- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- A6.-28-213/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00208-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. N.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. N., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė), įmonės kodas 302560748, buveinė (duomenys neskelbtini)., vadovu nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. liepos 20 d., ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI), nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tokiais savo veiksmais (neveikimu) nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, paskiriant (duomenys neskelbtini)vadovui K. N. administracinę nuobaudą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. N. teismo posėdyje paaiškino, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl nusižengimo, prašo teismo skiriant nuobaudą atsižvelgti į tai, jog įmonė (duomenys neskelbtini) nevykdė veiklos nuo 2014 m. (duomenys neskelbtini) tapo nemoki, nes jie laidavo už kitą įmonę ir tikėjosi, kad ši grąžins pinigus, todėl neinicijavo (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo. Prašo skirti švelnesnę nei minimalią baudą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota juridinių asmenų registre 2010 m. lapkričio 4 d., adresu (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. liepos 20 d. buvo K. N..
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi patenkintas VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) ir Bendrovei iškelta bankroto byla. Iš minėtos nutarties nustatyta, kad VMI kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą atsakovui (duomenys neskelbtini) nurodydama, kad Bendrovė yra skolinga valstybės biudžetui 43963,53 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. N. buvo (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. liepos 20 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi buvo iškelta (duomenys neskelbtini) bankroto byla pagal kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą. Įvertinus į bylą pateiktus (duomenys neskelbtini) finansinius duomenis, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes, pripažintina, jog (duomenys neskelbtini) jau 2013 m. buvo nemoki.
Kaip pripažino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. N. nuo 2014 m. praktiškai (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartyje nurodyta, kad VSDFV teikiamoje informacijoje apie draudėjo viešus duomenis nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apdraustųjų asmenų nėra. Iš byloje pateiktų įmonės balanso duomenų akivaizdu, jog įmonė 2013 m. – 2019 m. birželio 17 d. neturėjo galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais.
Vadovaujantis BĮ 8 straipsnio 1 dalimi priemonių įmonės mokumui atkurti turi būti imamasi ne vėliau kaip per 40 dienų, nuo nemokumo būsenos susidarymo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-344/2014).
Pažymėtina, kad įmonės bankroto proceso inicijavimas yra iš esmės viena paskutinių priemonių, kurių galima imtis siekiant užtikrinti kreditorių teises ir interesus, o įmonės vadovas, net ir įmonei turint įsipareigojimų, gali imtis veiksmų siekdamas atstatyti įmonės mokumą ir tik jis realiai žino situaciją įmonėje ir tolimesnes jos veiklos perspektyvas, todėl bankroto bylos iškėlimo proceso inicijavimas pirmiausia yra įmonės vadovo prievolė, nepriklausomai nuo to, kokių veiksmų imasi kreditoriai, siekdami apginti savo teises ir teisėtus interesus.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog K. N. būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. liepos 20 d. žinojo apie įmonės finansinę padėtį, bei didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui, nemokumą bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes įmonė veiklos realiai nevykdo, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės mokumą, tyčia, savo vadovaujamu įmonei laikotarpiu nuo 2013 iki 2019 m. liepos 20 d., nesiėmė veiksmų dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą K. N., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į tai, kad nustatyta K. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažįsta, gailisi), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už padarytą nusižengimą paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta, t. y. paskirti 600 eurų dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. N., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.