Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Transriva“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-05-23 sprendimą Nr. 24S128447 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760318078 (tolau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB ,,Transriva“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Migracijos departamentas 2023-12-12 sprendimu išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo UAB „Transriva“ pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Tačiau Migracijos departamentas ginčijamu 2024-05-23 sprendimu Nr. 24S128447 leidimą laikinai gyventi panaikino, sprendimą motyvuojant tuo, kad: 1) duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje; 3) nutraukta darbo sutartis.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nespėjo pakeisti darbdavio, ko pasėkoje jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Darbdavys nemokėjo tinkamo atlyginimo ir, jam nežinant, nutraukė darbo sutartį. Nėra duomenų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, tačiau atvirkščiai – jis bendradarbiauja su atsakovu ir noriai teikia visą informaciją. Pareiškėjas jokių pažeidimų nėra padaręs. Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas ne dėl pareiškėjo, bet dėl darbdavio kaltės. Pareiškėjas jau susirado kitą darbdavį, tačiau dar nespėjo pateikti dokumentų Migracijos departamentui. Šiuo atveju atsakovas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjui turi būti leista pakeisti darbdavį, paliekant galioti leidimą laikinai gyventi.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas 2023-12-12 sprendimu Nr. 23S222770 išdavė Tadžikistano piliečiui J. D. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Transriva“ pagrindu. Pareiškėjas savo prašyme nurodė, kad bendrovėje ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, numatomas darbo užmokestis – 1387 Eur/mėn. Bendrovė tarpininkavimo rašte nurodė, kad asmeniui įsipareigoja mokėti 1387 Eur/mėn. atlyginimą. Tačiau patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, nustatyta, kad asmuo buvo įdarbintas laikotarpiu nuo 2024-01-29 iki 2024-04-02 ir jam nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 2024-05-23 sprendimu Nr. 24S128447 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Pažymėjo kad pats pareiškėjas skunde neneigia to, kad jam nebuvo mokamas sutartas atlyginimas. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas ne dėl grėsmės Lietuvos Respublikai, o dėl Įstatymo imperatyvių nuostatų nesilaikymo. Pareiškėjo argumentai dėl šeimos privataus gyvenimo ir judėjimo laisvės atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjui nėra uždrausta atvykti ar lankytis Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje, kita vertus, Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeimyninių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas surinko visus prieinamus duomenis apie pareiškėją ir priėjo pagrįstos išvados, kad asmuo neatitinka Įstatymo reikalavimų. Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nutarta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, Tadžikistano pilietis J. D., 2023-09-06 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti UAB ,,Transriva“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Numatomas darbo užmokestis – 1387 Eur/mėn. UAB ,,Transriva“ tarpininkavimo rašte nurodė, kad J. D. nuo 2023-12-30 dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, įsipareigodamas mokėti darbo užmokestį – 1387 Eur/mėn. Migracijos departamentas 2023-12-12 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Transriva“ pagrindu.

Migracijos departamentas patikrino duomenis apie J. D. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje ir nustatė, kad asmuo UAB „Transriva“ dirbo laikotarpiu nuo 2024-01-29 iki 2024-04-02, ir jam nei vieną kartą nebuvo išmokėtas prašyme bei tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis 1387 Eur darbo užmokestis. Migracijos departamentas nustatė, kad už 2024 m. sausio mėn. darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo išmokėtas, už 2024 m. vasario mėn. jam buvo išmokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas (toliau – MMA) (648,44 Eur), už 2024 m. kovo mėn. jam išmokėtas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte (933,01 Eur), už 2024 m. balandžio mėn. išmokėta 236,49 Eur atleidimo įmoka.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 2024-05-23 sprendimu Nr. 24S128447 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760318078. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 3) nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad asmens ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Be to, Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, jog yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją, nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar, kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Nesutikimą su ginčijamu Sprendimu pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi buvo priimtas neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių, kadangi pareiškėjui nustatytas darbo užmokestis nebuvo mokamas ne dėl jo, bet dėl darbdavio kaltės, be to, pareiškėjas susirado kitą darbą ir nėra duomenų, kad jis gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai.

Kaip buvo minėta, Migracijos departamentas 2023-12-12 priėmė sprendimą Nr. 23S222770 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Transriva“ pagrindu. Pareiškėjas UAB „Transriva“ turėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, o numatytas darbo užmokestis – 1387 Eur/mėn.

Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog UAB „Transriva“ tarpininkavimo rašte ir pareiškėjo prašyme nurodytas darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo mokamas, o darbo sutartis su UAB „Transriva“ buvo nutraukta nuo 2024-04-02. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas bendrovėje dirbo laikotarpiu nuo 2024-01-29 iki 2024-04-02, ir jam minėtu laikotarpiu nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis – 1387 Eur/mėn. Nustatyta, kad už 2024 m. sausio mėn. pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, už 2024 m. vasario mėn. išmokėtas 648,44 Eur darbo užmokestis, už 2024 m. kovo mėn. – 933,01 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. – 236,49 Eur atleidimo įmoka.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ nustatyta, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje – 1 MMA (minimali mėnesinė alga). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas 1 MMA 2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur.

Kadangi pareiškėjui laikotarpiu nuo 2024-01-29 iki 2024-04-02 nebuvo mokamas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis, be to, 2024 m. sausio mėn. jam atlyginimas nebuvo mokamas, o vasario mėn. atlyginimas neviršijo nustatyto 1 MMA dydžio, be to, darbo sutartis nutraukta 2024-04-02, teismo vertinimu, Migracijos departamentas sprendime pagrįstai darė išvadą, kad: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 3) nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Pats pareiškėjas savo prašyme nurodė vienintelį pragyvenimo lėšų šaltinį – 1387 Eur/mėn. darbo užmokestis UAB „Transriva“, tačiau pareiškėjas nurodytų pajamų negavo, jo gaunamas atlyginimas neviršijo nustatyto 1 MMA dydžio, be to, darbo sutartis buvo nutraukta. Nurodytos aplinkybės pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą sudaro pagrindą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamento sprendimas priimtas remiantis sprendimo priėmimo metu turimais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis apie pareiškėjo draudiminius laikotarpius.

Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas rėmėsi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu egzistavusiais duomenimis, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nutraukta darbo sutartis ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. buvo nustatyti teisiniai pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas nurodo, kad nėra surinkta jokių duomenų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas ne dėl grėsmės Lietuvos Respublikai, o dėl Įstatymo imperatyvių nuostatų nesilaikymo.

Iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti kitoje bendrovėje (UAB „Autokaravanas“), Migracijos departamentui 2024-04-03 pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, tačiau Migracijos departamentas 2024-06-12 priėmė sprendimą Nr. 24S144025 atsisakyti leisti pakeisti darbdavį, kuris nėra skundžiamas nagrinėjamoje byloje, todėl šios aplinkybės sprendime plačiau neaptariamos ir neanalizuojamos.

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-19 nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, daroma išvada, kad sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2024-05-23 sprendimą Nr. 24S128447, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. D.skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.