Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam L. V., jo atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei L. P., gynėjui advokatui Česlovui Petroniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. V. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 16.50 val., iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė nedidelės, t. y. 179,99 euro vertės svetimą turtą – garso kolonėlę „JBL Charge 4“.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis L. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. rugpjūčio 24 d., apie 16.30 val., jis su draugais M. V. (jam 11 metų), A. V. (jam 14 metų) ir J. V. (jam 12 metų) susitarė pavogti garso kolonėlę, todėl visi nuėjo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini). Garso kolonėlės reikėjo jam (kaltinamajam). A. V. su J. V. liko stovėti lauke, prie prekybos centro, o jis su M. V. nuėjo į minėtame prekybos centre esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini). Kartu su savimi jis (kaltinamasis) į parduotuvę atsinešė M. V. paskolintą kuprinę. Minėtoje parduotuvėje apžiūrėjęs visas garso kolonėles, jis nuo lentynos pasiėmė mėlynos spalvos garso kolonėlę „JBL Charge 4“, pasislėpė už lentynų, nulupo apsaugas ir įsidėjo ją į su savimi turėtą M. V. kuprinę. Tuo metu M. V. stebėjo, kad niekas jo (kaltinamojo) nepamatytų. Įsidėjęs į kuprinę minėtą garso kolonėlę jis ir M. V. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) išėjo nesumokėję už garso kolonėlę. Išėję iš minėtos parduotuvės ir iš prekybos centro (duomenys neskelbtini) susitiko su lauke buvusiais A. V. bei J. V. ir visi kartu grįžo į namus, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Čia jis iš kuprinės išsiėmė pavogtą garso kolonėlę ir atidavęs kuprinę M. V. grįžo į namus. Grįždamas į namus jis savo laiptinėje paslėpė minėtą garso kolonėlę. Jos į namus nenešė, nes nenorėjo, kad ją pamatytų mama. Kitą dieną minėtą garso kolonėlę nusinešė pas savo draugą O. ir kartu su juo nuėjo pas pastarojo močiutę tam, kad įkrauti garso kolonėlę, tačiau močiutė nepriėmė jų, todėl jie grįžo pas O.. Grįžus O. minėtą garso kolonėlę paslėpė savo laiptinėje. Kitą dieną jam O. pasakė, kad garso kolonėlės nebėra, kad ją kažkas pasiėmė iš laiptinės. Tokį savo poelgį – garso kolonėlės vagystę, vertina blogai, dėl jo gailisi. Pripažįsta, kad tokiu savo poelgiu padarė civiliniame ieškinyje nurodytą žalą. Jos neatlygino, ketina tai padaryti padedant Vokietijoje gyvenančiam tėčiui. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2.2. Teisiamajame posėdyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, buvo perskaityti kaltinamojo L. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. būdamas savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, kieme su M. V. susitarė, kad kitą dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 24 d. kartu eis į parduotuvę vogti garso kolonėlės. Į kokia parduotuvę tiksliai eis nebuvo nusprendę, tik žinojo, kad į (duomenys neskelbtini) arba į (duomenys neskelbtini). Vogti garso kolonėlę sugalvojo jis (kaltinamasis). M. V. tik pasisiūlė eiti kartu. Jam (kaltinamajam) garso kolonėlės reikėjo todėl, kad daugelis draugų turėjo, o jis ne. Jis M. V. paprašė iš savo namų pasiimti kuprinę. Apie ketinimą pavogti garso kolonėlę daugiau niekas nežinojo, tik jis ir M. V.. 2019 m. rugpjūčio 24 d. susitikę su M. V. iš pradžių nuėjo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), ten esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), tačiau iš jos pavogti garso kolonėlės negalėjo, nes jos nebuvo padėtos taip, kad bet kas galėtų paimti, todėl galimybės paimti garso kolonėlės nebuvo. Tuomet apie 16.50 val. kartu su M. V. nuėjo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini), į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Skyriuje, kur buvo sudėtos garso kolonėlės, pastebėjo mėlynos spalvos garso kolonėlę „JBL“, o apatinėje lentynoje buvo tokia pati garso kolonėlė, tik supakuota į dėžutę, todėl apsidairęs, ar niekas nestebi, jis garso kolonėlę „JBL“ pasiėmė ir nuėjo šiek tiek toliau, už kitų lentynų, kur atsitūpęs nuėmė ant dėžutės buvusią apsaugą ir numetė ją ant žemės. Tuomet nuo pečių nusiėmė kuprinę ir į ją įsidėjo garso kolonėlę „JBL Charge 4“, mėlynos spalvos. Kuprinę visą laiką nešiojosi jis (kaltinamasis). Iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) išėjo su kuprine. M. V. visą tą laiką, kol jis ėmė garso kolonėlę, vaikščiojo šalia ir stebėjo, ar niekas neateina iš parduotuvės darbuotojų. Išėję iš parduotuvės nuėjo į netoliese esantį miškelį, kur apžiūrėjo garso kolonėlę. Tuomet išėję iš miškelio grįžo atgal į savo namų kiemą. Eidami garso kolonėlės dėžutę išmetė į šiukšlių konteinerį. Kai grįžo į savo kiemą, jis (kaltinamasis) grąžino M. V. jo kuprinę ir pastarasis išėjo į namus. Garso kolonėlę jis (kaltinamasis) laikė rankoje. Pasilikęs šiek tiek lauke jis taip pat nuėjo į namus, o garso kolonėlę paslėpė savo laiptinės koridoriuje prie pašto dėžučių stovinčio vamzdžio, nes žinojo, kad mama įtars jį, jei namo parsineš tokią garso kolonėlę. Kitą dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 25 d. jis garso kolonėlę nusinešė pas draugą O., kad jis pakrautų ją, tačiau dar kitą dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 26 d. nuėjus pas O. pastarasis pasakė, kad garso kolonėlę buvo palikęs taip pat savo laiptinės koridoriuje užkišęs už vamzdžio ir po kurio laiko atėjęs jis tos kolonėlės neberado, ją kažkas pasiėmė (1 t., 175–176 b. l.).

2.3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis L. V. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, jis prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. V. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (1 t., 186 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamojo gynėjas (BPK 273 straipsnis).

2.4. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka išvardinti: tarnybiniai pranešimai (1 t., 5, 91 b. l.), protokolas-pranešimas (1 t., 8–10 b. l.), apžiūrų protokolai (1 t., 11–16, 17–18, 20–23 b. l.), pažyma (1 t., 25 b. l.), nutarimas leisti įgaliotajam atstovui S. G. dalyvauti procese (1 t., 27–28 b. l.), civilinis ieškinys (1 t., 30 b. l.), nutarimas pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) civiline ieškove (1 t., 31 b. l.), liudytojo J. Š. apklausų protokolai (1 t., 34–35, 36–37 b. l.), pranešimai apie vagystę įvykdžiusius asmenis (1 t., 40–90 b. l.), liudytojo M. V. apklausos protokolas (1 t., 109–110, 113 b. l.), kaltinamąjį L. V. charakterizuojanti medžiaga (1 t., 114–117, 120–122, 125, 134, 137 b. l.), nutarimas leisti atstovui pagal įstatymą L. P. dalyvauti procese (1 t., 140–141 b. l.), kaltinamojo L. V. apklausų protokolai (1 t., 155–156, 161–162, 175–176 b. l.), nutarimai skirti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti (1 t., 165–166, 168–169 b. l.), išaiškinimo apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokolas (1 t., 186 b. l.).

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis L. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo L. V. nusikalstama veika padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta; jis nėra pripažintas ribotai pakaltinamu; kaltinamasis 3 kartus baustas administracine tvarka už svetimo turto pagrobimą, todėl nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis nebedarys naujų, panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju taikyti BK 93 straipsnį ir atleisti kaltinamąjį L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo.

3.2. Nors kaltinamasis L. V. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu jis kiekvienos apklausos metu nurodydavo skirtingas įvykio aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. V. vėlgi, iš pradžių nurodė kitokias įvykio aplinkybes, nei ikiteisminio tyrimo metu ir tik po to, kai buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tai rodo, kad kaltinamasis nebuvo nuoširdus ir jis savo kaltę pripažino tik dėl byloje surinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. V. nurodė, kad jis nebuvo nuoširdus, nes siekė palengvinti savo teisinę padėtį, t. y. sušvelninti jam gręsiančią, jo supratimu, griežtą bausmę. Atsižvelgiant į tokią kaltinamojo poziciją, ją pripažinti nuoširdžiu kaltinamojo L. V. gailesčiu, o taip pat ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra jokio pagrindo.

3.3. Šioje vietoje teismas pažymi, kad BPK 273 straipsnyje įtvirtintos aplinkybės nustatymas (prisipažinimo kaltu) nesuteikia pagrindo savaime ir besąlygiškai konstatuoti esant ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai aplinkybei (prisipažinimui kaltu ir nuoširdžiam gailesčiui), nes šios dvi sąlygos nėra tapataus turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2K-184-697/2019).

3.4. Skirdamas bausmę kaltinamajam L. V. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis, 91 straipsnis). Kaltinamasis L. V. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, kuriuo keliamas pavojus nuosavybei. Jis neteistas (1 t., 114 b. l.), 3 kartus baustas administracine tvarka už vagystes (1 t., 115–117 b. l.), turi sveikatos sutrikimų (1 t., 125, 134, 137 b. l.). Vertinant kaltinamojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas pastebėtina, kad jo šeima (mama, patėvis, du broliai ir viena sesuo) nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, tačiau šeimai taikoma atvejo vadyba ir jai teikiamos socialinės paslaugos dėl kaltinamojo L. V. neadekvataus elgesio. Šeima gyvena pakankamai tvarkingame, saugiame bute, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Kaltinamasis L. V. nesimoko, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, namuose skaito knygas. Mama rūpinasi kaltinamuoju, bet draugai įtakoja jį elgtis netinkamai, todėl mama bijo jį vieną išleisti į lauką. Kaltinamasis namuose neturi jokių pareigų, viską atlieka mama (1 t., 121–122 b. l.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į BK XI skyriuje įtvirtintus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, o taip pat į prokurorės ir gynėjo poziciją teismas mano, kad bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam L. V. už nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kuris savo trukme yra švelnesnis už BK 48 straipsnyje numatytą tokios bausmės trukmės vidurkį. Teismo nuomone, tokia bausmė skatins kaltinamojo užimtumą, mažins jo galimybę susitikti su galimai netinkamą įtaką jam darančiais draugais, ugdys kaltinamojo pareigos bei atsakomybės jausmą ir padės pasiekti bausmės tikslus.

3.5. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama vienu trečdaliu.

4.1. UAB (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 179,99 euro dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., 30 b. l.).

4.2. Pirmiau paminėta kaltinamojo L. V. veika UAB (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, ji nėra aiškiai per didelė. Tokią žalą padaręs pripažino ir kaltinamasis L. V.. Ši žala iki šiol neatlyginta, todėl ji UAB (duomenys neskelbtini) priteisiama iš kaltinamojo L. V..

4.3. Nepilnamečiam kaltinamajam L. V. neturint pakankamai pajamų pirmiau paminėtai turtinei žalai atlyginti, jos atlyginimas priteisiamas subsidiariai iš nepilnamečio kaltinamojo L. V. mamos, atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės L. P..

5.1. Kaltinamajam L. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (1 t., 165–166, 168–169 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinamos.

5.2. Dėl šio proceso valstybė patyrė 5,70 Eur dydžio proceso išlaidas (teismo procesiniams dokumentams įteikti). Šios išlaidos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 eurus. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi iš kaltinamojo L. V. į valstybės pajamas išieškomos 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos.

5.3. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti L. V. per visą laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Jaunimo garantijų iniciatyvų projekte „Judam“ ar kitose jaunimo užimtumą skatinančiose programose.

L. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti UAB (duomenys neskelbtini) iš L. V., o jam neturint pakankamai lėšų – iki jo pilnametystės subsidiariai iš civilinės atsakovės L. P., 179,99 euro (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 99 ct) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš L. V. į valstybės pajamas 5,70 Eur (penkių eurų 70 ct) dydžio proceso išlaidas teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Išaiškinti L. V., jog proceso išlaidas jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį, o dokumentus, patvirtinančius apie proceso išlaidų sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.