Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, savo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., tačiau faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nevykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. spalio 3 d. sprendimo mokėti A. J. naudai nepilnamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, ir nuo 2008 m. sausio mėnesio nemokėjo išlaikymo išmokų po 200 Lt kas mėnesį, nevykdė tėvo valdžios sūnaus atžvilgiu, juo nesirūpino, neauklėjo ir su juo nebendravo iki jo pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini) d. Šiais veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis R. J. pilnai pripažino savo kaltę ir parodė, kad su A. J. turi vieną sūnų – M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Su Anželika santuoką įregistravo 1992-07-17, o išsiskyrė daugmaž 1999 m. Kada sužinojo, kad A. J. kreipėsi į teismą dėl sūnaus Mato išlaikymo, nepamena. Atrodo, teismo posėdyje dėl sūnaus Mato išlaikymo nedalyvavo. 2005 m. ar 2006 m., įdėjęs mokėjimo kortelę į bankomatą, pamatė, kad jo sąskaita užblokuota. Tai buvo arba AB „Swedbank“, ar AB „SEB banko“ sąskaita. Per elektroninę bankininkystę ar nuvykęs į banką sužinojo, kad sąskaitą areštavo kažkuris Kėdainių antstolis. Paskambino tam antstoliui ir sužinojo, kad sąskaita areštuota dėl to, kad nemoka išlaikymo sūnui M. J. – 200 Lt per mėnesį, dėl ko antstolis vykdo priverstinį alimentų išieškojimą. Tada paskambino buvusiai žmonai A. J. paklausti, kas vyksta. Iki 2004 metų dirbo statybose. A. J. pinigus sūnaus Mato išlaikymui duodavo į rankas, t. y. mokėdavo grynais. Mokėjo nereguliariai ir įvairiomis sumomis – nuo 200 Lt iki 500 Lt. Taip pat duodavo sūnui Matui grynųjų pinigų (kišenpinigių) mokėjo už sūnaus stomatologo paslaugas, atrodo, 2005 metais. Nuo 2004 m. iki 2007 m. pabaigos, tikslių datų nepamena, išmokas sūnaus Mato išlaikymui mokėjo per banką, pinigus pervesdavo į A. J. sąskaitą. Jis turėjo tik dvi sąskaitas dviejuose bankuose, t. y. AB „Swedbank“ ir AB „SEB bankas“, todėl mokėjo iš šių sąskaitų, o į kokią sąskaitą pinigus pervesdavo Anželikai, nepamena. Tai galėjo būti sąskaita AB „SEB bankas“. Nuo 2007 m. pabaigos, tikslios datos nepamena, lėšas sūnaus M. J. išlaikymui mokėti nustojo. Išlaikymo nemokėjo iki sūnaus Mato pilnametystės. Išlaikymo nemokėjo, nes prasidėjo krizė ir kurį laiką, virš metų nuo 2008 m. iki 2009 m., niekur nedirbo, praktiškai jokių pajamų neturėjo. Nuo tada nutraukė visus santykius su sūnumi ir buvusia žmona bei su jais nebendravo. Nuo apie 2009 m. dirbo atsitiktinius darbus, turėjo kažkokių pajamų, tačiau sūnaus Mato išlaikymui lėšų nemokėjo, nors mokėti galėjo, išlaikymui po 200 Lt tikrai turėjo pinigų. Kodėl išlaikymo sūnui Matui nemokėjo, nežino. Kaip ir sakė, sūnaus neišlaikė, nes su juo nebendravo. Nuo 2008 m. oficialiai niekur nedirbo. Darbo biržoje niekada registruotas nebuvo. Niekada jokių pašalpų, socialinių išmokų nėra gavęs. Nuo 2008 m. jo pragyvenimo šaltinis buvo jo sugyventinės E. L. gaunamos pajamos - atlyginimas. Su ja gyveno iki 2014-06-02, iki jos mirties. Su pastarąja vaikų neturėjo, abu kurį laiką gyveno nuomojamame bute Vaduvos gatvėje, po to Grigiškėse – nuomojamame bute. Vaikų, išskyrus M. J., neturi. Dabar gyvena iš pajamų už atsitiktinius darbus statybose. Pajamos įvairios, pavyzdžiui, už stogo dengimą už tris savaites gavo apie 700 eurų. Šiuo metu jokio darbo ir pajamų neturi. Įvardinti vieno mėnesio pajamų negali. Savo kaltę pripažįsta pilnai. Supranta, kad elgėsi netinkamai. Tada ir dabar supranta ir pilnai suvokia, kad turėjo pareigą išlaikyti sūnų M. J. iki jo pilnametystės. Jokio dokumento, patvirtinančio jo tapatybę, išskyrus vairuotojo pažymėjimą, neturi. Neturi nei paso, nei tapatybės kortelės. Tik dabar sužinojo, kad yra paieškomas dėl alimentų nemokėjimo. Niekada nesislapstė. Apie tai, kad Vaikų išlaikymo fondas M. J. išlaikymui mokėjo A. J. išmokas, nežinojo. Kokio dydžio yra išlaikymo įsiskolinimas, nežino. Daugiau nieko negali parodyti. Papildomai apklaustas R. J. parodė, kad laikosi visų savo duotų parodymų, naujų aplinkybių nurodyti negali. Nuo paskutinės apklausos iki šios dienos išlaikymo įsiskolinimo nei kiek nepadengė. Apie tai, kad buvo paieškomas policijos pareigūnų, nežinojo, nesislėpė, tiesiog niekam iš artimųjų apie savo buvimo vietą nepranešinėjo. Nuo 2011 m. ne kartą buvo stabdytas Kelių policijos pareigūnų, tačiau apie tai, kad yra paieškomas, jam niekas nesakė (b. l. 145-146, 150).

Nukentėjusioji A. J. apklausos metu parodė, kad R. J. 2002-10-03 teismo sprendimu buvo įpareigotas mokėti alimentus sūnaus M. J. išlaikymui. Išlaikymui kas mėnesį nustatyta 200 litų suma. Iki 2006 m. nieko nemokėjo. Nuo 2006 m. iki 2008 m., apie porą metų, jis jai duodavo ar pervesdavo nereguliariai po kelis šimtus litų, tuo metu jis buvo dirbantis. Nuo 2008 m. vėl nebegauna nei lito. 2008 m. liepos mėnesį ji kreipėsi į Garantinį vaikų išlaikymo fondą ir 2008-07-23 Nr. 1.35-8907 jai buvo paskirta ir išmokama po 195 litų kas mėnesį sūnaus M. J. išlaikymui iki sūnui sukako 18 metų. Buvusio sutuoktinio R. J. buvimo vieta jai nežinoma. Papildomai apklausta parodė neatsimenanti, kokio dydžio sumą R. J. sumokėjo sūnaus Mato išlaikymui nuo 2006 m. iki 2008 me. R. J. pinigus mokėdavo įvairiai, kartais duodavo į rankas, kartais per banką, jokių duomenų nėra išsaugojusi. R. J. 2006-2008 m. teikė šiokią tokią paramą vaikui, pirko drabužius, smulkiau nepamena. Su vaiku R. J. susitikdavo, tačiau retai, truputį domėdavosi, kaip jam sekasi. Jų ryšiai nutrūko nuo tada, kai jis dingo, kada tai buvo, nepamena. Nuo to laiko jis su sūnumi nebendrauja. Papildomai apklausta parodė, kad nuo dienos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-10-03 sprendimo, kuriuo R. J. buvo priteistas mokėjimas sūnui M. J. išlaikyti, iki maždaug 2005 m. R. J. pinigų sūnaus išlaikymui nemokėjo. Maždaug 2004-2006 m., kai R. J. atsidarė savo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, iki 2006 m. rudenio, t. y. dvejus metus, R. J. pinigus mokėjo. Pinigai buvo mokami nereguliariai. Mokėjimo būdai buvo įvairūs: į rankas, pavedimu. Taip pat R. J. apmokėjo sūnaus odontologo paslaugas. Dokumentų, įrodančių pinigų mokėjimus, neturi. Nuo šio laikotarpio, t. y. maždaug nuo 2006 m. rudes, iki kol sūnui M. J. suėjo pilnametystė (2010-12-19) R. J. pinigų nebemokėjo. Dėl kokių priežasčių 2006 m. liepos mėn. kreipėsi į antstolį, nepamena ir paaiškinti negali. Galėjo į antstolį kreiptis tada, kai buvo mokami pinigai sūnaus išlaikymui. Kadangi tai jau buvo ganėtinai seniai, tiksliai nepamena. Kodėl antstolis nutraukė vykdomąją bylą, nežino. Visas susidaręs įsiskolinimas iki šios dienos yra nepadengtas. Apie gautas išmokas sūnaus M. J. išlaikymui antstolio neinformavo. Ar antstolį informavo apie pinigines lėšas, gautas iš Vaikų išlaikymo fondo, ji nepamena. Visa buvusi R. J. parama sūnaus M. J. išlaikymui buvo tik ankščiau, tai yra maždaug 2004-2006 metais. Daugiau R. J. niekuo neprisidėjo, sūnaus gyvenimu nesidomėjo, su juo nesusitikinėjo. Tikslaus įsiskolinimo dydžio ji nežino (b. l. 30-31, 35-36, 38-40).

Liudytojas M. J. parodė, kad su savo tėvu R. J. išvis nebendrauja ir nieko apie jį nežino. Paskutinį kartą jį matė maždaug apie ketverius-penkerius metus Vilniuje, nuvykęs į svečius. Nuo paskutinio jų susitikimo daugiau apie jį nieko nežino, kontaktų neturi. Iki to laiko tėvas siųsdavo jam pinigus, tačiau kiek konkrečiai, nepamena. Kiek atsimena, dovanų iš jo nėra gavęs. Daugiau nieko negali parodyti, nes nepamena (b. l. 42-43).

Liudytoja E. L. parodė R. J. pažįstanti nuo 2004 metų, nuo tada, kai dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis buvo direktoriumi. Paskutinį kartą jį matė 2007 m. pavasarį. Nuo to laiko su juo jokio ryšio nepalaiko, bendravimas nutrūko. Paskutinį kartą, kai jį matė, jis minėjo norintis išvažiuoti į užsienį, į Vokietiją, padirbėti rastinių namų statyboje, nes įmonė turėjo skolų. Jokių R. J. kontaktų neturi, nežino, kur jis gyvena (b. l. 47).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Prevencijos poskyrio tyrėjos K. J. 2011-08-03 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2011-05-18 iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos gautas pranešimas, kad R. J. A. J. naudai nemokėjo teismo nustatyto 200 Lt vaiko M. J., išlaikymo (b. l. 11).

Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė prašymą pradėti R. J. ikiteisminį tyrimą, kadangi pastarasis nemoka pinigų savo nepilnamečio vaiko M. J. išlaikymui, dėl ko A. J. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą bei jai nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. buvo mokamos mėnesinės periodinės išmokos po 195 Lt, viso buvo išmokėta – 6 719,23 Lt suma (b. l. 12-14).

Byloje pridėtas A. J. prašymas išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti bei Vaikų išlaikymo fondo 2008 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 1.35-8907, kuriuo nuspręsta kiekvieną mėnesį mokėti 190 Lt dydžio išmoką M. J. išlaikymui (b. l. 15, 17).

Antstolio J. K. 2008-01-29 pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą duomenimis, A. J. 2007 m. spalio, lapkričio bei gruodžio mėnesiais nebuvo mokamos periodinės įmokos vaikui išlaikyti (b. l. 16).

Byloje pridėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-10-03 sprendimas, kuriuo buvo iš R. J. priteista A. J. naudai sūnaus M. J. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (b. l. 48).

Byloje pridėtas M. J. gimimo liudijimas bei R. J. bei A. J. ištuokos liudijimas (b. l. 21, 52).

Antstolio J. K. duomenimis, 2008-11-28 antstolio kontorai vykdymui pateiktas Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo priteisimo iš R. J.. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų 2005 m. lapkričio mėn. išlaikymo įsiskolinimas sudarė 7 433,35 Lt. R. J. iškviestas į antstolio kontorą – neatvyko. 2008-04-18 vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo išieškojimo išsiųstas vykdymui į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris grąžintas antstoliui kaip neįteiktas. 2009-07-13 surašyti ir išsiųsti patvarkymai į bankus „Swedbank“, „SEB“ dėl piniginių lėšų arešto iš R. J.. Jokių mokėjimų nėra. 2011-09-26 patvarkymai areštuoti pinigines lėšas „Swedbank“, „SEB“ bankuose. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apieR. J. mokėjimus sūnaus išlaikymui, išlaikymo skola iki sūnaus Mato pilnametystės 2010-12-19 yra 19 678,00 Lt. Kartu pridėta vykdomosios bylos Nr. 0060/08/0305/1 medžiagos kopija, iš viso 19 lapų (b. l. 54, 55, 56-74,76, 78).

Valstybinio socialinio draudimo fondo 2011-08-12 pažymos duomenimis, pateikta informacija apie R. J. darbovietes, taip pat apie negautas išmokas (b. l. 85-86, 87, 88, 89, 90, 91, 95).

Byloje pateiktais bankų duomenimis, R. J. turi banko sąskaitas bankuose „Swedbank“ ir „Ūkio bankas“, jokių kitų banko sąskaitų litais ir užsienio valiuta, indėlių bei banke apskaitomų vertybinių popierių neturi, taip pat nesinaudoja seifų nuomos paslauga. Kartu pridėti R. J. turimų banko sąskaitų išrašai (b. l. 98-105, 106-112, 115-118, 120, 121-127).

Ryšio paslaugų teikėjų duomenimis, R. J. buvo sudaręs mobiliojo ryšio teikimo sutartis su įmone „Omnitel“, kur pastarajam buvo suteikti du abonento numeriai, iš kurių abu atjungti, vienas dėl įsiskolinimo, o kitas dėl to, kad buvo pamestas. Su kitomis ryšio paslaugų teikimo bendrovėmis R. J. paslaugų teikimo sutarčių sudaręs nebuvo (b. l. 128-134).

Kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusios A. J. bei liudytojo M. J. parodymai, kuriuos patvirtina antstolio J. K. pateikta vykdomosios bylos medžiaga, Vaikų išlaikymo fondo administracijos pareiškimas bei kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis nustatyta, kad R. J. nevykdo teismo sprendimo jam nustatytos vaiko išlaikymo pareigos, nemokėdamas jam alimentų. Kaltinamojo R. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teismas, skirdamas R. J. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 159), administracine tvarka baustas (b. l. 158), išsiskyręs, nedirbantis, duomenų apie tai, kad R. J. būtų gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Priklausomybės ligų centre ar Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. J. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka dėl prokuroro siūlomos bausmės rūšies bei jos dydžio (b. l. 174-175, 176).

R. J. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 142, 151-152), paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriuos rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir R. J. paskirti galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriuos rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. J. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.