistas (1 t., 66 b. l.), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (1 t., 67 b. l.), šiuo metu nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (1 t., 69, 70 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnų bei Šiaulių (duomenys neskelbtini) pedagogų charakterizuojamas teigiamai (1 t., 76, 169 b. l.), prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala yra pilnai atlyginta, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis G. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis, kaltinamasis G. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. Š. ir baudžiamoji byla nutrauktina.
BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų kaltinamojo G. V. atžvilgiu nenustatyta.
Kaltinamasis G. V. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kurios metu naudojo smurtą, tad siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo asmenų fondą.
G. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 115-116 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Prokuroras, skirtingai nei kaltinamojo G. V. atžvilgiu, prieštaravo, kad baudžiamoji byla kaltinamojo D. M. atžvilgiu būtų nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu.
BK 38 straipsnio 2 dalis draudžia asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kuris yra recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. M. Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-13 nuosprendžiu teistas už tyčines veikas ir naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas teistu ir turėdamas neišnykusį teistumą, todėl BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu. Be to, pažymėtina, kad jo atžvilgiu yra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, naudojantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis viena byla D. M. atžvilgiu perduota teismui (baudžiamoji byla Nr. 1-1271-953/2014). Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis D. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų bei esant BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytai sąlygai (D. M. recidyvistas) kaltinamojo D. M. atžvilgiu BK 38 straipsnis netaikytinas.
Skirdamas bausmę D. M., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis D. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Praeityje D. M. teistas (1 t., 78-86 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 t., 92 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (1 t., 94-95 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnų charakterizuojamas teigiamai (1 t., 97 b. l.), mokosi.
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, rūšį - padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininko asmenybę, siekiant BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam D. M., kaip jauno amžiaus asmeniui, darbingam, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalį, vieną švelnesnių straipsnio dispozicijoje numatytą bausmę - baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką D. M. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-02-22 03.55 val. iki 2014-02-22 13.00 val., t.y. 1 (viena) para (1 t., 132-133 b. l.), ir laikytina kad D. M. yra sumokėjęs 2 MGL (260 Lt) dydžio baudos.
D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 134-135 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 232,74 Lt patirtos turtinės žalos už nukentėjusiojo A. Š. gydymą (1 t., 31-33 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateiktas 2014-07-13 nurodymas pervesti įmokėtus pinigus, kuris įrodo, kad nukentėjusieji pilnai atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patirtą žalą, pati Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2014-09-19 raštu Nr. S-4648 patvirtino, kad žala yra pilnai atlyginta (1 t., 187 b. l.), todėl procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.
Daiktinis įrodymas – skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 304 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
G. V., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu – kaltininkui G. V. bei A. Š. susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu skirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ją sumokant per 5 (penkis) mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įspėti G. V., kad jei jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
D. M., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 10 (dešimties) MGL (1300 Lt – vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2014-02-22 03.55 val. iki 2014-02-22 13.00 val. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad D. M. yra sumokėjęs 2 (du) MGL (260 – du šimtus šešiasdešimt litų) dydžio baudos.
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio 232,74 Lt turtinei žalai atlyginti, nutraukti.
Daiktinį įrodymą – skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.