Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

3. Skundas tenkinamas.

4. Ginčo dėl R. L. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo byloje nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde Institucija kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teigdama, jog ATPK30¹ straipsnis, reglamentuojantis mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimą arba administracinės nuobaudos neskyrimą, taikytas nepagrįstai.

5. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ATPK126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą R. L. buvo skirta sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis artimas minimaliam – 290 Eur ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, skirtas trumpesnės trukmės (6 mėnesių) nei šio jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatytas minimalus (12 mėnesių) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

6. Pagal ATPK20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK30 straipsnis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

7. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, bei vadovaudamasis pirmiau nurodytomis nuostatomis, konstatuoja, kad šiuo atveju skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, nėra pagrindo, kadangi tokia nuobauda nebūtų teisinga ir ji neatitiktų ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų.

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. L. administracinę nuobaudą bei taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes, į asmenybę – jog R. L. dirba, neteistas, administracine tvarka nebaustas, į nustatytą lengvą girtumo laipsnį, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių, į tai, kad anksčiau nebuvo padaręs analogiškų pažeidimų bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.

9. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmiau nurodytos aplinkybės ir yra reikšmingos parenkant R. L. administracinę nuobaudą ir jos dydį, bet nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

10. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad R. L. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus. Pažeidėjui vairuojant automobilį buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, tačiau jo neblaivumas (0,77 promilės alkoholio) nėra nežymus, kad būtų galima konstatuoti mažesnį veikos pavojingumą. Tokiu savo elgesiu pažeidėjas sukėlė didelę grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams, atsižvelgiant dar ir į tai, kad pažeidėjas transporto priemonę neblaivus vairavo mieste (duomenys neskelbtini), dienos metu, kai eismas yra intensyvus, o tai didina pažeidimo pavojingumą. Skundžiamame nutarime nurodyti pažeidėjo asmenybę apibūdinantys duomenys – pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, dirba, darbo pobūdis susijęs su vairavimu, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių - nerodo jokio išskirtinumo, o priešingai tokios aplinkybės nustatomos daugumoje Kelių eismo taisykles pažeidusių asmenų bylose ir turi reikšmės sankcijoje numatytų nuobaudų dydžių individualizavimui, bet ne sprendimui skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Akivaizdu, jog teismo nurodyti motyvai nepagrindžia nei mažesnio veikos ir asmenybės pavojingumo, todėl nėra pakankami ATPK 30¹ str. nuostatų taikymui. Pažymėtina, kad šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad R. L. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pirmosios instancijos teismo paskirta papildoma nuobauda yra per švelni, neatitinkanti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, pažeidėjo asmenybės, atsižvelgiant dar ir į tai, kad jis ir anksčiau buvo ne kartą baustas už KET pažeidimus (b. l. 6-9). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, apeliantui taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, ATPK 20 str. ir 248 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai nebūtų pasiekti, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuobaudą R. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgia į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertina jo asmenybę – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, analogiškų pažeidimų padaręs nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad nuobaudų tikslai bus pasiekti R. L. paliekant apylinkės teismo paskirtą ATPK126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – 290 Eur baudą ir skiriant minimalią papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

13. Šiuo atveju akcentuotina, kad įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, vadovaujantis ATPK 329 str. nuostatomis, kuriose numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tad pažeidėjui, įvykdžius aukščiau nurodytas sąlygas, įstatyme yra numatyta galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas,

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimą pakeisti:

Panaikinti nutarimo dalį, kuria R. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams ir R. L. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

Kitą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.