Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo teisėjas Vytautas Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Kalvis“ ieškinį atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei (toliau ir RAB) „BNN“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei RAB „BNN“ ieškinio pareiškimas buvo įteiktas 2016 m. rugsėjo 23 d. Teismo nustatytu terminu atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Šios aplinkybės leidžia teismui priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. sausio 25 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta mechaninio katilo „Kalvis 720M-1“ su kuro padavimo įranga pirkimo sutartis Nr. 602, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti ir perduoti atsakovei sutartyje nurodytą šildymo įrangą, o atsakovė įsipareigojo per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti 50 procentų sumos avansą, t. y. 20625,00 Eur, sutarties 4.1.2 punkte užfiksuota, kad pirkėjas sutarties sudarymo metu skolingas pardavėjui 30943,77 Eur. 2013 m. rugpjūčio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta mechaninio katilo „Kalvis 100 MD“ su kuro padavimo įranga pirkimo sutartis Nr. 653, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti ir perduoti atsakovei sutartyje nurodytą šildymo įrangą, o atsakovė įsipareigojo per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti 50 procentų sumos avansą, t. y. 8707,00 Eur, likusi suma sumokama per 180 dienų nuo įrangos išvežimo dienos. Ieškovės nurodytais duomenimis atsakovė su ieškove neatsiskaitė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas smuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. LR CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jeigu neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas pažeidžia prievolės įvykdymo terminą.

Lietuvos Respublikos CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikiantis asmenims, sudarantiems sutartis, teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir LR CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvės principas taip pat reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Be to, šalys, sudarydamos sutartį, turi teisę susitarti dėl jos sąlygų, t. y. nustatyti jos turinį bei formą, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ar teisės principai. Sprendžiant dėl iš šalių sudarytos sutarties kylančių įsipareigojimų vykdymo ir šalių atsakomybės pagal sutartį, visų pirma turi būti vadovaujamasi sutarties nuostatomis, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, ir tik tada, jeigu tam tikras klausimas šalių neaptartas, turi būti vadovaujamasi LR CK įtvirtintu teisiniu reglamentavimu.

Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad byloje pateikti duomenys suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovei įvykdžius 2016-01-25, 2016-08-02 sutartyse numatytas pareigas, atsakovė netinkamai įvykdė sutartyje nustatytas pareigas, t. y. pagal ieškovės pateiktas sąskaitas–faktūras už pristatytas prekes su ieškove tinkamai neatsiskaitė, tuo pažeisdama sutartinę prievolę (Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalis, 6.260 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 2 dalis). 2013-07-10 ieškovė atsakovei pagamino ir išsiuntė šildymo įrangą ir priedus už 32136,00 Eur, 2013 m. spalio 29 d. pagamino ir išsiuntė šildymo įrangą ir jos priedus už 23039,00 Eur, šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti dokumentai: sąskaitos-faktūros Nr. 123512, 124626, 124625, muitinės eksporto deklaracijos, krovinių važtaraščiai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovė būtų apmokėjusi daugiau, negu nurodo ieškovė: 10278,23 Eur pagal 2013-01-25 sutartį ir 2087,00 Eur pagal 2013-08-02 sutartį. Todėl vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės RAB „BNN“ 42809,77 Eur skolą (21857,77 Eur pagal 2016-01-25 sutartį, 17414,00 Eur ir 3538,00 Eur pagal 2016-08-02 sutartį), yra laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Iš šalių sudarytų 2013-01-25, 2013-08-02 sutarčių 6.2 punkto matyti, kad jei pirkėjas neatliko mokėjimo už įrangą, pardavėjas turi teisę reikalauti baudą – 0,1 procento nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas pažymi, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Šalims sutartyje nustačius netesybas, joms ši nuostata yra privaloma (Lietuvos Respublikos CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, pirkimo-pardavimo sutarties 2.4. punkte numatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, ieškovui reikalaujant delspinigių už paskutines 180 dienų iki ieškinio padavimo dienos, nei atsižvelgiant į prievolės pobūdį, nei į šalių teisinį statusą nelaikytina neprotingai dideli. Remiantis išdėstytu, ši ieškinio dalis tenkintina ir iš atsakovo ieškovui priteistina 7705,76 Eur (42809,77 Eur x 0,1procento x 180 dienų) delspinigių.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Prašydama iš atsakovės priteisti 8,05 % dydžio metinių procesinių palūkanų, ieškovė rėmėsi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Pavėluotu mokėjimu yra laikomas mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Fiksuotoji palūkanų norma 2015-01-01 buvo 0,05 proc. (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html). Todėl iš atsakovės priteistina po 8,05 proc. metinių palūkanų nuo skolos ir delspinigių sumos (50515,53 euro) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovo ieškovui priteistinas 975 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 142 str. 4 d., 262 str. ir 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Uždarosios akcinės bendrovės “Kalvis” ieškinį patenkinti visiškai ir priimti sprendimą už akių.

Priteisti iš atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės „BNN“, registracijos kodas UK37583522, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kalvis“, juridinio asmens kodas 257657640, 42809,77 Eur (keturiasdešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devynių eurų 77 euro centų) skolą, 7705,76 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus penkis eurus 76 euro centus) delspinigių, 8,05 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 50515,53 Eur (penkiasdešimt tūkstančių penkių šimtų penkiolikos eurų 53 euro cento) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-07-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, 975,00 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.