Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-02-02 · Civilinė byla Nr. 2S-62-425/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-02
Bylos Nr.
2S-62-425/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05019-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
R. S.
Ieškovas
AB „Panevėžio energija“
Civilinė byla Nr. 2S-62-425/2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05019-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 72; 121.14; 122.4; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 2 d.
Panevėžys,Panevėžio apygardos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7466-755/2011, pagal ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos už šilumos energiją apmokėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

AB „Panevėžio energija“ ieškiniu iš atsakovės R. S. prašė priteisti 1 370,44 Lt skolos, 70 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad bendrovė tiekia šilumos energiją į gyvenamąją patalpą, priklausančią atsakovei. Atsakovė už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2011-08-01 už suvartotą šilumos energiją nesumokėjo 1 370,44 Lt skolos bei 0,39 Lt palūkanų.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-11-23 nutartimi tenkino ieškovo AB „Panevėžio energija“ ir atsakovės R. S. prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir patvirtino tokias taikos sutarties sąlygas, pagal kurias:

1. Atsakovė pripažįsta, kad per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2011-11-01 yra skolinga ieškovei 1303,50 Lt už suvartotą šilumos energiją ir įsipareigoja skolą sumokėti.

2. Nuo prašymo priteisti 5 procentus metines procesines palūkanas ieškovas atsisako.

3. Atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei 17,50 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4. Visas sumas – 1303,50 Lt skolos, 17,50 Lt žyminio mokesčio, 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso: 1521,00 Lt, atsakovė įsipareigoja sumokėti per 9 mėnesius nuo teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjimo, mokėdama ne mažiau kaip po 170 Lt per mėnesį.

Teismas, patvirtinęs taikos sutarties sąlygas, bylą nutraukė. Nutartyje pažymėjo, kad sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, realiai įvertina šalių turtinę padėtį, nepažeidžia šalių teisėtų interesų, o taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 87 str., 294 str., šalims yra žinomos.

Šalies argumentai

Atsakovė R. S. atskiruoju skundu nurodė nebesutinkanti su sudaryta taikos sutartimi. Apeliantė nurodė, kad priimtas sprendimas buvo skubotas, pritrūko laiko įsigilinti į jai keliamus reikalavimus, o ieškovė AB „Panevėžio energija“ atsakovei iš anksto nepateikė taikos sutarties teksto, todėl atsakovė negalėjo su juo susipažinti, be to jautė emocinį spaudimą. Apeliantė pažymėjo, kad skola susidarė dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, ieškovė neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį, esamus finansinius įsipareigojimus, todėl taikos sutarties tekstą paruošė remdamasi tik savo interesais. R. S. nurodė, kad ji nevengė mokėti skolos, buvo pateikusi mokėjimų grafiką AB „Panevėžio energija“, be to, skola susidarė esant finansiniam sunkmečiui, o atsakovės finansiniai įsipareigojimai viršija jos pajamas. Atsakovė pažymėjo, kad AB „Panevėžio energija“ apskaičiuoja šilumos energijos kompensacijas vartotojams, nors kompensacijas ir skiria savivaldybė, tačiau AB „Panevėžio energija“ turėtų grąžinti atsakovei priklausančias kompensacijas ir taip sumažinti atsakovės skolą. Apeliantė taip pat nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovė patyrė dėl savo veiksmų: advokato paslaugomis naudojosi ieškovė, todėl pati ieškovė ir turi jas apsimokėti. Apeliantė teigė, kad ieškovės bendrovėje būtų atsiradęs kompetentingas darbuotojas, galėjęs atlikti advokato darbą.

Atsiliepimas

Ieškovė AB „Panevėžio energija“ atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-23 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas. Visi atsakovės veiksmai patvirtina, kad ji vengia mokėti susidariusį įsiskolinimą. Kompensacijas už šildymą skiria ne AB „Panevėžio energija“, bet savivaldybė. Be to, bylinėjimosi išlaidas ieškovė patyrė dėl atsakovės veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį taikos sutartimi šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Ieškovė AB „Panevėžio energija“ ir atsakovė R. S. susitarė teisminį ginčą baigti taikiai ir pateikė teismui prašymą patvirtinti taikos sutartį (b. l. 38). Sutartis pasirašyta abiejų šalių, sutarties tekste nurodyta, kad taikos sutarties sudarymo pasekmės šalims yra žinomos. Iš 2011-11-23 teismo posėdžio protokolo (b. l. 39) bei iš 2011-11-23 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad taikos sutarties sąlygos buvo aptartos teismo posėdžio metu, jo metu ieškovas per pusę sumažino prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidas, atsisakė priteistinų iš atsakovės procesinių palūkanų, išdėstė skolos mokėjimą 9 mėnesiams, tai yra sudarytos taikos sutarties sąlygos yra palankios išimtinai atsakovei R. S. nei ieškovui AB „Panevėžio energija“. Atsakovei buvo duota laiko susipažinti su taikos sutartimi, suteikta galimybė teikti savo pasiūlymus dėl sutarties teksto, išaiškintos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės. Pirmosios instancijos teismas nenustatė kad taikos sutarties sąlygos prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), todėl 2011-11-23 nutartimi sutartį patvirtino ir bylą nutraukė. Atsakovė 2011-11-23 nutartį apskundė atskiruoju skundu. Iki teismui patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, ši sutartis neturi res judicata galios, tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma. Vien dėl to, kad taikos sutartis dar nepatvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, vienašališkai jos atsisakyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai egzistuoja įstatyme ir (ar) sutartyje numatytas sutarties negaliojimo arba nutraukimo pagrindas. Apeliantė nenurodė argumentų, nepateikė įrodymų, kad sudaryta taikos sutartis būtų negaliojanti, pažeistų viešąjį interesą, imperatyvias teisės normas ar egzistuotų kiti absoliutaus sutarties negaliojimo pagrindai. Aplinkybė, kad apeliantė norėtų kitokių, jai palankesnių taikos sutarties sąlygų ar kad apeliantė persigalvojo dėl sudarytos taikos sutarties sąlygų, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė tiekė šilumos energiją į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią atsakovei R. S., todėl pačiai atsakovei tenka pareiga aktyviau domėtis savo pačios įsiskolinimais šiluminės energijos tiekėjai ieškovei, galimybėmis atsakovei gauti įstatymu numatytas kompensacijas iš savivaldybės.

Energijos pirkimo – pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iš pačios sutarties pobūdžio ir paskirties, yra atlygintinė. Tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 str. 1 d., 6.383 str. 1 d.). CK 6.388 str. 1 d. sako, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenumato ko kita. Atsakovė apeliantė R. S. iš AB „Panevėžio energijos“ 2005-09-13 Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu gavo ir suvartojo tam tikrą energijos kiekį, už kurį pareiga sumokėti tenka būtent šilumos energiją suvartojusiai atsakovei. Atsakovės nurodomi jos finansiniai nepritekliai negali būti pagrindas net iš dalies atleisti ją nuo jos gyvenamajai patalpai pateiktos ir suvartotos šiluminės energijos apmokėjimo.

Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad jai nepriklauso mokėti advokato pagalbos išlaidų, kadangi šias išlaidas patyrė ieškovė. Pažymėtina, kad apeliantė laisva valia pasirašė taikos sutartį, kurioje šalys susitarė, kad atsakovė sumokės ieškovei 200 Lt advokato pagalbos išlaidų. Tačiau sutiktina su atsakovės atskirajame skunde išreikšta nuomone, kad ieškovė AB „Panevėžio energija“ būdama juridiniu asmeniu, kuriam dažnai tenka kreiptis į teismą su panašaus pobūdžio reikalavimais, t. y. skolos už šilumos energiją iš vartotojų fizinių asmenų, kurie kaip taisyklė turi finansinių problemų priteisimo, neabejotinai galėtų šią funkciją pavesti vienam iš bendrovėje dirbančių teisininkų, vietoj brangiau kainuojančio advokato paslaugų pirkimo, kadangi nagrinėjamo pobūdžio bylos yra nesudėtingos, bylos duomenis pateikia ieškovo buhalterinės tarnybos darbuotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė AB „Panevėžio energija‘ klientų aptarnavimo tarnybos vadybininkė D. A. (b.l.4), kuris savo turiniu ir apimtimi iš esmės nesiskiria nuo advokato surašyto teismui ieškinio (b .l. 15).

Civilinėse bylose teismui išnagrinėjus ginčą iš esmės ir priėmus vienai iš šalių palankų sprendimą, tos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), o prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Tačiau šiuo atveju šalys taikos sutartimi pačios išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, ieškovas gera valia išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažino per pusę. Kaip jau buvo minėta, sudaryta taikos sutartis yra galiojanti, teisėta, nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų ar šalių interesų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties patvirtinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

teisėjas Laimantas Misiūnas