- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-05
- Bylos Nr.
- 1S-251/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01150-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- V. B.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. rugpjūčio 27 d.
Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalyje padarymu, o būtent:
V. B. kaltinamas tuo, kad jis, 2010-08-12 laikotarpyje nuo 2.20 val. iki 5.25 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su R. B. ir K. K., tarpusavio konflikto dėl A. U. pagrobtų mobiliojo ryšio telefonų metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė A. U. nemažiau kaip 26 smūgius į galvą, kaklą, kairįjį žastą, plaštakas, šlaunis, kelius, dešinę blauzdą, dešinę pėdą, nugarą, po to išlipęs per balkoną pasivijo iš buto išėjusį ir kieme šūkaujantį A. U. prie (duomenys neskelbtini), dar sudavė jam nemažiau kaip vieną smūgį ranka į veidą, visais šiais veiksmais padarė A. U. poodines kraujosruvas veide abipus skruostų srityse, nosies nugarėlėje, kairės akies vokų išoriniame kampe, viršutinės lūpos kairėje, kairėje pažandėje, abiejų ausų kaušeliuose, kaklo priekyje apatinėje dalyje iš kairės, kairio žasto užpakaliniame paviršiuje ties pažastimi, kairėje ir dešinėje plaštakose, abiejų šlaunų priekiniuose paviršiuose, abiejų kelių srityje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, dešinėje pėdoje ties vidiniu kulkšneliu ir nykščiu, minkštųjų audinių kraujosruvas veido ir galvos minkštuosiuose audiniuose ties išoriniais sužalojimais bei pakaušio dešinėje ir pakaušio – sprando riboje abipus, taip pat nugaros dešinėje ties mente, dešinės mentės kūno skeveldrinį lūžį, dešinės pusės trečio šonkaulio lūžį ir nosikaulių skeveldrinį lūžį, trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, ko pasekoje – dėl galvos smegenų traumos, susidariusios nuo trauminių poveikių į veidą ir galvą visumos, A. U. 2010-08-14 mirė (duomenys neskelbtini) klinikose, tai yra, nužudė A. U..
V. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010-08-27. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-08-27 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2010-08-27. Vėlesnėmis nutartimis kardomosios priemonės - suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi kaltinamajam V. B. suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. rugpjūčio 27 d. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nurodė, jog yra surinkta pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti pagrįstą išvadą, jog V. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kardomosios priemonės – suėmimo terminą apygardos teismas pratęsė nustatęs, kad kaltinamasis V. B., gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamasis V. B. skundu prašo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę.
Skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo nutartyse, skiriant jam kardomąją priemonę yra klaidingi aprašymai bei nepagrįsti motyvai. Kaltinamasis nesutinka su apygardos teismo nutarties teiginiais, jog jis praeityje yra 7 kartus teistas, teistumas neišnykęs, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, legalaus pragyvenimo šaltinio. Skunde teigia, jog nuo jo paleidimo iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2007-08-06 iki jam pareikšto įtarimo 2010-08-27, jis nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, jis stengėsi legaliai dirbti bei nedaryti nusikalstamų veikų. Skunde nurodo, jog būdamas laisvėje susipažino su drauge, kartu nuomojosi gyvenamąjį plotą, augino jos mažametį sūnų. 2010 metais įsidarbino AB „L“ gipso montuotoju. Teigia, jog gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat nuomojosi ir butą (duomenys neskelbtini). Abiejų gyvenamųjų vietų adresus jis teigia davęs įmonės, kurioje dirbo direktoriui. Skunde teigia, jog byla yra baigta, nes perduota teismui. Taip pat nurodo, jog ekspertų išvados yra negalutinės bei netikslios, be to šioje byloje atsirado dar vienas įtariamasis. Suimtasis teigia, jog jam yra pablogėjusi sveikata, nes atsinaujinęs sinusitas. Dėl ligos reguliariai kreipėsi į gydytojus, tačiau šie gydymo bei vaistų jam neskyrė. Skundu prašo pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę, nes dėl sveikatos būklės patiria smarkius skausmus, todėl nori pasirūpinti savo sveikata.
Teismo posėdyje kaltinamojo V. B. gynėja prašė kaltinamojo skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas kaltinamajam V. B. suėmimo terminą pratęsė vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatomis, t. y., kad jis, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, bei daryti naujas nusikalstamas veikas.
BPK 121 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog būtina sąlyga, skiriant kardomąją priemonę yra duomenų, leidžiančių teismui pagrįstai teigti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas, pakankamumas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas yra nevaržomas įstatymo nuostatomis, sprendžiant kiek duomenų reikia, kad jų būtų pakankamai, sprendžiant ar kardomoji priemonė paskirta teisėtai bei pagrįstai. Faktiniai duomenys, grindžiantys kaltinamojo kaltę yra Teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateikta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), teismo medicinos eksperto paaiškinimai, kaltinamųjų K. K., R. B. parodymai, liudytojų parodymai ir kita byloje surinkta rašytinė medžiaga.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo pateikta išvada, jog kaltinamasis V. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šį kardomosios priemonės – suėmimo (arba jo termino) pratęsimo pagrindą, apygardos teismas motyvavo tuo, jog V. B. yra nevedęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Tuo tarpu kaltinamasis savo skunde nurodo net dvi gyvenamąsias vietas. Viena iš jų (duomenys neskelbtini), kita – (duomenys neskelbtini). Kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika yra priskiriama labai sunkiam nusikaltimui, už kurį įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę.
Suimtojo skunde nurodytos aplinkybės, jog po bausmės atlikimo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jis stengėsi nedaryti naujų nusikalstamų veikų, užmegzti bei palaikyti socialinius santykius (susipažino su drauge ir kartu su ja gyveno bei padėjo prižiūrėti jos mažametį sūnų), susirasti nuolatinę gyvenamąją vietą (suimtojo teigimu nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) bei gyveno (duomenys neskelbtini)), yra svarbios tačiau nepakankamos, kad jomis remiantis būtų galima naikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog šis kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) apygardos teismo nustatytas pagrįstai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nusikalstamos veika, kurios padarymu kaltinamas V. B., yra numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis praeityje yra 7 kartus teistas, šiuo metu kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, galima daryti išvadą, jog jis yra linkęs nusikalsti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog šis kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra nustatytas pagrįstai.
Suimtojo skundo teiginys, jog byla yra baigta, nes perduota teismui nėra tikslus. Pažymėtina, jog šiuo metu yra baigtas tik ikiteisminis tyrimas ir byla su kaltinamuoju aktu yra perduota teismui. Baudžiamoji byla užbaigiama, kai teismas priima baigiamąjį dokumentą (išteisinamąjį arba apkaltinamąjį nuosprendį) ir jis įsiteisėja.
Kaltinamasis skunde nurodo, jog ekspertų išvados yra negalutinės bei netikslios, be to šioje byloje atsirado dar vienas įtariamasis. Iš šio skundo argumento galima suprasti, jog jis neigia savo kaltę, tačiau teismas pažymi, jog sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo arba pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą aukštesnysis teismas tikrina ar yra suėmimo termino pratęsimo pagrindai bei sąlygos.
Suimtojo skunde nurodytas prašymas pakeisti jam kardomąją priemonę į švelnesnę apeliacinio teismo negali būti tenkintinas, nes šioje proceso stadijoje teismas gali tik palikti galioti arba panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį, tačiau keisti kardomosios priemonės rūšies ar trukmės neturi galimybės.
Suimtojo skundo argumentas, jog šiuo metu jo sveikatos būklė yra bloga ir jam nėra suteikiama tinkama medicininė pagalba yra atmestinas, nes suimtasis šio savo skundo argumento nepagrindžia jokiais medicininiais dokumentais iš kardomojo kalinimo vietos apie jo ligą bei taikomą gydymą. Taip pat pažymėtina, jog kardomojo kalinimo vietose suimtiesiems yra galimybė suteikti reikiamą medicininę pagalbą. Esant poreikiui jie yra etapuojami į laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur jiems suteikiama medicininė pagalba, kurios negali suteikti kardomojo kalinimo įstaigos medicinos personalas.
Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šiuos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai.
Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir teismo baigiamojo dokumento vykdymo užtikrinimą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnio numatytų tikslų.
Kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. B. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.