Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, Z. V. dukros L. S. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro“ teikimas dėl Z. V. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Skundžiama nutartimi VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ teikimas tenkintas ir Z. V. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, panaikinta, perduodant Z. V. jos šeimos nario – dukros L. S. – priežiūrai ir nustatant Z. V. medicininį stebėjimą.

4. 2023 m. vasario 22 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas L. S. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutartį ir tęsti Z. V. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. L. S. nurodo, kad po skundžiamos nutarties priėmimo, kuomet Z. V. buvo panaikinta priverčiamoji medicinos priemonė, pastaroji galimai nutraukė vaistų vartojimą, ko pasėkoje akivaizdžiai paūmėjo jos liga, nuotaika tapo gerokai paaukštinta nei įprastai, elgesys būdingas ligos simptomatikai, vėl atsirado kliedesiai, pyktis artimųjų atžvilgiu. Mano, kad taip nutiko dėl to, jog Z. V. pasijuto nekontroliuojama. Pareiškėja teigia, kad ji negali būti atsakinga už Z. V. ir užtikrinti reguliaraus vaistų vartojimo bei stabilios jos psichinės būklės.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, gynėjas ir Z. V. prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Z. V. dukros L. S. skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog Z. V. pavojingumas visuomenei nėra išnykęs ir reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis Z. V..

8. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

9. Iš bylos duomenų matyti, kad Z. V. VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ Panevėžio skyriuje buvo gydoma ir stebima nuo (duomenys neskelbtini). Z. V. diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi Z. V. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). 2021 m. birželio 28 d. teismo nutartimi Z. V. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis bei to paties teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartimi pratęsta ir taikoma iki pat skundžiamos teismo nutarties priėmimo.

10. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ teikimą, šio centro atstovės L. R. paaiškinimus, kad Z. V. psichikos būklė pagerėjusi ir tai tęsiasi apie metus laiko, tačiau jai ir toliau reikalingas nuolatinis vaistų vartojimas, nukentėjusiojo K. V. nuomonę, kad jis neprieštarauja Z. V. taikyto priverstinio gydymo nutraukimui, jei jos būklė nepasikeis bei dukros L. S. paaiškinimus, kad ji sutinka padėti mamai (Z. V.) supirkti vaistus ir stengtis, kad ji nenutrauktų vaistų vartojimo, panaikino taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis bei perdavė Z. V. jos dukros L. S. priežiūrai ir nustatė Z. V. medicininį stebėjimą.

11. Kaip matyti, priimant teismo sprendimą nutraukti Z. V. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, svarbią reikšmę turėjo Z. V. psichikos būklės stabilumas ir dukros L. S. sutikimas padėti Z. V. ir toliau vartoti vaistus. Tačiau jau netrukus po skundžiamos nutarties priėmimo, L. S. pateikė skundą, kad Z. V. galimai nebevartoja vaistų, ko pasėkoje jos liga paūmėjo, pasikeitė jos elgesys, nuotaika, vėl atsirado kliedesiai ir dėl to ji nebegalinti toliau užtikrinti Z. V. vaistų vartojimo pastovumo ir stabilios psichikos. Šios dukros L. S. nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos objektyviais duomenimis. Teismo posėdyje Z. V. nurodė, jog po teismo posėdžio 2023-02-10 ji su dukra bendravo tik telefonu, dukra nebuvo pas ją atvykusi ir jokios konfliktinės situacijos negalėjo būti. Z. V. nurodė, jog dukros L. S. tokį pasikeitųsį požiūrį į ją įtakojo, dukros sutuoktinio nepasitenkinimas tuo, jog teismas paskyrė L. S. jos priežiūrai. Taigi kaip matyti iš Z. V. paaiškinimų, jos būsenos, ji vartoja vaistus, vieną sykį jau buvo savarankiškai nuvykusi susileisti vaistų, šiandien vėl eis pas socialinę darbuotoją, su kuria bendrauja ir kuri jai padės susileisti vaistus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad Z. V. sveikatos būsena nepakito ir nėra būtinumo taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Z. V. vartoja vaistus, laikosi nustatytų leidžiamų vaistų grafiko,nurodė, jog jai padeda kaimynė, jos buvęs sutuoktinis K. V., todėl gali savarankiškai be privalomos specialistų priežiūros gydytis. Nėra pagrindo teikti, jog Z. V. vis dar išlieka tam tikras pavojus ne tik pačiai Z. V., bet ir aplinkiniams.

12. Apygardos teismas, atsižvelgęs į aukščiau pirmiau aptartus duomens, daro išvadą, jog pareiškėjos Z. V. dukros L. S. nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Nėra pagrindo teigti, kaip nurodoma skunde, jog Z. V. savarankiškai nutraukė vaistų vartojimą ir dėl to pakito jos psichinė būklė – atsirado nuotaikų kaita būdinga ligos simptomatikai, vėl atsirado kliedesiai, pyktis artimųjų atžvilgiu. To nepatvirtina jokie bylos duomenys, o iš Z. V. paaiškinimų matyti, jog ji bendrauja su socialine darbuotoja L. R., eina susileisti reikiamų vaistų. Todėl, esama situacija neleidžia daryti išvados, jos Z. V. psichinė būsena po teismo nutarties priėmimo staiga pasikeitė, atsirado jos socialinis pavojingumas, todėl sprendžia, kad priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis Z. V.kol kas nereikalingas. Dėl to nėra pagrindo naikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutartį, kuria Z. V.taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

nutaria:

Z. V. dukros L. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.