- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- AN2-43-891/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04487-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Arūnas Budrys (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atmestas D. D. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir – Institucija) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17496-2019, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, ir nubaustas 450 € bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17496-2019 D. D. nubaustas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d., 14.07 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, vairuodamas motociklą SUZUKI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 70 km/h greitį 65 km/h (įvertinus 2 km/h paklaidą), nes važiavo 137 km/h greičiu, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi skundžiamą Institucijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu D. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija), sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
4. Nurodo, kad teismas, tikrindamas Institucijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, pateikė gana formalius motyvus, dėl to liko iki galo neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visuma. Pasak apelianto, apylinkės teismas įvertino ne visas skunde paminėtas aplinkybes, be to, jas vertino kiekvieną atskirai, o ne byloje buvusių aplinkybių visumą, paviršutiniškai įvertino jo asmenybę ir jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, neįvertino poreikio vairuoti transporto priemones būtinumo, taip pat neigiamų pasekmių, atsiradusių dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo, proporcingumo padarytam pažeidimui ir jo asmenybei, dėl ko nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.
5. Apeliantas teigia, kad teismų praktika, pagal kurią ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, nereiškia, kad jo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, apskritai niekada negali būti laikomos pagrindu taikyti minėtą teisės normą, nes skirtingos bylos neturi būti sprendžiamos vienodai, juk kiekvienoje byloje skiriasi paminėtų aplinkybių konkretus turinys, jų kiekybinis ir kokybinis pobūdis, teisiškai reikšmingos aplinkybės. Be to, ANK 34 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta, kad norėdamas taikyti šią teisės normą teismas turi nustatyti kokias nors išskirtines ar išimtines aplinkybes. Pasak apelianto, apylinkės teismas, be teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracinei nuobaudai keliamus tikslus, nenurodė jokių konkrečių motyvų ar nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl taikant trumpesnį nei 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jo atžvilgiu nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Taip pat, nurodo, kad apylinkės teismas nurodęs, kad baudžiant asmenį yra vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, tačiau šiuo atveju teismas, nagrinėdamas bylą, nesivadovavo paminėtomis nuostatomis ir minėtus kriterijus nagrinėjamoje byloje pažeidė.
6. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, vertindamas nusižengimo padarymo aplinkybes, neįvertino to, kad viršydamas greitį jis pavažiavo tik keliasdešimt metrų ir netrukus buvo sustabdytas policijos pareigūno, kad važiavo aplinkkeliu, kelių eismo juostų nauju keliu, vasarą, šviesiu metu, kuomet judėjimas Vilniuje ne toks intensyvus, dargi šeštadienį, esant sausai kelio dangai, žala nepadaryta, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai. Apeliantas sutinka, kad šios aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui, ir tai nereiškia, kad jis menkina savo padarytą grubų pažeidimą, tačiau aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą. Apeliantas taip pat sutinka, kad vien ta aplinkybė, kad jis anksčiau nėra baustas už jokį KET pažeidimą, negali būti vienintelė ir lemianti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, tačiau nesutinka, kad ši aplinkybė nėra išskirtinai jį charakterizuojanti aplinkybė. Mano, kad tai, jog per visą vairavimo stažą jis nė karto nebaustas už jokį KET pažeidimą, sudaro pagrindą teismui manyti ir tikėti, jog greičio viršijimas buvo vienkartinis, savanaudiškas ir neatsakingas įvykis jo gyvenime, kuris neleidžia teigti, kad tik itin griežtos administracinio poveikio priemonės paskyrimas leis pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, kad jis ateityje nedarytų analogiškų šiurkščių nusižengimų.
7. Taip pat pažymi, kad iš skundžiamos nutarties lieka neaišku, kas, teismo manymu, yra „išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas ir kitos aplinkybės“. Anot apelianto, jo teigiama vairuotojo charakteristika buvo sumenkinta, taip pat, vertindamas jo asmenybę, teismas tik formaliai atsižvelgė į tai, kad paskirta piniginė bauda jau sumokėta, jis nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nėra jokių duomenų apie tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar darytų kokius nors teisės pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio, jis nėra valstybės išlaikytinis, yra 23 metų, dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas kaip mokantis puikiai planuoti darbus, punktualus, pavyzdingas darbuotojas, taip pat teigiamai charakterizuojamas ir buvusio darbdavio bei ūkininko, pas kurį vasarą laisvu laiku papildomai uždarbiauja. Taip pat pabrėžia, kad buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pasak apelianto, visi šie faktai leidžia preziumuoti apie jo atsakingumą ir teigiamas nuostatas laikytis įstatymų ir nedaryti žalos visuomenei, taip pat šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis yra socialiai integravęsis ir dorą bei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, kad jo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus, ir šios aplinkybės teikia pagrįstą pagrindą teismui manyti ir tikėti, kad jam gali daryti poveikį ir švelnesnė nei ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta minimali administracinio poveikio priemonė.
8. Apeliantas skunde pabrėžia ir tai, kad teismas šiuo atveju tinkamai neįvertino tų aplinkybių, kad jis darbe privalo turėti teisę vairuoti transporto priemones. Be to, jis gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba Vilniuje, taigi kasdien važinėja 36 km pirmyn ir atgal. Darbo netekimas jam sukeltų itin neigiamas pasekmes, kadangi tektų ieškoti naujos darbo vietos, o kaime susirasti gerai apmokamą darbą neįmanoma, o susisiekimas visuomeniniu transportu su Vilniumi yra labai prastas. Be to, naujo darbo paieškas jam komplikuotų jo sveikatos problemos (skoliozė) bei teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas, kadangi, kone kiekvienas darbdavys reikalauja turėti šią teisę. Taip pat pažymi, kad nuolatinis ir stabilus pajamų šaltinis yra labai reikalingas dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Be to, jis neturi sutuoktinės, kuri galėtų nuvežti jį į darbą ar kuria galėtų pasikliauti kasdienybėje. Taip pat teigia, kad teismas ignoravo tą aplinkybę, kad jis teikia pagalbą 76 metų, viena akimi matančiai, dėl sąnarių skausmų sunkiai vaikščiojančiai savo močiutei, kuri gyvena apie 15 km nuo jo gyvenamosios vietos. Anot apelianto, teismas nepateikė išsamesnių argumentų, kurie pagrįstų, kad jam kilusios neigiamos jo priešingo teisei elgesio pasekmės yra proporcingos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, apsiribojo tik konstatavimu, kad paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų.
9. Apeliantas teigia ir tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja ANK pataisos ir nauja tvarka leis vairuotojams, praradusiems vairuotojo pažymėjimą dėl vairavimo neblaiviam, anksčiau nei nustatytas terminas jį susigrąžinti, sutikus su galimybe vairuoti tik tokias transporto priemones, kuriose būtų įdiegti antialkoholiniai variklio užraktai. Apeliantas sutinka, kad tiek greičio viršijimas, tiek vairavimas neblaiviam yra grubūs ir pavojų keliantys nusižengimai, tačiau pagal ANK normas atsakomybė už vairavimą neblaiviam yra didesnė nei už greičio viršijimą. Anot apelianto, po minėtų pataisų gaunasi taip, kad asmenys, vairavę neblaivūs, kurių padarytas pažeidimas taip pat yra šiurkštus, tyčinis, atsiduria geresnėje padėtyje nei jis, nors ženkliai, bet trumpai viršijęs greitį ir jam nėra suteikiama kitokių priemonių, kad sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, apart taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
10. Apibendrindamas teigia, kad jo elgesys iki nusižengimo padarymo ir po jo, jo asmenybė bei nusižengimo padarymo aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai nebus pasiekti, jeigu jo atžvilgiu bus taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pažymi, kad per laikotarpį nuo nusižengimo padarymo iki dabar visiškai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas. Dėl nusižengimo labai gailisi, smerkia save, todėl tikimybė, kad ateityje tai pasikartos, yra visiškai nereali. Jis pasiryžęs ateityje jokių pažeidimų niekada nedaryti, sprendimus priimti atsakingai.
11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
D. D. apeliacinis skundas tenkintinas.
12. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčijamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo faktas, keliamas tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant sutrumpinti apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo taikymo terminą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).
13. ANK 416 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę vairuotojams už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Tokia veika vairuotojams užtraukia baudą nuo 450 € iki 550 € ir, vadovaujantis ANK 416 straipsnio 7 dalimi, motociklų vairuotojams, privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Iš to akivaizdu, kad apylinkės teismas kaip proporcingą ir teisingą patvirtino Institucijos D. D. paskirtą minimalią nuobaudą (450 € baudą) ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (1 metus). Apylinkės teismas nematė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį) nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), taikydama ANK 34 straipsnio nuostatas, kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).
15. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad apylinkės teismas, Institucijos priimto nutarimo pagrįstumą įvertino tik formaliai, dėl to liko iki galo neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visuma. Apygardos teismas pažymi, kad skiriama nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tarp kurių paminėtinos ir neigiamos pasekmės, susijusios su atliekamo darbo funkcijomis, pareigomis šeimai ir pan., tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės). Minėta, kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę.
16. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. D. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – viršijo leistiną greitį daugiau nei 50 km/h, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei. Tačiau, kaip matyti, D. D. važiavo aplinkkeliu, tai yra kelių eismo juostų keliu, kur pėstieji paprastai nevaikšto, be to, esant sausai kelio dangai, šviesiu paros metu, vasarą, savaitgalį, kuomet eismas, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, ne toks intensyvus, taip pat žala niekam padaryta nebuvo, kitų KET reikalavimų D. D. nepažeidė, stabdomas iš karto sustojo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į šias apelianto nurodomas aplinkybes neatsižvelgė, nesuteikė joms jokios reikšmės. Pažymėtina, kad nors D. D. transporto priemones vairuoja tik kelis metus, tačiau per visą vairavimo stažą nei karto nėra baustas už KET pažeidimus. Nors apylinkės teismas tos aplinkybės, kad D. D. laikosi KET reikalavimų, nevertino, kaip charakterizuojančios D. D. kaip išskirtinai pareigingą ir atsakingą vairuotoją, tačiau apygardos teismas pažymi, jog D. D. ne tik kad už KET pažeidimus, bet apskritai anksčiau nėra baustas už jokius kitus administracinius nusižengimus (pažeidimus), nėra teistas, kas visgi sudaro pagrindą manyti, kad D. D. yra atsakingas ir pavyzdingas pilietis, o greičio viršijimas buvo tik vienkartinis neatsakingas poelgis jo gyvenime. Byloje nustatyta tik D. D. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai prisipažino dėl padaryto nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantą teigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis savo iniciatyva sumokėjo jam skirtą baudą, yra dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi senyvo amžiaus močiute. Sutiktina su apylinkės teismu, kad vien šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą D. D. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar trumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, šių ir kitų aukščiau paminėtų administracinį nusižengimą apibūdinančių bei jį padariusį asmenį charakterizuojančių aplinkybių visuma itin teigiamai charakterizuoja D. D.. Be to iš apeliacinio skundo matyti, kad asmuo nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, supranta jo neigiamas pasekmes ir padarė atitinkamas išvadas, todėl laikytina, kad paskirta nuobauda ir visas šis procesas tinkamai paveikė teisės pažeidėją. Šiuo atveju apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad už analogiško nusižengimo padarymą, tai yra už greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h, automobilio vairuotojui privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą žymiai trumpesniam terminui, tai yra nuo 1 iki 6 mėnesių, nei motociklo vairuotojui. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, aukštesnysis teismas mano, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinio poveikio priemonė, naudai, dėl ko yra faktinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta straipsnio sankcijoje, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 8 mėnesiams.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda, taip pat ir administracinio poveikio priemonė, yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų. Kita vertus, už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad D. D. už padarytą administracinį nusižengimą yra nubaustas 450 € bauda, teisė vairuoti transporto priemones jam atimama 8 mėnesiams. Už savo pavojingą veikimą administracinės atsakomybės neišvengė ir jau patyrė bei dar ateityje patirs pakankamai intensyvius apribojimus. Įvertinus tai, sutikti su skundžiamos nutarties išvada, kad pritaikius D. D. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinus specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą, nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis keistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17496-2019 D. D. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių pakeisti į teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 8 mėnesiams.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.