Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, išnagrinėjęs UAB „Suada“ l. e. p. direktorės A. D. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2008 m. gegužės 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto VPK KP NTT ENTS 2006-05-05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00296-06 dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo pagal LR BK 183 str. 2 d. UAB „Suada“ projektų vadovo P. G. pareiškime buvo nurodyta, kad šios bendrovės vyr. finansininkė I. Š. pasisavino jai patikėtas UAB „Suada“ pinigines lėšas, paimdama grynuosius pinigus iš UAB „Suada“ sąskaitų, esančių AB banke „Hansabankas“, tačiau ne visus juos užpajamuodama bendrovės kasoje. Tokiu būdu I. Š. pasisavino jai patikėtus UAB „Suada“ priklausančius pinigus – 138 991 Lt, iš kurių 14 000 Lt grąžino 2006-04-19, tuo padarydama UAB „Suada“ 124 991 Lt turtinę žalą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė Veronika Poškuvienė 2007-12-10 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą įtariamajai I. Š., nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Algirdas Gintauskas 2008-04-07 nutarimu atmetė UAB „Suada“ direktorės J. P. skundą dėl 2007-12-10 nutarimo panaikinimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja 2008-05-19 nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Suada“ l. e. p. direktorės J. P. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Algirdo Gintausko 2008-04-07 nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Skunde Klaipėdos apygardos teismui dėl ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties UAB „Suada“ l. e. p. direktorė A. D. mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktą bylos medžiagą. Tai, kad I. Š. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, patvirtina 2007-06-07 nuosprendis, pagal kurį ji pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 223 str. l d. I. Š., dirbdama UAB „Suada“ buhaltere, buvo įgijusi visišką bendrovės vadovo pasitikėjimą ir būdama atsakinga už bendrovės buhalterinę apskaitą ne tik ją aplaidžiai tvarkė, bet ir pasisavino jai patikėtas ir jos žinioje esančias pinigines lėšas. Aiškina, kad LR BK 183 str. 2 d. turto iššvaistymo objektas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai įtariamojo valdomas svetimas turtas, dėl kurio asmuo turi tam teisėtus įgaliojimus. I. Š. dėl darbo pobūdžio buvo ilgam laikotarpiui patikėtos UAB „Suada“ piniginės lėšos, esančios banke. Nors bendrovės direktorius ir neatliko visų būtinų veiksmų, kaip teismas nurodė nutartyje, tačiau buhaltere dirbusi I. Š. negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už jai patikėto turto iššvaistymą stambiu mastu, nes pavestas užduotis ir kitas pareigas ji vykdė pagal žodinį pavedimą.

Nurodo, kad I. Š. buvo visiškai patikėtos bendrovės piniginės lėšos banke, nes ji jomis disponavo netrukdomai, savo pareigas žinojo puikiai bei vykdė jas pagal žodinį pavedimą. Taigi I. Š. suvokė, kad ja visiškai pasitikima ir niekas jos nekontroliuoja. Bendrovėje buhalteriją ji vedė viena, todėl pasinaudodama suteiktais įgaliojimais, paimdavo iš banko grynuosius pinigus, o savo ranka pateikdavo bendrovei rašytus ataskaitos lapus, kuriuose sąmoningai sumažindavo sumą pinigų, kad likutį būtų galima pasisavinti, tam nepateikdama bankinių išrašų. Tokią jos ranka pildytą ataskaitą ji pateikdavo projekto vadovui, kuris ja pasitikėjo ir niekas jos nekontroliavo. Taigi prieš atiduodama pinigus ji savo ranka apskaitos lapuose užrašydavo jų kiekį mažesnį, negu paimdavo banke, ir tą skirtumą pasisavindavo. Nesutinka su teismo motyvu, jog I. Š. surašyti lapai - vidinės ataskaitos, apie piniginių lėšų judėjimą ir likučius įmonės banko sąskaitose nėra apskaitos dokumentų ar registrų rekvizitų, todėl negali būti pagrindas nustatyti, ar visi grynieji pinigai, paimti iš bendrovės banko sąskaitų, pagal čekių knygelės čekius yra užpajamuoti šios įmonės kasoje bei kada ir kokios pinigų sumos bendrovės banko sąskaitos įmonės kasoje neužpajamuotos. Nurodo, kad visi šie I. Š. veiksmai patvirtina, kad ji sąmoningai aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, kad galėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės bei lengviau galėtų nuslėpti piniginių lėšų pasisavinimo aplinkybes. Visi šie I. Š. veiksmai tik atsitiktinumo dėka buvo nustatyti, kai P. G. netikėtai pastebėjo pas I. Š. banko generatorių ir išsiaiškino, kad jo dėka galima nustatyti sąskaitoje piniginių lėšų judėjimą, suprato, kad buhalterė apgaudinėja bendrovę. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog I. Š. pasisavino bendrovės pinigines lėšas. Nurodo kaip pavyzdį: 1) 2006-01-19 iš banko sąskaitos ji paima 2000 Lt grynųjų pinigų, tačiau bendrovės vadovui pinigų likutį nurodo tą patį 5139 Lt, kuris buvo iki pinigų paėmimo; 2) 2006-02-28 iš banko grynųjų pinigų paima 22 000 Lt, tačiau bendrovei perduoda 20 000 Lt, t. y. 2000 Lt pasilieka sau; 3) 2006-03-31 iš banko paima grynųjų pinigų 24 000 Lt, tačiau bendrovei perduoda tik 20 000 Lt, 4000 Lt pasilieka sau ir t. t., tai patvirtina jos ranka rašytos ataskaitos ir bankiniai išrašai. Šitokią buhalterinę apskaitą I. Š. vedė sąmoningai klaidingai, kad suklaidintų bendrovės vadovą bei lengviau pasisavintų bendrovės lėšas.

Teigia, kad šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui - kaltei - būdinga tyčia. I. Š. suvokusi, jog tyčiniais veiksmais neteisėtai pasisavino bendrovės lėšas, nes su patikėtu bendrovės turtu elgėsi neteisėtai ir jos pinigų pasisavinimo faktas jau pastebėtas, 2006-04-19 kartu su savo dukra I. M. atėjo į UAB „Suada“ ir pateikė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo bei grąžino 14 000 Lt, pripažindama, kad šiuos pinigus ji pasisavino neteisėtai už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2006-04-19. Tačiau į šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei ikiteisminio tyrimo teisėja neatsižvelgė ir nenorėjo atsižvelgti, kad pinigų grąžinimo faktas bei dydis sutampa su jos ranka atliktais įrašais vidinės apskaitos lapuose, kuriuose ji savo ranka įrašydavo mažesnę sumą, negu paimdavo banke, ir ši suma sudarė 14 000 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškintasi, kokiu tikslu I. Š. grąžino bendrovei 14 000 Lt piniginių lėšų.

Pažymi, kad I. Š. kviečiama ateiti į bendrovę niekada neatvykdavo, todėl bendrovės vadovas dėl objektyvių bei pateisinamų priežasčių negalėjo su ja įforminti buhalterinių dokumentų perdavimo-priėmimo akto. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog I. Š. pripažino, kad savo asmeniniams tikslams pasisavino bendrovės lėšas už paminėtą laikotarpį, t. y šie veiksmai neginčytinai patvirtina, jog padaryta nusikalstama veika turi LR BK 183 str. 2 d. požymių, tačiau šie įrodymai liko neįvertinti, nebuvo atsižvelgta į tai, kad bendrovei padaryta žymi žala, tyrimą prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas atliko neobjektyviai, tendencingai, nepilnai išsiaiškintos visos svarbios bylai aplinkybės.

Mano, kad ikiteisminio tyrimo teisėja neįsigilino į bylos medžiagą, neišsamiai susipažino su byloje esančiais įrodymais ir jų visetu, šiurkščiai pažeidė bendrovės teises, gauti dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, todėl teismo nutartis turi būti naikinama. Teigia, kad netinkamai pritaikius materialines bei procesines teisės normas nėra teisinio pagrindo teigti, kad proceso pradėjimas ir bylos nagrinėjimas, iš anksto žinant, kad išnagrinėjus bylą nebus galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio, reiškia nereikalingų lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą, o tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių suvaržymas.

UAB „Suada“ l. e. p. direktorė A. D. teigia, kad prokurorų nutarimai bei pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi neteisingai vertinamos faktinės bylos aplinkybės, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiemė visų įstatymų numatytų priemonių, kad atskleistų nusikalstamą veiką, kuri turi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 2 d., požymių. Prašo pirmosios instancijos teismo 2008-05-19 nutartį panaikinti ir įpareigoti atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Tenkinti UAB „Suada“ laikinai einančios direktorės A. D. skundą nėra pagrindo, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, kuria atmestas UAB „Suada“ laikinai einančios direktorės pareigas J. P. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Gintausko 2008-04-07 nutarimo, yra pagrįsta ir teisėta. Tai, kad I. Š. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, kad ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., nėra pakankamas tyrimo nereikalaujantis argumentas, kad I. Š. kalta ir dėl jai patikėtų pinigų pasisavinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-0296-06 esamų duomenų matyti, kad I. Š. gautus iš banko grynuosius pinigus perduodavo bendrovės „Suada“ projektų vadovui ir faktiškai kasininko pareigas ėjusiam P. G. (liudytojo P. J. parodymais kasininke buvo L. J.), kuris už gautus iš I. Š. pinigus kasos dokumentuose nepasirašydavo, todėl grynųjų pinigų apskaita nebuvo užtikrinta ir dėl P. G. piktnaudžiavimo. Neužpildytuose (tuščiuose) čekiuose pinigams iš banko paimti pasirašydavo bendrovės akcininkė R. G. (t. 1, b. l. 67-68). Buhalterei I. Š. skunde paminėti duoti žodiniai pavedimai, verčiantys pažeisti Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 11 punktų reikalavimus, teisinės galios neturi, o neteisėtus nurodymus davę asmenys už neigiamas pasekmes taip pat atsakingi. UAB „Suada“ direktoriaus pareigas vykdęs P. J. taikstėsi su bendrovėje vyravusiais buhalterinės apskaitos pažeidimais, leido buhalterinės apskaitos darbą dirbti jokia atsakomybe su bendrove nesusijusiems asmenims. Ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja bylos medžiagą įvertino tinkamai. Priimti sprendimai pagrįsti įtariamosios I. Š., liudytojų parodymais (t. 1, b. l. 50-53, 54, 58, 59-65, 67-68, 69-7, 145-147, 150-151, 156-157), specialistės išvadomis (t. 1, b. l. 109-133, 134-136). Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai pagrįstai pirmenybę teikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus vyriausiosios specialistės V. G. išvadoms, bet ne skunde minimiems samprotavimams, ką laikyti buhalterinės apskaitos dokumentu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškintasi ir dėl 14000 litų. Tų pinigų perdavimo P. G. aplinkybes I. Š. taip pat paaiškino (t. 1, b. l. 150-151). Priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo įvertinti ir I. Š. parodymai.

Ikiteisminio tyrimo teisėja nepažeidė jokių UAB „Suada“ teisių ir neatėmė galimybės šiai bendrovei padarytos žalos atlyginimo ieškoti Lietuvos Respublikos civilinio ir civilinio proceso kodeksų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

UAB „Suada“ laikinai einančios direktorės pareigas A. D. skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos I. Krušienės 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, kuria UAB „Suada“ laikinai einančios direktorės pareigas J. P. skundas dėl Klaipėdos miesto apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Gintausko 2008-04-07 nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą atmestas, palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.